"Kai kurie nustebo, nes nežinojo, kai kurie apsidžiaugė, o tie kurie domėjosi, reagavo ramiai", – sakė skyriaus vedėja Skirmantė Subačienė.

Ji primena, kad Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas priimtas siekiant sumažinti popierizmą.

Į klausimą, ar 2017-ieji taps tais metais, kai rajone per metus gims 1 tūkst. kūdikių, S.Subačienė atsakė netikėtai: "Galbūt ir pernai rajone gimė tiek kūdikių." Pasak savivaldybės atstovės, kūdikių užregistruojama mažiau, nei iš tiesų gimsta, nes nemažai atvejų tėvai gali pasirinkti, kurioje savivaldybėje registruoti vaiko gimimą.

Kada oficialus Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius perkops 100 tūkst. ribą, savivaldybės atstovai nedrįsta prognozuoti.

– Jūsų akimis, ar nuo sausio 1 d. įsigaliojęs Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, kuriuo atsisakyta popierinių gimimo, santuokos, ištuokos, mirties liudijimų, sukėlė gyventojams daug nepatogumų?

– Manau, visada naujovės sukelia nepatogumų. Daugelis iš mūsų esame pripratę turėti tam tikrą išskirtinį dokumentą apie svarbius gyvenimo įvykius. Galbūt tai sentimentai, nes ir tėvai, ir seneliai turėjo gimimo, santuokos ir kt. liudijimus, galbūt, ypač vyresnio amžiaus žmonės, jausdavosi saugesni, kai visus dokumentus turėjo susidėję į voką. Bet tikrai ne visi. Kol nebuvo įsigaliojusi nauja tvarka ir žmonės turėdavo įstaigose pateikti liudijimus, sulaukdavome pastebėjimų, kad šiais laikais, kai duomenys apie žmogų yra duomenų bazėje, kam reikalingi liudijimai, juk viskas matyti kompiuteryje. Manau, bus visokių nuomonių. Tačiau šiomis dienomis pasipiktinusiųjų skundų nesulaukėme. Kai kurie nustebo, nes nežinojo, kai kurie apsidžiaugė, o tie, kurie domėjosi, reagavo ramiai.

– Priminkite, kaip, neišduodant popierinio dokumento, informacija apie gimusį, susituokusį asmenį išsaugoma ir naudojama dabar? Kur, esant reikalui, gyventojas gali gauti popierinį pažymėjimą?

– Svarbiausias pasikeitimas yra tai, kad neišduodami liudijimai. Tačiau kaip ir anksčiau, taip ir dabar sudaromi ir gimimo, ir santuokos, ir ištuokos, ir mirties ir kt. akto įrašai. Kaip ir anksčiau, jie įtraukiami į Gyventojų registrą. Informacija saugoma Gyventojų registre, taip pat dokumentai saugomi ir Civilinės metrikacijos įstaigose. Pasikeitusius duomenis registrui elektroniniu būdu pateikia atitinkamos institucijos.

Vietoj liudijimų išduodami civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai. Norint gauti išrašą, galima kreiptis į bet kurią Civilinės metrikacijos įstaigą, nepriklausomai nuo to, kur buvo sudarytas civilinės būklės akto įrašas.

– Jei duodami popieriniai išrašai, vadinasi, popierizmo visiškai neatsisakyta?

– Atsisakyta – žmogui nereikia nešioti dokumentų iš įstaigos į įstaigą. Išrašas yra vieno A4 formato lapo dokumentas. Atsakingos įstaigos mums perduoda informaciją. Imkime santuokos nutraukimo atvejį. Teismai metrikacijos įstaigoms perduos teismo nutartis, mes įforminsime – žmogui nereikės varstyti įstaigų durų, išsiimti ištuokos liudijimo.

