KTU rektorius P. Baršauskas pripažino padaręs klaidų

Kauno technologijos universitete (KTU) atliktas vidinis tyrimas dėl rektoriaus Petro Baršausko habilitacijos mokslo darbo mestų plagiato kaltinimų. Nustatyti sutapimai su kitais leidiniais, bet plagiato specialistai neįžvelgė.

Vidinis tyrimas

Pirmadienį KTU surengė spaudos konferenciją, kurioje dėl savo monografijos "Transfer of International Management Principles to CEECs" pasiaiškino KTU rektorius P.Baršauskas bei įžvalgomis pasidalijo KTU Akademinės etikos kolegijos pirmininkas Nerijus Čepulis. Jis tikino, kad universitetas jokių oficialių kaltinimų dėl plagiato nesulaukė, tačiau akademinė bendruomenė pati inicijavo plagiatu apkaltinto rektoriaus darbo analizę.

„Kilo klausimas pačiame universitete bei senate, kai medžiaga apie galimą plagiatą pasirodė žiniasklaidoje. Buvo sušaukta valdyba. Ji priėmė sprendimą, kad tai nėra rektoriaus, bet KTU garbės reikalas. Mes negalime konkuruoti su žiniasklaidos greičiais, nes čia reikalingas išsamus tyrimas. Minima monografija buvo perleista per tarptautinę plagijavimo paieškos sistemą. Gavome rezultatą, kad 29 procentai darbo yra minimi, o bendras sutapimas yra iki 24 procentų. Be to nustatyta, kad sutapimas su vienu šaltiniu yra nuo 1 iki 3 procentų.

Galimas ribas nustato kiekviena leidykla atskirai, tačiau leidyklos, kuri išleido P. Baršausko monografiją, jau nėra. Mes paėmėme bendrą standartą, pagal kurį jei sutapimas yra iki 20 procentų, tai nekelia jokios grėsmės. Jei daugiau nei 20 procentų - tada reikia analizuoti, kad redaktorius peržiūrėtų tas sutaptis, citatas. Gavę robotų atliktą tyrimą toliau analizavome 24 procentų atitikimą. Darome išvadą, kad tyrimą turėtų atlikti nepriklausomi ekspertai. Pagrindinis dalykas, kad plagiato šiame tekste nėra“, - analizės rezultatus pristatė N.Čepulis.

Plagiatu specialistas įvardijo tai, kai paimamos svetimos mintys ir pristatomos, kaip savos, tačiau P.Baršausko darbe tokių vietų, anot N.Čepulio, nėra. Tačiau KTU Akademinės etikos kolegijos pirmininkas patikino, kad citavimo problemų darbe iš tiesų yra. Anot jo, viešojoje erdvėje analizuojamas antrasis monografijos leidimas, kuriame citavimo klaidų yra daugiau nei pirmame. Anot jo, tai galėjo atsirasti dėl techninių klaidų. „Šiandien niekas neįsivaizduoja, kaip tada buvo rašomi darbai. Žmogus turėjo važinėti į bibliotekas, išsirašinėti rankomis ir tik tada suvedinėti tekstus. Tad techninės klaidos buvo labai dažnos. Kita aplinkybė – negalima kalbėti apie 23 procentų sutapimus, nes jie išplėšti iš visos monografijos, o likusi dalis – autoriaus mintys. 2003 metais buvo atliktas Lietuvos mokslų tarybos tyrimas. Nepateikta jokios kritikos, tik pagyros, kad tai nauja ir naudinga monografija“, - sakė N.Čepulis.

Tačiau jis įsitikinęs, kad darbą ne pagal roboto pateiktus sutapimus turėtų peržiūrėti nepriklausoma komisija. Ją turėtų sudaryti verslo srities ekspertai, žinantys ne tik darbo tematiką, bet taip pat ir senuosius citavimo reikalavimus. „Tai beprecedentis atvejis. Nežinau, ar senatas ar etikos kolegija galėtų pasirūpinti ir surinkti mokslininku, kurie išanalizuotų visą monografiją. Nesu kompetentingas, kad galėčiau pasakyti, kaip turėtų vykti šis darbas“, - pridūrė N.Čepulis.

Neigia plagiatą

KTU rektorius P.Baršauskas neigė plagijavęs darbą. Jis tikino, kad paliko nemažai techninių klaidų, tačiau darbą rašė savomis jėgomis.

Sąžinė mano rami, nes aš žinau, kaip aš tą darbą rengiau.

„Sąžinė mano rami, nes aš žinau, kaip aš tą darbą rengiau. Su plagiatu nieko nėra bendro. Peržiūrėjau pirmą ir antrą leidimus. Kaltinama, kad nėra nurodyti šaltiniai. Pamačiau, kad antrame leidime nėra, pirmame – yra. Apie 8 vietas tokias radau. Vietomis supainioti autoriai. Pabandžiau prisiminti, kaip tai galėjo atsitikti. Tuomet nieko nebuvo elektroninėje erdvėje, sunkiai prieidavai prie šaltinių. Klaidų yra nemažai, bet tai buvo techninis darbas. Nesužiūrėjau visų autorių, esu kaltas dėl to, tačiau per abu leidimus nėra nei vieno šaltinio paimto ir nepažymėto literatūros sąraše, tačiau aš kiekvieną autorių mintinai atsimenu, aš tuo gyvenau“, - gynėsi plagiatu kaltinamas KTU rektorius.

Anot jo, kai jis rašė darbą, vyravo kitokia citavimo kultūra, o dabar reikalavimai gerokai griežtesni, dėl to ir sutapimų yra daugiau nei dabar leidžiama. Jei dabartinis studentas pateiktų mokslinį darbą, kuriame būtų virš 20 procentų sutapimų, jam nebūtų leista gintis.

