Vos pasirodžiusį leidinį „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ galima vadinti Lietuvos metų architektūros bestseleriu – didžioji dalis 1000 egzempliorių tiražo jau išpirkta.

Knyga perkama ne tik Kaune – leidėjus nustebino tai, kad leidinį įsigijo nemažai vilniečių. Knygą parengė menotyrininkų, architektūros istorikų komanda.

„Lietuvos architektūros istorijoje yra du išskirtiniai laikotarpiai – Vilniaus barokas ir Kauno tarpukario modernizmas. Apie pirmąjį gausu informacijos net mokykliniuose vadovėliuose, o modernioji Kauno architektūra dar tik pradeda sulaukti deramo dėmesio“, – pastebėjo knygos bendraautoriai.

Pasak jų, ši knyga – tai skolos Kaunui ir jo modernui grąžinimas, išleistas netrukus prieš tai, kai Kauno tarpukario architektūra įvertinta Europos paveldo ženklu.

„Leidinys atsiranda aktualiu metu. Galbūt jis padės patiems kauniečiams pamilti savo miesto architektūrą“, – vylėsi tarpukario architektūrą leidinyje pristatanti architektūros istorikė Jolita Kančienė.

Gausiai iliustruotame leidinyje trumpai aprašomi architektūriškai, reikšme miestui išskirtiniai 243 Kauno pastatai, iškilę tarpukariu, sovietmečiu ir šiais lakais. Apžvelgiamos jų istorijos, iliustruotos šiandienos ir archyvinėmis nuotraukomis, brėžiniais. Gide spausdinamos ir kai kurių interjerų nuotraukos.

„Šios nuotraukos leidžia mums pamatyti, kaip namo vidus susijungia su išore. Tai yra šio gido stiprioji pusė. Skaitydama kitų miestų gidus, to pasigendu“, – pastebėjo viena iš gido bendraautorių menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė.

Iš panašių leidinių, pateikiančių esamą miesto vaizdą, Kauno architektūros gidas išsiskiria ir pilkaisiais puslapiais. Jie skirti smarkiai sunykusiems arba visiškai išnykusiems pastatams, be kurių sunku įsivaizduoti Kauno architektūrinį veidą.

Didžioji knygos dalis skirta tarpukario pastatams. Į gidą pateko ne tik gerai žinomi tarpukario visuomeniniai pastatai, bet ir nemažai gyvenamųjų namų.

„Rinkdama medžiagą leidiniui, daug knaisiojausi ieškodama, kam pastatas priklausė, kieno užsakymu jis iškilo. Man atrodo, savininkai iš dalies lėmė ir jo architektūrinius bruožus“, – pasakojo J.Kančienė.

Į gidą pateko nemažai tautinių mažumų atstovams priklausiusių pastatų. Tai primena, kad Kauno etninė sudėtis tarpukariu buvo daug įvairesnė nei dabar: 40 proc. miesto gyventojų buvo nelietuviai.

Pasak leidėjų, Kauno architektūros gidą galima vadinti šiuolaikinės architektūros reabilitacijos leidiniu, nes greta tarpukario šedevrų yra ir šiuolaikiniai architektūros objektai, lemiantys šiuolaikinio miesto veidą.

Ateityje gido leidimą planuojama pakartoti, išleisti anglų ir kitomis kalbomis.