Kauno soborą gelbės ES milijonai

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vadovai tikisi, kad irstantį šventovės fasadą padės išgelbėti sekmadienį pasirašyta viešosios įstaigos "Soboro projektai" steigimo sutartis.

Pasieks ES lėšas

"Ši šventovė šaukiasi mūsų pagalbos. Patys matote, kaip jai reikia gražintis iš išorės", – sekmadienį į soborą sugužėjusiems tikintiesiems kalbėjo rektorius kunigas Tomas Karklys.

Iškart po mišių tarp bažnyčios ir Kauno miesto savivaldybės pasirašyta viešosios įstaigos steigimo sutartis leis pretenduoti į ES lėšas. Bažnyčia be savivaldybės ar valstybės pagalbos to padaryti negali.

Kauno miesto savivaldybė tokiu būdu Kaune jau padėjo ne vienai sielovados įstaigai: Pažaislio vienuolynui, Kristaus Prisikėlimo ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioms.

Fasadą aižo drėgmė

Tiesa, toks savivaldybės ir bažnyčios bendradarbiavimo modelis neleidžia priprašyti ES lėšų bažnyčių vidaus remontui, tačiau, soboro atveju, jo ir nereikia. Bažnyčios vidus buvo sutvarkytas praėjusio amžiaus pabaigoje, kai pastatas buvo atiduotas bažnytinėms reikmėms. Prie interjero sutvarkymo spėjo prisidėti ir kunigas Ričardas Mikutavičius.

Pastato fasadas buvo patepliotas dažais, palopytas, tačiau rimtesnio remonto nesulaukė. Drėgmė įsigėrė giliai į netvarkomas sienas. Jos įsiskverbimo gylis ir padaryta žala paaiškės tik po tyrimų. Nuo jų rezultatų priklausys kapitalinio remonto kaštai. Preliminariais skaičiavimais, vien parengiamiesiems darbams ir tyrimams prireiks 0,4 mln. litų, o visas kapitalinis remontas gali atsieiti 10 mln. litų.

Alėjos rekonstrukcija

Nepriklausomybės a. viduryje pūpsančios bažnyčios fasadui pinigų pasisemti tikimasi iš 2014-2020 m. numatyto ES aruodo.

"Kitais metais tikimasi pradėti Laisvės alėjos rekonstrukciją, todėl Įgulos bažnyčios sutvarkymas vyktų pačiu tinkamiausiu metu", – kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Ne vienus metus diskutuojama, kad Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios nederėtų vadinti soboru, nes toks pavadinimas dera stačiatikių bažnyčioms. Tačiau kauniečiams jis įaugęs į kraują, todėl viešoji įstaiga ir gavo "Soboro projektų" pavadinimą.

Prieš 120 m iškilęs stačiatikių soboras statytas kaip reprezentacinis Kauno tvirtovės statinys. Sovietmečiu pastatas nebebuvo naudojamas sielovados tikslams. Bažnytiniai reikmenys atsidūrė kitose bažnyčiose, o soboras tapo Dailės muziejaus filialu, žinomas ne tik dėl eksponatų, bet ir vargonų muzikos koncertų.

Atgavus nepriklausomybę soboras perduotas Kauno arkivyskupijai kurijai, tais pačiais metais ant kupolų vėl sublizgėjo kryžiai. Po metų čia įvyko pirmosios mišios.