Korupciniais ryšiais kaltinamo „MG Baltic“ pėdsakai – ir Kaune

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) paskelbus išvadas dėl galimos verslo įtakos politikams, paaiškėjo, kad korupciniais ryšiais kaltinamo koncerno "MG Baltic" čiuptuvai buvo apraizgę ir Kauną.

Daugiausia – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir jam pavaldžias Kauno klinikas. Koncerno statybos bendrovė "Mitnija" buvo pamaitinta keliasdešimt milijonų eurų užsakymais.

Pasirinko tris kryptis

Prieš pusę metų Seimo NSGK pradėtas tyrimas dėl galimos verslo įtakos politikams iš esmės apsiribojo trijų juridinių asmenų veikla: kaltinamo papirkimu ir prekyba poveikiu koncerno "MG Baltic", UAB "Vilniaus prekyba" ir Rusijos atominės pramonės milžino "Rosatom" galimais poveikiais šalies politikams ir valdininkams, siekiant iš to materialinės ir politinės naudos.

"Komitetas, atlikdamas parlamentinį tyrimą, nustatė, kad neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka kai kuriems politikams ir (ar) politiniams procesams yra neatsiejama nuo neskaidraus ar nepakankamai kontroliuojamo lobizmo, neskaidrių ir nepakankamai kontroliuojamų viešųjų ir privačių interesų, taip pat neskaidrios ir neobjektyvios žiniasklaidos panaudojimo tikslams siekti", – sakoma Seimo NSGK tyrimo išvadoje.

Pasak politikų, nuo 1992 m. veikiančio koncerno "MG Baltic" vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, dar 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją, kuri iki šiol buvo nuosekliai ir kryptingai įgyvendinama. Koncerno strategijoje buvo siekiama sumažinti valstybinės valdžios valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį (įtaka teisės aktams, sumažinti taikomas sankcijas), sukurti ir palaikyti nuolatinius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš Seimo, Vyriausybės. Lobistinės veiklos rezultatus koncerno vadovybė buvo pasiryžusi vertinti pagal jos įtakai paklūstančių asmenų ir struktūrų skaičių.

"Strategijai įgyvendinti buvo pasitelkiami kai kurie politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar asmenis kompromituojančią medžiagą, siekiant papirkti, darant įtaką, manipuliuojant informacija visuomenės informavimo priemonėse. Daugeliu atvejų buvo panaudojamos koncerno "MG Baltic" valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daroma įtaka ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos mainais į koncernui reikalingą sprendimų priėmimą. Poveikio taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuoti "MG Baltic" verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa politinių partijų, valstybės institucijų, valstybės valdomų įmonių, teismų ir teisėsaugos institucijų atstovai", – sakoma komiteto išvadose.

LSMU ir jam priklausančios Kauno klinikos buvo vienu didesnių aruodų, iš kurių maitinosi koncerno "MG Baltic" vadovybė.

Palaikė glaudžius ryšius

2008 m. gruodį susisiekimo ministru paskyrus Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, koncerno "MG Baltic" atstovai siekė laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei "Mitnija". Lygiagrečiai lobistinė veikla buvo vystoma ir su kitų liberalų valdomomis ministerijomis.

"Koncerno "MG Baltic" atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (moderniųjų technologijų slėnis, medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka šių ministerijų vadovams, taip pat palaikė ryšius su tuomečiais Kauno medicinos universiteto ir Kauno technologijos universiteto rektoriais, tuomečiu Kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi. Su "MG Baltic" atstovais buvo derinami klausimai dėl TV reportažų ir publikacijų, susijusių su sveikatos apsaugos sistemos finansavimu bei universitetų rektorių atlyginimų viešinimu", – koncerno vadovų ir valstybinių institucijų valdininkų ryšius atskleidė Seimo NSGK specialusis tyrimas.

Nustatyta, kad nuo 2009 m. balandžio iki 2016 m. vidurio koncerno "MG Baltic" valdoma AB "Mitnija" kartu su kitais partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė (su PVM) viršija 100 mln. eurų.

Milijoninis žingsnis

Koncernui priklausanti AB "Mitnija" į Kauną įžengė plačiu žingsniu. 2009 m. su tuomečiu Kauno medicinos universitetu buvo pasirašyta veik 10,3 mln. eurų sutartis "Santakos slėnio" naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro statybos darbų, darbo projekto parengimo paslaugų bei laboratorijos ir kitų baldų pirkimas".

Žinant, kad tai vyko Lietuvą ištikusios finansų krizės pradžioje, koncernui tai buvo geras gelbėjimo ratas, kuris "Mitniją" finansiniame paviršiuje laikė daugiau negu metus. Beje, universiteto paskelbtame konkurse, be "Mitnijos", dalyvavo ir "YIT Kausta", kuri, pirkimų komisijos teigimu, "neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų".

Pasirodo, statybos darbai iki galo taip ir nebuvo atlikti. 2012 m., Kauno medicinos universitetui tapus Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), paskelbiami du viešųjų pirkimų konkursai "Santakos slėnio" statybai. Abu juos, kurių vertė apie 6,5 mln. eurų, laimi ta pati "Mitnija".

"MG Baltic" vadovų pasivaikščiojimas LSMU koridoriais tęsėsi ir 2015 m. "Mitnija" buvo pasamdyta renovuoti universiteto MLK bei mokomojo laboratorinio korpuso fasadus. Abiejų sutarčių vertė – 1,5 mln. eurų. Tais pačiais metais "Mitnija" už 1 mln. eurų modernizavo ir universitetui priklausančią vidurinę mokyklą.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, "Mitnija" yra didžiausias paslaugų tiekėjas LSMU – atlikta darbų už 8 mln. eurų (dar reikėtų pridėti 10,3 mln. eurų, sutartų su KMU). Kartu su kitais rangovais "Mitnija" yra laimėjusi ir daugiau darbų rangos konkursų, kurių vertė – maždaug 11 mln. eurų.

