Klinikų milijonus žarsto susikompromitavę medikai

Maždaug 150 mln. litų viešiesiems pirkimams kasmet išleidžiančios Kauno klinikos raktą nuo seifo – Pirkimų komisijos pirmininko kėdę – atidavė ne vienoje skandalingoje istorijoje pasižymėjusiai Daivai Pentiokinienei.

Skandalinga istorija

Šių metų pavasarį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos baigė viešųjų pirkimų procedūras, kuriomis išaiškinta bendrovė, kuriai patikėta dar daugiau medicinos įstaigos paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Už tai Klinikos įsipareigojo atseikėti daugiau nei 3,4 mln. litų. Įdomu tai, kad konkurse norą dalyvauti pareiškė vos vienas pretendentas. Konkurse nedalyvavę dienraščio kalbinti konkurentai užsiminė nenorėję švaistyti laiko. Įtarimus sustiprina viešųjų pirkimų konkursui dirigavusios specialistės asmenybė – D.Pentiokinienė. Moters pavardė skambėjo, kai buvo įgyvendinamas panašus, bet gerokai stambesnis informacinių technologijų projektas – liūdnai pagarsėjusios Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos (NESIS) įdiegimas.

Prieš keletą metų Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad ne vienus metus kurta, tuomet jau 34 mln. litų prarijusi NESIS neveikia, o bemaž pusė sumos panaudota nerezultatyviai – išmesta į balą. Susikompromitavusį projektą kuravo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldus Sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biuras, kuriam vadovavo D.Pentiokinienė.
Kontrolieriams paskelbus išvadas, pakvipo įsisiūbuojančiu skandalu, tačiau greitai viskas nurimo – Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo nepradėjo, o D.Pentiokinienė atsipirko papeikimu. Tokia pat nuobaudą gavo ir tuometis SAM valstybės sekretorius Haroldas Baubinas.

Dirba ranka rankon

D.Pentiokinienė Kauno klinikose įsidarbino rudenį. Jai patikėta direktorės valdymui ir plėtrai kėdė bei Nuolatinės pirkimų komisijos pirmininkės postas. Rudenį į Klinikas grįžo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.

"Jie abu įsidarbino vienu metu. Jie – mano komandos nariai", – sakė pernai vasarą Kauno klinikoms pradėjęs vadovauti generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.
Būtent Ž.Padaiga vadovavo SAM, kai buvo užkurtas NESIS projektas. Vėliau jis ir po NESIS fiasko pabartas H.Baubinas dirbo bendrovėje "e-sveikata". Ši bendrovė prieš kelerius metus pateko į teisėsaugos akiratį. Ji buvo viena iš įmonių, galimai neskaidriai laimėjusių SAM pavaldaus Sveikatos mokymo ir lygų prevencijos centro skelbtus konkursus. Jų sumos viršijo du milijonus litų.

Sandėrį suuodę Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai Ž.Padaigai prispaudė uodegą, tačiau jo į teismą nenutempė, nes jis nesispyriodamas pripažino visus jam inkriminuojamus įtarimus, sutiko atvirai liudyti teisme.

Pasižymi ne pirmą kartą

D.Pentiokinienės pėdsakus įtartinai vykusiuose viešuosiuose pirkimuose "Kauno diena" buvo aptikusi prieš dešimtmetį, kai NESIS projektas dar nečiulpė Lietuvos mokesčių mokėtojų ir ES milijonų.

Dienraštis rašė, kaip prieš dešimt metų vykusio 40 greitosios medicinos pagalbos automobilių pirkimų konkurso nugalėtoju buvo paskelbta beveik 800 tūkst. litų brangesnį pasiūlymą pateikusi bendrovė. D.Pentiokinienės vadovaujamas Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos projekto koordinavimo biuras pigesnį pasiūlymą pateikusiai bendrovei "Sostena" atsakė, kad viena priežasčių, kodėl laimėtoja nepripažinta "Sostena" – nepakankama bendrovės patirtis panašiuose konkursuose. Įdomu tai, kad prieš tai vykusio viešojo pirkimo metu "Sostena" buvo pripažinta viena iš nugalėtojų ir SAM iš šios "nepatyrusios" bendrovės jau buvo įsigijusi "Renault Trafic" greitosios medicinos pagalbos automobilių.

Skirsto šimtus milijonų

Dabar D.Pentiokinienės vadovauja Nuolatinei klinikų pirkimų komisijai, kuri per keletą metų viešųjų pirkimų pagrindu atliko pirkimų už bemaž pusę milijardo litų. Tokius duomenis skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba. Vien informacinių technologijų paslaugoms vystyti Klinikos artimiausiu metu užsibrėžusios išleisti kone 20 mln. litų.

R.Jurkevičius mano, kad, patikėdamas milijonų žarstymą šiai moteriai, jis klaidos nepadarė.

"Prieš įdarbinant darbuotojus reikia įvykdyti įvairias procedūras, gauti pažymą iš teisėsaugos. Joje jokių pastabų nebuvo, nieko nusikalstamo jos biografijoje nėra. Kaip galiu kažką kaltinti ir daryti prielaidas be įrodymų?" – kalbėjo klinikų generalinis direktorius.

D.Pentiokinienė vakar po pietų telefonu sakė, kad kalbėti negali ir paprašė paskambinti prieš 17 val. Tačiau paskambinus tuo metu kalbėti atsisakė.

– Galiu pasakyti, kad po jūsų minimo šį pavasarį įvykusio Kauno klinikų konkurso jokių nepatenkintų asmenų nėra, projekto įgyvendinimas sklandžiai vyksta. Labai atsiprašau, bet nieko daugiau pasakyti negaliu. Visais klausimais žiniasklaidos atstovai turi kreiptis į mūsų atstovę spaudai. Mielai bendradarbiausime, viską pateiksime, bet kreipkitės per ją. Detaliau kalbėti negaliu, – dienraščiui pasiteiravus apie klinikų vykdytą paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę konkursą atsakė D.Pentiokinienė.

– Mus dar domina NESIS istorija.

– Taigi jums pasakiau, kad jei kažkas detaliai domina, kreipkitės į atstovę spaudai.

– Bet ta sena istorija su Klinikomis nesusijusi, todėl Klinikų atstovė spaudai neturės ko komentuoti.

– Nežinau apie ką jūs čia šnekate. Niekas su niekuo nesusiję. Aš dabar dirbu Klinikose ir visos mano veikos susiję su Klinikomis, tai ir klauskite per Klinikų atstovę spaudai.

NESIS pasaulio neišvydo

"NESIS – praėjęs etapas", – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė.

NESIS minties perkelti kuo daugiau paslaugų ir funkcijų į informacinę erdvę visiškai neatsisakė. Teigiama, kad nuo kitų metų dienos šviesą išvys vadinamasis e. sveikatos projektas. Pagrindinis idėjos tikslas – sudaryti galimybę įstaigoms keistis medicininiais įrašais, o pacientams – registruotis pas gydytoją, matyti išrašytus vaistus, siuntimus.

Anksčiau pateiktais duomenimis, sukurti informacinį portalą ir jo turinį kainavo 10 mln. litų, jam kasmet reikėtų dar apie 1 mln. litų. Iš viso 2009–2015 m. (po anksčiau rašyto skandalo) elektroninės sveikatos sistemoms kurti buvo suplanuota išleisti apie 90 mln. litų.