Panašiai su gimimo liudijimu. Gimus vaikučiui, asmuo turi kreiptis į metrikacijos įstaigą, tačiau nebūtinai turi ateiti – gali kreiptis per metrikacijos elektroninių paslaugų informacinę sistemą MEPIS, internetu užpildydamas prašymą iš namų. Nes tik asmeniui pateikus prašymą, kuriame jis įrašo vaikui norimą suteikti vardą, kartais sprendžia ir kokią suteikti pavardę – tais atvejais, kai tėvelių pavardės skirtingos, įforminame vaiko gimimo aktą, jam suformuojami dokumentai elektroninėje erdvėje.

– Kauno rajono savivaldybė – viena iš nedaugelio savivaldybių Lietuvoje, kur gyventojų skaičius auga. Čia keliasi gyventi jaunos šeimos. Vadinasi, daugiau gyventojų ir sutuokiate, čia gimsta vis daugiau vaikų?

– Gimstamumas Kauno rajone didėja jau ne pirmi metai. Ir tai tikriausiai todėl, kad jaunos šeimos ieško, kur geriau gyventi. Daugiausia vaikų gimsta tose seniūnijose, kurios yra arti Kauno, – tai Užliedžiai, Ringaudai, Garliava ir jos apylinkės, Domeikava.

– Kiek vaikų pernai gimė Kauno rajone?

Jau ne pirmus metus mergaičių populiariausi vardai yra Ieva, Miglė, Liepa, Austėja, Lėja, Gabija. Berniukų – Benas, Matas, Kajus, Joris, Emilis, Dominykas.

– Pernai užregistravome Kauno rajone gimusį 951 vaiką. Berniukų (482) gimė šiek tiek daugiau nei mergaičių (469). Jau ketveri metai gimstamumas Kauno rajone nuolat didėja. Pavyzdžiui, pernai užregistruota beveik 100 vaikų daugiau negu 2013 m.

– Kokie populiariausi naujagimiams teikiami vardai pakaunėje? Ir kokie – rečiausi, įdomiausi, negirdėti?

– Jau ne pirmus metus mergaičių populiariausi vardai yra Ieva, Miglė, Liepa, Austėja, Lėja, Gabija. Berniukų – Benas, Matas, Kajus, Joris, Emilis, Dominykas. Populiarėja trumpi vardai. Nevengiama suteikti vaikui ir labai retus vardus, tokius kaip Neila, Ikaras, Toras. Vis dar populiaru suteikti lietuviškus vardus arba gerai Lietuvoje žinomus, tokius kaip Ąžuolas, Tauras, Barbora.

– Gal galėtumėte pasakyti, kiek pernai rajone gimė ne lietuvių? Kokių kitų tautybių gyventojų rajone gimė daugiausia?

– Kai tėvai – skirtingų tautybių, gali pasirinkti, kokią tautybę suteikti vaikui. Tačiau tokiais atvejais dažniausiai suteikiama lietuvio tautybė arba paliekama galimybė pačiam vaikui pasirinkti tautybę, kai suaugs. Kitų tautybių vaikų registruojame nedaug.

– Kaip manote, ar 2017-ieji taps tais metais, kai rajone per metus gims 1 tūkst. kūdikių?

– Sunku pasakyti. Galbūt ir pernai rajone gimė tiek kūdikių, tačiau užregistravome mažiau, nes tėvai galėjo registruoti vaiko gimimą ne tik Kauno rajono, bet ir Kauno miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.

– Jei tenka pabendrauti su savo atžalas atvykstančiais registruoti tėveliais, gal galite pasakyti, kokie jų lūkesčiai, susiję su Kauno rajonu, ar tai jiems – tik tarpinė stotelė, galvojant vėliau keltis gyventi kažkur kitur, galbūt net emigruoti, ar vieta, kur jie nori kurtis ilgam?

– Negaliu atsakyti už visus, bet tie, kurie pasipasakoja, pasirenka Kauno rajoną, nes arčiau tėvų, čia įsigijo būstą, kuria verslą Kauno rajone ir panašiai.