Neršė Kauno klinikose

"Mitnijai" sėkmė šypsojosi ir LSMU priklausančiose Kauno klinikose. 2012 m. čia pirmąkart pavyko atkąsti net 18 mln. eurų vertės pyragą. Koncernas už tokią sumą prisiekė pastatysiantis traumų ir skubios pagalbos centrą. Deja, pažadai nebuvo iki galo įvykdyti – 2013 m. Kauno klinikos atseikėjo "Mitnijai" dar veik 0,7 mln. eurų už papildomus darbus, o kitais metais – dar 0,55 mln. eurų.

VPT duomenimis, 2005–2018 m. viena "Mitnija" Kauno klinikose yra atlikusi darbų už maždaug 21 mln. eurų ir tarp paslaugų tiekėjų yra ketvirtoje vietoje. Kartu su UAB "Veikmė", "Mitnija" yra atlikusi statybos darbų dar už 5,5 mln. eurų.

VPT duomenimis, 2005–2018 m. "Mitnija" kaip tiekėjas yra suteikusi paslaugų už maždaug 135 mln. eurų. Taigi LSMU ir jam priklausančios Kauno klinikos buvo vienu didesnių aruodų, iš kurių maitinosi koncerno "MG Baltic" vadovybė. Greičiausiai, ne tik ji.

Glaudūs ryšiai

Seimo NSGK tyrimo išvadose konstatuojama, kad koncerno vadovybė tiek su LSMU rektoriumi Remigijumi Žaliūnu, tiek su tuomečiu Kauno klinikų direktoriumi Juozu Pundziumi palaikė glaudžius ryšius.

Tuometis koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis net buvo išrinktas į LSMU tarybą, iš kurios buvo priverstas 2016 m. atsistatydinti paaiškėjus koncerno ir Liberalų sąjūdžio korupcijai. Nors buvo teigiama, kad R.Kurlianskis į universiteto tarybą buvo paskirtas viešojo konkurso būdu, kai kurie faktai verčia tuo abejoti.

2016 m. birželį, R.Kurlianskį teisėsaugos pareigūnams įtarus kyšininkavimu – per 100 tūkst. eurų Liberalų sąjūdžio pirmininkui E.Masiuliui davimu, R.Kurlianskis netikėtai atsigulė į Kauno klinikas.

LSMU rektorius kardiologas R.Žaliūnas tada viešai prisipažino žinantis, kad R.Kurlianskis gydomas ligoninėje: "Aš tai esu girdėjęs, tą faktą galėčiau patvirtinti, bet aš nekomentuosiu daugiau."

R.Kurlianskis/ S. Žiūros (BFL) nuotr.

LSMU vadovas neneigė R.Kurlianskį pažįstantis apie dešimt metų, verslininkas ir anksčiau yra gydęsis Kardiologijos klinikoje, R.Žaliūnas buvo jo gydančiuoju daktaru.

Kauno klinikose "Mitnijai" sekėsi, kai sveikatos įstaigai vadovavo skandalingai pagarsėjęs J.Pundzius. 2016 m. jis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše kandidatavo į Seimą. Būsimasis politikas deklaravo, kad yra užgyvenęs turto už maždaug 1,5 mln. eurų. Kilus įtarimų dėl milijoninių turtų kilmės, jis buvo pašalintas iš partijos. Partijos narių neįtikino J.Pundziaus istorija, neva deklaruodamas pajamas suklydo ir sumas įrašė ne eurais, o litais. Kitas praturtėjimo variantas buvo ne ką įdomesnis – neva paveldėjo pagal testamentą: "Man ir pačiam buvo netikėta. Tėvas 60 metų dirbo gydytoju dviem, trimis etatais. Buvo labai taupus. Tai galėtų būti vienas šaltinių. Kitas šaltinis – mano seneliai, kurie buvo turtingi."

Dienraštis bandė telefonu susisiekti su LSMU rektoriumi R.Žaliūnu, tačiau sekretorė teigė, kad universiteto vadovas tai lydi delegaciją, tai užimtas susirinkimuose. Paskambinus mobiliuoju telefonu, skambutis buvo atmestas ir rektorius neperskambino.

R.Žaliūnas 2002–2010 m. buvo KMU, nuo 2012 iki šiol – LSMU rektorius. Jis yra ir asociacijos "Santakos slėnis" valdybos narys. Asociacijos interneto tinklalapyje teigiama, kad vienu iš jos narių yra ir koncernas "MG Baltic".

R.Žaliūnas/ S. Žiūros nuotr.

Nepavyko susisiekti ir su J.Pundziumi – surinkus mobiliojo telefono numerį rusų kalba atsiliepdavo tinklo operatorė teigdama, kad klientas yra nepasiekiamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aš portretas
SIAUBAS, kur pirštu nedursi, visur grobstytojai, sukčiai.

Ona

Ona portretas
O kas patyrinės oligarchų ir žymiųjų bendrovių (kad ir Vičiūnų) ryšius su NŽT.Vagia nieko nebijodami ir nebaudžiami.Kitaip sakant įteisini vagys.

akivaizdu

akivaizdu portretas
pagal kom teigiama nuomone kur tiesa ir kas ja slepia.....
VISI KOMENTARAI 38
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių