Kelininkų atlyginimai sukėlė įtarimų

Skirtumai stebina

Dalis įmonės "Automagistralė" darbuotojų kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos dėl, kaip įtariama, apgaulingos buhalterijos, darbo valandų apskaitos. Esą pagal darbuotojų pateiktus duomenis Lietuvos profesinės sąjungos "Sandrauga" teisininkams, darbuotojams priklauso po 4 tūkst. eurų ir didesnės nepriemokos už pastaruosius trejus metus.

Valstybinė darbo inspekcija BNS patvirtino, kad į ją kreipėsi devyniolika "Automagistralės" darbuotojų, iš kurių šeši pretenzijas atsiėmė. Norintiesiems gauti didesnį atlyginimą siūloma išeiti iš darbo šalių susitarimu.

Situacija valstybės valdomoje įmonėje susidomėjo ir ketina aiškintis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Ne mažiau verta susidomėti situacija yra kelių tiesimu užsiimančiose privačiose įmonėse. Nuo šių metų pradžios "Sodrai" ėmus skelbti vidutinius įmonėse mokamus atlyginimus, paaiškėjo, kad tuos pačius darbus dirbančios įmonės moka labai skirtingus atlyginimus.

"Sodros" duomenimis, kelininkų algos svyruoja maždaug nuo 1 200 iki 600 eurų. Įdomiausia tai, kad kai kurių kelių tiesimu užsiimančių įmonių atstovų pastebėjimu, jų siūlomas didesnis darbo užmokestis dar nereiškia, kad garantuotai plūstelės kadrai.

Neprisikviečia darbininkų

Kaip įprasta, pavasarį darbo rinka suaktyvėja. Darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų, nemaža jų dalis – sezoniniams darbams. Kelių tiesimo sektoriuje įvairios kvalifikacijos darbininkų poreikis taip pat šoktelėja.

"Sodros" skelbiami įmonių atlyginimų vidurkiai privertė kai kurių bendrovių vadovus suabejoti kolegų darbo veiklos skaidrumu. "Sodros" intencija gera – siekiama kelti atlyginimų skaidrumo lygį privačiame sektoriuje ir stiprinti darbuotojų derybų galią.  Sunkiai paaiškinamos aplinkybės, kai didesnį atlyginimą siūlančios bendrovės nenukonkuruoja mažiau darbininkams mokančių bendrovių.

"Pagal rekvizitų.lt skelbiamus duomenis lygindami mūsų ir kitų bendrovių atlyginimų vidurkį, vis tiek negalime prisikviesti naujų darbuotojų. Net ir mokėdami dvigubai daugiau nei kiti", –  atviravo vienos didžiausių kelininkų bendrovės "Kauno tiltai" personalo vadovė Jūratė Pozniakovienė.

Tiesa, jau sulaukusius kritikos "Sodros" skelbiamus atlyginimų vidurkius "Kauno tiltų" specialistė patikslino. "Rekvizitų skelbiamą informaciją reikėtų patikslinti. Jie skelbia tokias tendencijas: jei žmogus dirbo vieną dieną, jis jau rodomas kaip vienetas. Jei žmogus sirgo ir dirbo tik dvi dienas, tik už jas ir mokame atlyginimą, tačiau rekvizituose tas žmogus nurodomas kaip atskiras vienetas", – dėstė J.Pozniakovienė.

Esą toks vidurkių skaičiavimas iškreipia realią situaciją ir atlyginimai atrodo mažesni. "Kauno tiltai" vadovaujasi principu, kad ne sezono metu darbuotojams fiksuojamos prastovos ir tuo metu jie negauna didelių atlyginimų, todėl ir vidurkis būna  žemesnis. Kitos bendrovės darbuotojams ne sezono metu rekomenduoja išeiti nemokamų atostogų. Skaičiuojant atlyginimų vidurkį tie žmonės automatiškai atkrenta.

Išlikę vokeliai?

"Kauno tiltų" personalo vadovės vertinimu, oficialusis atlyginimų vidurkis – viena medalio pusė. Kita pusė – nelegalūs atlyginimai.

"Sunku patikėti siūlomais mažais atlyginimais, kai su konkurentais dirbame tame pačiame regione ir žinome kandidatų į laisvas darbo vietas lūkesčius. Negi žmogus eis dirbti už 400 eurų, užuot atėjęs pas mus dirbti už 700?" – retoriškai klausė J.Pozniakovienė.

Moteris neslėpė iš kandidatų ir sužinojusi realią situaciją. Esą konkurentai priima į darbą, tačiau mažą atlyginimo skirtumą kompensuoja komandiruotėmis, kurių realiai nebūna. Taip bendrovės esą sutaupo beveik 50 proc. mokesčių, o darbuotojams pakelia atlyginimą.

Pasak J.Pozniakovienės, dar vienas rimtas jų bendrovės konkurentas – statybų sektorius. Esą, spjovę į "Kauno tiltų" siūlomus 700 eurų į rankas, kandidatai atvirai juokiasi daugiau uždirbsiantys vadinamųjų juodųjų pinigų statybose ir dar išsaugosiantys valstybės jiems teikiamas pašalpas, kompensacijas šildymui, pinigus už nemokamą vaikų maitinimą ir kitas pašalpas.