– Ar tiesa, kad sausis, vasaris – mėnesiai, kai registruojama mažiausiai santuokų?

– Be sausio, vasario, reikia nepamiršti kovo ir lapkričio, šiais mėnesiais taip pat registruojama mažai santuokų.

– Vis daugiau registruojate santuokų. Ar daugėja ir ištuokų, besituokiančiųjų antrą ir trečią kartą?

– Kadangi visi teismo sprendimai dėl ištuokos siunčiami į Kauno miestą, tai atsakyti, ar daugėja ištuokų Kauno rajone, negaliu. Poros ryžtasi tuoktis ir antrą, ir trečią kartą, nepriklausomai nuo amžiaus. Tuokiame ir nepilnamečius, jei jie pristato tai leidžiantį teismo sprendimą.

– Prieš n metų rajono gyventojai jautėsi nuskriausti, galėdami registruoti santuokas, kaip buvo sakoma, tik prie garažų – taip buvo apibūdinamos savivaldybės administracinio pastato patalpos, kuriame tuokti jaunavedžiai. Ar čia poros dar tuokiamos?

– Jūsų įvardytose patalpose santuokos ceremonijos nebevyksta. Tačiau jaunieji visada turi galimybę pasirinkti, kur susituokti: ar Raudondvario pilyje, ar pasirinktoje kitoje Kauno rajono vietoje, ar Civilinės metrikacijos skyriaus kabinete (jei jaunieji nenori iškilmingai tuoktis Raudondvario pilyje, nes iškilmingą šventę planuoja vėliau, arba tai ne pirma santuoka, arba santuokai pasirenka tą savaitės dieną, kai Raudondvario pilyje santuokos ceremonijos nevyksta).

– Kur dar, be Raudondvario pilies, šiais laikais pageidauja tuoktis pakaunės gyventojai?

– Labai populiarus Žemaitkiemio dvaras, populiarėja Raudondvario dvaro oranžerija, Kudrėnų ir kitos sodybos, taip pat nevengiama tuokti gamtoje: Kačerginėje, Kadagių slėnyje.

– Kauniečiams tuokiantis miesto rotušėje, skiriasi mokestis, jei skamba Mendelssohno maršas, ir jei ne. Ar Kauno rajone mokestis taip pat skiriasi, priklausomai nuo ceremonijos iškilmingumo?

– Tikrai ne. Mokestis už santuokos registravimą siekia 20 eurų. Už muziką jauniesiems nereikia mokėti. Ceremonijos metu visada grojama, jokio išskirtinumo nėra. Mokestis yra tokio paties dydžio, ar santuoka registruojama Raudondvario pilyje, ar Civilinės metrikacijos skyriaus kabinete. Jei jaunieji nori tuoktis kitoje pasirinktoje vietovėje – taikomas 60 eurų valstybės nustatytas mokestis.

Ne visi gyventojai žino, kad santuokas registruojame nepriklausomai nuo jaunųjų gyvenamosios vietos: tuokiame bet kurioje Lietuvos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Santuokų skaičius gerokai išaugo, kai jas pradėjome registruoti Raudondvario pilyje. Sulaukiame ne tik pakaunės gyventojų ar kauniečių, pageidaujančių pas mus tuoktis: ir Kėdainių, Jonavos, Prienų rajonų savivaldybių atstovų.

Santuokų skaičius gerokai išaugo, kai jas pradėjome registruoti Raudondvario pilyje. Sulaukiame ne tik pakaunės gyventojų ar kauniečių.

– Įsimintiniausia, išskirtinė jaunųjų pora, kurią jums ar skyriaus darbuotojams teko tuokti?

– Negalėčiau išskirti vienos poros, visos poros yra išskirtinės ir svarbios. Kiekvienas iš mūsų yra kitoks, tad ir tokią dieną kiekvienas jaučiamės savaip. Vienos poros labiau jaudinasi, kitos mažiau. Kai kuriose santuokose dalyvauja labai gausus būrys svečių, o kitose – tik artimiausi šeimos nariai. Juk svarbiausia, kaip jie jaučiasi, kokia atmosfera tvyro ore. Čia ir yra išskirtinumas.

– Kokio vidutiniškai amžiaus Kauno rajono gyventojai tuokiasi?

– Tuokiasi ir labai jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės, bet vidutiniškai sutuoktinių amžius būna apie 26–28 metus.

– Registruojate ir mirties atvejus. Ką tenka registruoti dažniau: gimimo ar mirties atvejus?

– Pernai Kauno rajone buvo užregistruotos 932 mirtys. Gimimų užregistravome 19 atvejų daugiau. Tai nuteikia optimistiškai.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Gyvenamąją vietą Kauno rajono savivaldybėje šiuo metu yra deklaravę apie 96 tūkst. gyventojų. Statistikos departamentas gyventojus skaičiuoja remiantis kitokia metodika, todėl jų pateikiamas gyventojų skaičius paprastai yra kiek mažesnis.

Manau, kad iš tiesų Kauno rajone jau dabar gyvena per 100 tūkst. žmonių. Tai yra panašiai, kiek gyvena Panevėžyje ar Šiauliuose. Visai bendruomenei ir savivaldybei tai svarbu psichologiškai: kai visoje Lietuvoje demografinė kreivė sminga žemyn, Kauno rajonas išlieka viena iš nedaugelio savivaldybių, kur gyventojų skaičius stabiliai auga. Ir kūdikių kasmet gimsta vis daugiau, kaip auga ir pirmokų, bendrai mokinių skaičius. Šie demografiniai rodikliai džiugina. Malonu ir užsienio partneriams pasakyti, kad pas mus yra apie 100 tūkst. gyventojų.

Gyventojų skaičiaus augimas yra ir tam tikras ekonominis rodiklis, jis taip pat svarbus. Čia apsigyvena jaunos šeimos, gimsta vis daugiau vaikų, gyventojų amžiaus vidurkis jaunėja. Tai reiškia, kad gyvenimo kokybė čia nėra bloga – kad tai yra gera vieta gyventi.

Kuo daugiau gyventojų čia deklaruoja savo gyvenamąją vietą – tuo daugiau į savivaldybės biudžetą sumokama gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Daugėja gyventojų – daugėja ir įvairių poreikių. Didesnio biudžeto labai reikia, nes labai plečiasi kelių tinklas, statosi nauji gyvenamieji kvartalai – reikia kelių, reikia vandentiekio, nuotekų tinklų, vaikų darželių, pradinių mokyklų.

Pakaunės soduose vis dar gyvena daug gyventojų, nedeklaravusių čia gyvenamosios vietos. Be to, pastebėjome tendenciją, kad gyvenamąją vietą deklaruojančių gyventojų skaičius šiek tiek susijęs su darželių problema. Praėjusiais metais, kai priemiestinėse seniūnijose pastatėme arba rekonstravome keturis darželius, ten iš karto padaugėjo deklaruojančiųjų gyvenamąją vietą. Tai Užliedžių, Garliavos ir jos apylinkių, Alšėnų, Raudondvario, Domeikavos seniūnijos. Tačiau Raudondvario, Domeikavos, Garliavos seniūnijose dar trūksta vietos vaikų darželiuose. Savivaldybei čia dar reikės priimti atitinkamus sprendimus, nors praėjusieji metai ir buvo lūžio metai sprendžiant vaikų darželių trūkumo problemas. Juk pernai rajono vaikų darželiuose buvo sukurta 400 naujų vietų.

Rajono pakraščių seniūnijose – kitos problemos: ten mažėja gyventojų. Savivaldybė reaguoja į gyventojų skaičiaus pokyčius, atitinkamai planuoja darbus, lėšas, nuolat peržiūri švietimo įstaigų tinklą.