Kauno gatvėms – 6 balai iš 10-ies

Miesto valdžia giriasi, kad Kauno gatvės nuolat tvarkomos. Opozicijoje esantys politikai įsitikinę – gatvėms skiriama per mažai dėmesio ir pinigų. "Situacija nedžiugina", – pripažįsta Kauno technologijos universiteto (KTU) specialistai, kurie mato ne tik duobes, bet ir tai, kas slypi jose ir po jomis.

Gatvėms – 6 balai

"Kauno gatvės yra didžiausia miesto problema", – pokalbį apie Kauno gatves pradeda KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedros vedėjas doc. dr. Vitoldas Vaitkevičius. Pats gyvenantis Kaune ir važinėjantis miesto gatvėmis mokslininkas nenorėjo aštriai kritikuoti širdžiai mielo miesto, bet pripažino, kad ir pagirti nelabai yra už ką.

"Situacija tikrai ne pati geriausia. Jeigu Kauno gatves vertintume pagal dešimtbalę sistemą, gal 6 balus ir galima skirti", – svarsto KTU docentas ir čia pat pridūrė, kad Kaunas nepajėgus savo jėgomis sutvarkyti visų gatvių, o dėmesio ir finansų iš šalies valdžios sulaukia tikrai nepakankamai.

Ne vienus metus besigilinantis į kelių ir gatvių klojimo technologijas bei procesus Statybos ir medžiagų katedros dėstytojas dr. Eugenijus Janavičius pritaria kolegai, kad Kaunui kaip antram pagal dydį šalies miestui turėtų tekti daugiau lėšų gatvėms tvarkyti ir prižiūrėti. Vis dėlto E.Janavičius įžvelgia ir daugiau problemų.

"Yra trys pagrindinės automobilių kelių tiesimo rūšys: naujo kelio tiesimas, kelio rekonstrukcija ir kelio remontas. Jeigu kalbame apie naujo kelio tiesimą, viskas aišku. Tačiau teisės aktuose yra daug prieštaravimų, kai kalbama apie rekonstrukciją ir kelio remontą, nes visur paliekama rinktis – rekonstruoti arba remontuoti visą ar dalį. Aišku, kad rengiant konkursą pigiau atsieis dalinis remontas, tada ir prasideda visos bėdos", – įsitikinęs specialistas.

Užlopytų kelnių nenori

Anot E.Janavičiaus, keičiant visą gatvės dangą ar stiprinant visą jos pagrindą visai kitaip vykdoma darbų priežiūra ir kontrolė, naudojamos kitos medžiagos ir technologijos.
"O jeigu tik lopome duobes, tai ką ten labai sukontroliuosi, kiek ir kokių medžiagų į duobę sudėta. Norint patikrinti, reikėtų gręžti kerną – tada iš tos sutvarkytos duobės vėl nieko neliks", – šyptelėja kelių transporto statinius su studentais nagrinėjantis E.Janavičius.

"Gatvių lopymą galima palyginti su kelnėmis – tas lopas labai ne kaip atrodo, ir kelnės jau ilgai netarnauja. Tokių kelnių niekas nenorės", – juokdamasis pritaria V.Vaitkevičius. Jo nuomone, kur kelio danga pertiesta naujai, situacija visai kita iš esmės.

Abu specialistai sutartinai tvirtina, kad bene kvailiausia – remontuoti šlapias duobes gatvėse ir pilti asfaltą į balą. Pasak E.Janavičiaus, norint kokybiška sutvarkyti atsivėrusias duobes, būtina sulaukti tinkamo oro, kai sausa ir oro temperatūra siekia 5 laipsnius šilumos. Tik tada specialia technika paruošta, nusausinta duobė gali būti užpildoma rišamąja medžiaga arba emulsija, o galiausiai – asfaltu.

"Tvarkant šlapias duobes, viskas nueis šuniui ant uodegos. Laikys tik mėnesį ar du, nes tarpuose likusi drėgmė užšalus ir vėl atšilus suardys asfaltą", – duobių remonto ypatumus dėsto E.Janavičius. Jis žino, kad, paklojus asfaltą ant nesutvarkyto gatvės pagrindo, gatvę netrukus vėl reikės tvarkyti. "Jeigu pagrindo nesutvarkai, viršutinį sluoksnį gali dengti kuo tik nori: 3–4 metai, ir viskas", – sako KTU dėstytojas.

Jam taip pat užkliuvo viešai skelbiama informacija, kad sena Jonavos g. asfaltbetonio danga bus regeneruojama karštuoju būdu, ir tai yra nauja technologija. Specialistas nekritikuoja pačios technologijos, tačiau tikrai nesutinka, kad tai naujovė: "2001 m. Lietuvoje ši technologija apibrėžiama statybos techniniu reglamentu, vadinasi, technologija taikoma mažiausiai 15 metų."