Rektorius teigė, jog tikrinant darbus reikia žiūrėti į visą kontekstą, o ne tik į tai, kokius sutapimus pateikia programa. Be to, anot rektoriaus, patikrinus ano meto mokslinius darbus, ko gero, būtų atrasta ir pas kitus mokslininkus būtų nemažas sutapimų procentas.

P.Baršauskas tikino, kad prie jo mokslinių tyrimų pradėta kabinėtis dėl vykdomos aukštųjų mokyklų reformos, nes jis pasisakė už universitetų sujungimą.

„Visos tokios atakos, juodinimas vyksta du metus. Tai yra nuosekliai daroma, kapstomasi, kas buvo prieš 20 metų. Kaltinimai eina iš tų pačių asmenų. Viskas prasidėjo, kai pradėjome kalbėti apie universitetų sujungimus. Buvau iš tų, kuris pasisakė už tarptautinį universitetą. Tai apgalvotas šmeižimas. Jei aš būčiau planavęs ką nors nuslėpti, aš niekada nebūčiau rašęs anglų kalba“, - sakė jis ir pridūrė, jog neatmeta galimybės dėl šmeižto kreiptis į teismą, tačiau kol kas dabar neturi tam laiko, nes teisminiai procesai paprastai ilgai trunka.

KTU rektorius tikino, kad jei senatas nuspręs, kad kaltinimai plagiatu kenkia universiteto reputacijai, jis nedelsdamas atlaisvins postą. „Niekada gyvenime nebuvau įsikabinęs į postus, todėl buvau laisvas siūlyti idėjas. Rektoriumi aš nesilaikiau nei finansiškai, nei kitaip. Pagrindinis tikslas – turėti kokybišką aukštąjį mokslą. Mano tikslai ir idėjos yra kitur. Aš pasirengęs atsistatydinti. Tarybai pasakiau, jei jūs matote, kad tai įvaizdžiui yra blogai ar nenešu garbės“, - spaudos konferencijoje tikino P.Baršauskas.

Akademinės etikos kolegijos pirmininkas N.Čepulis pasiūlė, jog būtų galima išleisti trečiąjį monografijos leidimą, kuriame būtų ištaisytos visos paliktos citavimo klaidos, tačiau P.Bršauskas kol kas neatsakė, ar to imsis.

Nukopijuotas darbas?

„Kauno diena“ primena, kad buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Algirdas Avižienis pastebėjo, kad P. Baršausko habilitacijai teiktas mokslinis darbas "Transfer of International Management Principles to CEECs" yra nukopijuotas nuo užsienio autorių. Pastarieji neįvardyti ir literatūros sąraše. Monografiją P. Baršauskas Habilitacijos komisijai pateikė 2002 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU).

"Perskaičiau monografiją ir radau labai keistą reiškinį. Yra apie 150 nuorodų ir dešimt jų yra į P. Baršausko paskelbtus mokslinius straipsnius, o kiti – į užsienio autorių. Užkliuvo, kad nebuvo nė vieno lietuvių autoriaus, kurio darbą buvo verta paminėti, tik jis pats. Man kilo mintis, kad čia kažkas negerai, – "Kauno dienai" pasakojo A. Avižienis. - Radau neįtikimą faktą. Santraukoje atsirado nuorodos į keturiolika lietuvių darbų autorių, nors knygoje jų nė vieno nebuvo. Įdomu, kad tarp autorių buvo visi Habilitacijos komiteto nariai. Kitaip tariant, santrauka buvo suklastota ir įdėta tai, ko nebuvo pačioje monografijoje".

Tai paskatino jį patikrinti, ar KTU rektoriaus darbas nėra plagiatas. A. Avižienis vieną reikšmingą paragrafą patikrino pasinaudojęs mokslinių straipsnių paieškos "Google Scholar" sistema, vertinančia, ar nėra sutapimų kituose moksliniuose straipsniuose ar knygose. Jo nuostabai, sutapimų buvo labai daug, tačiau prie ištisų pastraipų nebuvo nuorodų į šaltinius.

"Per minutę suradau, kad yra keleriais metais anksčiau dviejų amerikiečių profesorių parašytas vadovėlis, kuriame yra ta pati pastraipa. Tuomet radau vis daugiau ir daugiau sutapimų, nurašyti ištisi puslapiai. Ta knyga iš viso net nepaminėta P. Baršausko monografijoje. Kitur pažymėtos citatos, nuorodos į visai kitus straipsnius", – situaciją komentavo A. Avižienis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

n...

n... portretas
čia ne klaidos... čia sąmoninga veikla, stengiantis kaip nors habilituotis... galvojo, gal kaip nors prasmuksiu... o mokslininko sąžinė?... ji liko nuošaly nustumta...

Vaida

Vaida portretas
Na ir N. Čepulio lygis...

rusų laikais

rusų laikais portretas
Kaune buvo tokia mokslinė įstaiga, buvo labai garsi per visą sąjungą.Tai šta: jeigu koks darbuotojas sugalvodavo rašyt mokslinį darbą--privalėdavo vaduką įtraukt į "bendraautorius". Jeigu ne? Išbrauks tavo temą iš sąrašo, nebus finansavimo, ir t.t.Sakysit klaida? Ne. Korupcija, bet vadukas buvo daugelio darbų "bendraautorius". O čia--kaltint kažkokius "techninius darbuotojus"...juokas. "darbas"--tavo, reiškia ir kontrolė tavo, o jeigu ne--tai turi, ką turi.
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių