Ragauti maisto – į mokslo laboratoriją: „Lidl“ atskleidė, kaip tobulina produktus

Valgant – galvoti apie maistą

„Lidl“ reguliariai bendradarbiaudama su Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorija, turinčia solidžią mokslinę ir materialiąją bazę, reguliariai rengia akluosius ragavimus.

Šįkart buvo vertinamos trijų skirtingų kategorijų maisto prekės. Žiniasklaidos atstovai, kaunietis dainininkas ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis, humoristas ir TV laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius ir tinklaraštininkė Inga Žuolytė ragavo ir pagal specialią metodologiją įvertino „Lidl“ bei kitų prekės ženklų kruasanus, glaistytus varškės sūrelius bei kolos skonio gėrimus.

Jusliniai tyrimai atliekami nenurodant analogiškų produktų prekės ženklo ar gamintojo, ir leidžiant dalyviams patiems įvertinti gaminio skonines savybes, tekstūrą bei kitus aspektus – apibendrinant, visa tai, kas kiekvienam iš mūsų leidžia nuspręsti, ar konkretus maisto produktas taps favoritu.

"Po šio tyrimo susimąsčiau, kad paprastai mes valgome nesusikaupę, galvodami ne apie maistą, o apie reikalus", – pastebėjo L. Adomaitis. Jis sutiko, kad maistui reikėtų skirti daugiau dėmesio ne tik jį renkantis, bet ir jį valgant, pavyzdžiui, neskubant vertinti patiekalo ar produkto skonį, kvapą, išvaizdą ir kita, kaip kad buvo prašoma daryti per tyrimą. Mėgavimasis maistu, neskubėjimas teigiamai veikia virškinimo veiklą, savijautą ir apskritai sveikatą. 

Lemia ir subjektyvūs pojūčiai

"Buvo tikrai įdomu, sužinojau, kaip viskas vyksta. Valgydamas dabar tikriausiai daugiau galvosiu apie maistą", – po tyrimo laukdamas rezultatų sakė P.Ambrazevičius.

Vartotojas yra ta maisto sistemos dalis, kuri jau diktuoja gamintojui sveikatai palankios gyvensenos kanonus. Tad maisto verslas turi įsiklausyti ir dirbti vartotojo poreikiams.

I.Žuolytė dalyvavimą tyrime taip pat įvertino kaip įdomią ir naudingą patirtį. "Kaip bebūtų, vartotojams svarbu ne tik tai, kad maistas būtų tausojantis sveikatą, bet ir jo skonis, išvaizda ir taip toliau", – kalbėjo tinklaraštininkė jau išklausiusi apibendrintus tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad tyrimo dalyviai gaminius vertino toli gražu ne vienodai.

Beje, rezultatai, kuriuos lemia subjektyvūs pojūčiai, nebūtinai sutampa su garsiu arba pažįstamu pavadinimu ant prekės pakuotės.

Šį juslinį tyrimą užsakiusios bendrovės „Lidl Lietuva“ atstovai jo dalyviams neatskleidė, kurie į tyrimą įtraukti gaminiai buvo jų, o kurie – tiesioginių konkurentų. Argumentuota tuo, kad tyrimas buvo atliekamas ne norint pasigirti ir pasipuikuoti, o siekiant parodyti, kaip atliekami tokie tyrimai ir papasakoti, kaip jie praverčia bendrovei bei vartotojams.

„Jeigu mūsų prekė sulaukia aukštų vertinimų ir pagyrimų – tai proga pasidžiaugti. O jei ragautojai pažeria kritinių pastabų, jos išanalizuojamos ir pritaikomos praktiškai tobulinant produkto receptūrą“, – sakė bendrovės „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento atstovas Karolis Lebednikas. Po kurio laiko juslinis tyrimas atliekamas pakartotinai, įvertinant pasiektą pokytį.

Tokie tyrimai – tik vienas iš visos maisto produktų kokybės užtikrinimo sistemos etapų. Ji apima produkto sudedamųjų dalių ir rizikos analizę, reguliarius analitinius laboratorinius produktų  tyrimus akredituotose laboratorijose, ženklinimo įvertinimą  bei gamybos vietų auditą.

Vartotojas diktuoja gamintojui

KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijoje atliekami produktų ar žaliavų tyrimai, naudojant ne atsitiktine tvarka parinktus vartotojus, bet atrinktą, apmokytą juslinio vertinimo grupę.

KTU Maisto instituto direktorė dr. Alvija Šalaševičienė atkreipė dėmesį, kad jusliniai tyrimai yra ne mažiau svarbūs tyrimai už kitus, pavyzdžiui, cheminius ar mikrobiologinius maisto tyrimus. 

"Šiandien  sveikas vartotojas yra žiedinės ekonomikos centrinė ašis, tad sukurti sveikatai palankią aplinką, o ypač sveikatai palankią maisto aplinką yra visų mūsų darbo tikslas ir pašaukimas. Kita vertus, šiandien matoma, kad  vartotojas yra ta maisto sistemos dalis, kuri jau diktuoja gamintojui sveikatai palankios gyvensenos kanonus. Tad maisto verslas turi įsiklausyti ir dirbti vartotojo poreikiams, žinoma, įvertindamas supančios aplinkos galimybes ir poveikį jai. KTU, vykdydamas atvirą socialinio dialogo su visuomene politiką atveria duris parodydamas, kaip yra vertinamas vartotojo poreikis saugiam, sveikatai palankiam, o kartu ir jusliškai patraukliam maisto produktui", – kalbėjo A. Šalaševičienė.

Sudaro asortimento pagrindą

„Lidl“, jo atstovų teigimu, daug dėmesio skiria tyrimams, nes jų prekės ženklų produkcija, kurią tiekia gamintojai iš Lietuvos ir kitų Europos valstybių, sudaro šio prekybos tinklo asortimento pagrindą. Iš viso jame – apie 1 600 kasdienių prekių, kurias nuolat paįvairina specialios maisto produktų ir ne maisto prekių akcijos bei riboto kiekio pasiūlymai.

Šiuo metu „Lidl“ Lietuvoje valdo 32 parduotuves, įsikūrusias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje bei Plungėje, ir planuoja aktyviai tęsti plėtrą.

Švenčia šešiasdešimtmetį

KTU Maisto institutas jau 60 metų vykdo mokslo veiklą ir teikia mokslo ekspertines paslaugas nacionalinėms ir tarptautinėms  maisto gamybos ir prekybos įmonėms, audito kompanijoms, priežiūros ir teisėkūros institucijoms, vartotojų asociacijoms.