V.Vaitkevičius sako, kad duobių lopymas yra savotiškas gelbėjimo šiaudas dabartinėje situacijoje. "Ką daryti savivaldybės darbuotojui, kuris gauna ieškinius iš draudimo kompanijų dėl žalos už sugadintus automobilius? Tada belieka lopyti duobes bent tam kartui. Visa tai – iš pinigų neturėjimo", – pastebi specialistas.

Tarnaus 20 metų

Paprašyti įvardyti, kurios miesto gatvės, sankryžos ar kita infrastruktūra kelia nerimą, KTU mokslininkai nenorėjo išskirti kokių nors konkrečių objektų ar miesto rajonų.
"Kur gerai, tai visi ir matome. Aišku, visos šalutinės gatvės, kur mažesni transporto srautai ir nevažinėja viešasis transportas, būklė tikrai blogesnė", – svarsto V.Vaitkevičius.

Anot jo, tikrai galime džiaugtis tomis gatvėmis, kurios sutvarkytos ar tvarkomos iš esmės. Tai Parodos g., Europos ir A.Juozapavičiaus pr., Savanorių pr. įkalnė. Specialistai neabejoja – šios gatvės tarnaus mums 20 metų.

E.Janavičius atkreipia dėmesį į skirtumus, kai tik lopomos duobės ir kai gatvės remontuojamos iš pagrindų. Pasak jo, pastaruosius darbus atlieka didelės kompanijos, turinčios labai aukštos kompetencijos darbuotojus, akredituotas tyrimų ir kontrolės laboratorijas, ko visai nepasakysi apie nedideles įmones, užsiimančias tik duobių lopymu.

"Visi teoriškai žino, ką reikia daryti: darbams samdyti rimtą bendrovę, akredituotoje laboratorijoje atlikti tyrimus ir perkloti gatves. Bet viskas baigiasi tuo, kad trūksta pinigų. O jeigu dar ir kainos būna išpūstos, tai tų pinigų ir užtenka tik duobėms", – pastebi V.Vaitkevičius.

Koją kiša klimatas

Abu KTU Statybinių medžiagų katedros specialistai neabejoja, kad Kauno gatvės yra ne vien pinigų stygiaus, bet ir itin nepalankaus klimato įkaitės.

"Pas mus net per parą kelis kartus gali pasikartoti užšalimo ir atšilimo ciklai. Tai labai nepalanku visoms kelio dangoms. Europa su tokiomis problemomis nesusiduria ir nekuria technologijų, kurios leistų greitai sutvarkyti atsiradusius defektus. Daugelyje šalių arba nėra žiemos, arba užšąla, o pavasarį atšyla", – ypatumus atskleidė V.Vaitkevičius.

Anot jo, išbandyta technologija purkšti bitumą su smėlio užpildais, tačiau mūsų klimato sąlygomis ir šis būdas problemų neišsprendžia.

"Kitas būdas – išfrezuoja, užpila nauju asfaltu, bet netrukus vėl toje vietoje atsiveria duobė. Praktiškai nėra technologijų, kurios mūsų sąlygomis būtų idealios. Negalime dairytis į kitų šalių technologijas, kurios pritaikytos ne duobėms lopyti, o ištisinei kelio ar gatvės rekonstrukcijai", – įsitikinęs E.Janavičius.

Liūdnas miesto veidas

Miesto veidą kuria ne vien važiuojamosios kelio dalies danga. Dar vienas galvos skausmas – šaligatviai, kuriais Kaune didžiuotis tikrai negalime.

"Šiandien važiavau Veiverių gatve. Gatvė, plati, o šaligatviai... Kai kuriose didelėse Kauno gatvėse šaligatvis – tik vienoje gatvės pusėje. Įveda vandentiekį, o šaligatvio taip ir nesutvarko... jau nekalbu apie tuos išgriuvusius, suaižėjusius šaligatvius. Tai juk ir žmonių saugumo klausimas, ir miesto veidas", – įžvalgomis dalijasi E.Janavičius, ne kartą viešėdamas užsienyje atkreipęs dėmesį į itin kruopščiai sutvarkytus šaligatvius ir dviračių takus.

Pasak KTU mokslininko, yra sukurta begalė technologijų – betoninės, epoksidinės trinkelės šaligatviams, speciali šaligatvio struktūra, padedanti orientuotis akliesiems. E.Janavičius stebisi, kodėl rekonstruojant A.Juozapavičiaus pr. šaligatviai buvo iškloti sovietmetį menančiomis didelėmis kvadratinėmis plytelėmis, kokių kitose šalyse jau su žiburiu nerasi.