"Kauno tiltai" terminuotam darbui kasmet ieško maždaug 100 darbuotojų, šiemet – 85, tačiau, J.Pozniakovienės skaičiavimu, iš dešimties kandidatų atsirenka vos vieną. Tai lemia ne tik oficialus mažesnis nei nelegalus kitur atlyginimas, bet ir vis didėjantis žmonių nenoras dirbti sunkų fizinį darbą lauke.

Renkasi neoficialumą

"Kauno diena" kreipėsi į dar kelias kelio darbais užsiimančias bendroves, tačiau konkrečių atsakymų nesulaukė. Susidarė įspūdis, kad bendrovių atstovai vengia kalbėti apie susitarimus su darbuotojais arba, pasiūlę klausimus atsiųsti raštu, juos užmiršta.

"Įsidarbinant atlyginimas yra tik viena iš visų suteikiamų sąlygų darbuotojui sudedamųjų dalių", – toks lakoniškas atsakymas į klausimą, kiek darbininkų sezoniniam darbui ieško, kokį siūlo darbo užmokestį, atsakė bendrovės "Autokausta" vykdomasis  direktorius Arūnas Bulovas.

Bendrovės "Kamesta" generalinio direktoriaus pavaduotojas Marius Zavarzinas telefonu "Kauno dienai" ėmė aiškinti, kad "Sodros" skelbiami atlyginimų vidurkiai neatitinka realios situacijos.

"Jei kurios nors firmos vadovai sau moka po 10 tūkst. eurų, skelbiamas atlyginimų vidurkis atrodo daug didesnis", – palyginti su kitomis kelininkų įmonėmis, kuklų "Kamestos" atlyginimų vidurkį – 561 eurą – mėgino reabilituoti M.Zavarzinas.

Jei kurios nors firmos vadovai sau moka po 10 tūkst. eurų, skelbiamas atlyginimų vidurkis atrodo daug didesnis.

Nė vienos iš dienraščio kalbintų bendrovių atstovų taip ir nepaaiškino apie komandiruotėms skirtų pinigų mokėjimo tvarką, galimus dienpinigius ar kitus dirbti skatinančius ir atlyginimus keliančius motyvacinius ypatumus bendrovėse, kurių darbuotojų atlyginimų vidurkiai žemi.

Tokių bendrovių gabūt juodą motyvaciją nesunkiai išdėsto didesnę oficialią algą į mažesnę iškeičiantys kandidatai. Neoficialios motyvacijos labiau priimtinos žmonėms dėl iš valstybės gaunamų pašalpų, lengvatų šildymui, nemokamiems vaikų pietums ir kitai paramai, kurią gauną sunkiai besiverčiantys lietuviai. Žmogus matematiškai grindžia savo pasirinkimą: gaudamas didesnį oficialų atlyginimą jis praranda paramą, o gaunamo didesnio atlyginimo, deja, nepakanka statistinei keturių žmonių šeimai išlaikyti.

Komentaras

Judita Stankienė

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) specialistų patirtis, stebint įvairius įmonių veiklos rodiklius, tarp jų ir didelės atlyginimų žirklės tos pačios srities specialistams, deklaruojamas mažas oficialus vidutinis darbo užmokestis įmonėje yra tam tikri rizikos faktoriai, leidžiantys daryti prielaidą, kad įmonė galbūt neapskaito pajamų, kurias gali panaudoti neapskaitytam darbo užmokesčio mokėjimui vokeliuose.  Kiekvienu atveju esama situacija analizuojama konkrečiai. Vidutinio darbo užmokesčio vidurkis įmonėje gali būti mažas ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dažnai besikeičiančio kolektyvo, sezoninio darbo, ligų ir kitų priežasčių.

Mokesčių administratoriaus dėmesio centre, neišskiriant veiklos rūšių, išlieka įmonės, kurios deklaruoja mažą darbo užmokestį arba turi daug ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų. Tokių įmonių vadovai yra kviečiami pokalbio, vyksta aplinkybių ir realios situacijos aiškinimasis, siekiama įvertinti, ar nėra slepiami mokesčiai, mokamas darbo užmokestis vokeliuose, taikomos kitos prevencinės stebėsenos ir kontrolės priemonės.

Siekdama mažinti vokelių išmokėjimo galimybę, VMI didžiausią dėmesį skiria juodųjų pinigų kiekiams mažinti įmonėse ir įgyvendina veiklos modelį: "Įspėjau – pasirink", kuris neabejotinai turi teigiamą poveikį įmonių išmokamam oficialiam darbo užmokesčiui. Dirbant pagal šį modelį, rizikingiausios įmonės sulaukia VMI inspektorių vizito, o kitai daliai taikomas modelis "Įspėjau – pasirink": įmonių vadovams siunčiami įspėjamieji laiškai arba jie kviečiami į VMI pasiaiškinti. Jei verslininkai nesugeba pagrįsti mokamo dažnai net mažesnio nei minimumas atlyginimo (tai rodo didelę vokelių mokėjimo riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia griežtų VMI kontrolės procedūrų.