Kauniečių šeimos tragedija: po skambučio Panemunės šile atimti vaikai

Įvykio aplinkybės

Kauniečių Eglės ir Gintaro šeimą į nežinomybę, stresą, baimę palydėjo praėjusio mėnesio įvykiai. Dėl pliaukštelėjimo per rankas dabar tėvams reikia eiti kryžiaus kelius, kad atgautų du mažamečius vaikus.

Rugsėjo 29 dieną kaunietė Eglė buvo išėjusi į Panemunės šilą pasivaikščioti su dviem mažamečiais vaikais – dvejų metų berniuku ir trejų metų mergaite. Moteris pasakojo, kad dvejų metų sūnus pasileido bėgti, ji norėjo jį sugauti, nes taku važinėja dviratininkai.

„Berniukas pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio. Kviesdama sūnų sugrįžti, bėgdama ir už rankos laikydama dukrą, bandžiau jį pasivyti. Matydama, kad nepavysiu, palikau dukrą ir puoliau vytis sūnaus. Pasivijusi pliaukštelėjau porą kartų per kombinezoną, bet vaikas nesuprato, juokėsi ir vėl norėjo bėgti. Sudaviau per rankytę, kad vaikas sureaguotų. Vedant jis vėl priešinosi ir ketino vėl pabėgti, tad vėl sudaviau ranka porą kartų per kombinezoną“, – įvykių chronologiją liudijo Eglė.

Ji tikino, kad Panemunės miške jai nepažįstamas vyras pradėjo šaukti, kodėl ji muša vaiką. Vyras išsitraukė mobilųjį telefoną ir pradėjo filmuoti. Moteris labai išsigando, kitų žmonių aplinkui nebuvo, todėl paskambino savo sutuoktiniui.

„Išsigandusi tokio riksmo ir agresijos, saugodama vaikus, nes jie labai išsigando to šauksmo ir telefono kišimo prie nugaros, kartu su vaikais sprukau nuo to vyro. To konflikto eigoje aš jam pasakiau: „Atstok, beproti, iškviesiu policiją“. Norėdama nuo jo pasprukti, sparčiai pasukau takeliu į miško tankmę, žmonių aplinkui nebuvo, o jis, išjungęs telefoną, man pagrasino: „Dabar aš tave primušiu“. Išsigandusi skambinau vyrui, kviesdama jį į pagalbą. Bėgdama mišku pasiklydau. Tas žmogus mane persekiojo. Mano vyras, sutikęs tą žmogų, klausė, kodėl persekioja mane ir vyriškai, bet be smurto, pasikalbėjo“, – toliau dėstė išsigandusi moteris.

Tik išėjus iš Panemunės šilo, jos jau laukė policija. Pareigūnams buvo pranešta, kad moteris smurtauja prieš vaikus, todėl Eglė buvo atskirta nuo vaikų ir pasodinta į policijos automobilį.

„Išėję į kelią, pamatėme policijos ekipažą. Pareigūnai mane suėmė, įsodino į policijos automobilį. Norėjo apklausti, nufotografuoti ir vaikus, bet mes su vyru neleidome. Mane įsodino į automobilį matant vaikams. Po to vyras sakė, kad vaikai verkė ir klausinėjo, kur veža mamą, nes policijos automobilis lėtai sekė paskui einantį vyrą su vaikais. Po to policijos ekipažas, vežęs mane, stabtelėjo ir susitarė su vyru susitikti prie mūsų namų ir kalbėtis namuose.

Prie namų atvažiavo kitas ekipažas su vilkšuniu – į tą automobilį mane ir įsodino. Šuo labai lojo ir labai mane gąsdino, nes aš labai bijo didelių šunų. Nei vyrui, nei man nebuvo pranešta, kur mane veža. Tos pačios dienos apie 14 val. buvau patalpina į tardymo izoliatorių. Ten atliko kratą, atėmė telefoną, tikrino girtumą alkotesteriu“, – tolimesnę įvykių seką liudijo kaunietė.

Ji tikino, kad po apklausos atsidūrė vienutėje, kadangi valgė tik ryte, pasidarė silpna, pakilo kraujo spaudimas. Vakare moteris buvo nufotografuota, paimti jos pirštų antspaudai, atliktos kitos būtinos procedūros ir grąžinta į kamerą, kurioje jau buvo uždaryta neblaivi moteris.

„Naktį praleidau vienoj kameroj su girta moteriške. Ryte šaukdami pažadino ir liepė eiti į koridorių. Pareigūnas garsiai šaukdamas liepė nusisukti veidu į sieną ir šaukiant vardą atsiliepti. Per naktį man pakilo kraujo spaudimas, pasijutau blogai. Ryte pamatavus spaudimą, jis buvo 170/110. Tik tuomet buvo suteikta medicininė pagalba. Vaikų teisių atstovai vyrui pranešė, kad žmona bus laikoma tardymo izoliatoriuje iki 48 valandų. Man izoliatoriuje jokios tikslios informacijos, kada paleis, neteikė. Buvau nežinioje, o tai kėlė labai didelę įtampą. Sekmadienį, rugsėjo 30 d., apie pietus buvau apklausta tyrėjo“, – toliau liudijo kaunietė.

Atėmė vaikus

Kol žmona buvo policijos pareigūnų rankose, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistai pasirūpino vaikais. Juos paėmė iš tėvo, nepaaiškindami, kodėl jis jų negali prižiūrėti, nors jam jokie kaltinimai dėl smurto nebuvo pareikšti. Vaikų paėmimas sukėlė didelį stresą tiek tėvui, tiek mažyliams.

„Man grįžus namo su vaikais, prie namų laukė policijos pareigūnai. Jie apklausę apie tą įvykį, surašė protokolą. Siūlė vaiką vežti atlikti teismo ekspertizės. Kadangi berniukas labai bijo gydytojų, o tuo metu jis dar ir miegojo, nenorėjau, kad jis patirtų dar didesnį stresą, todėl tuo metu atsisakiau vežti ekspertizei. Man pasakė, kad vaikas bet kuriuo atveju bus vežamas ekspertizei arba su manimi, arba su VVTAĮT pareigūnais. Atvažiavus VVTAĮT pareigūnams, iš karto pajutau išankstinį priešišką nusistatymą. Šįkart buvo pasiūlyta jau abu vaikus vežti atlikti ekspertizės. Man atsisakius tuo momentu tai daryti, buvo paaiškinta, kad vis tiek juos išveš“, – apie įvykius namuose pasakojo kaunietis Gintaras.

Jis tikino, kad žmona paskambino šeimos draugei, kuri atskubėjo į namus. Palikęs dukrą prižiūrėti draugei, kartu su dvimečiu sūnumi išvyko į ligoninę apžiūrėti, ar vaikas nesumuštas.

„Nuvažiavus į Kauno klinikas, man buvo pasiūlyta pasirašyti sutikimo atlikti medicininės apžiūrą lapą. Pasirašyti nesutikau. Atsakomybę už tai prisiėmė VVTAĮT pareigūnai. Patikros metu medikai paprašė vaiką nurengti nuogai. Jis jų neprisileido, mušė juos per rankas ir iš baimės mykė. Nesusitvarkydamas su vaiku gydytojas pasakė, kad nenori būti esesininkas ir liepė man laikyti vaiko rankas. Atsisakiau įvardindamas tai kaip smurtą prieš vaiką. Tuomet buvo iškviesta dar viena gydytoja, kuri pareiškė, kad arba laikysiu vaiko rankas, arba būsiu išvestas iš kabineto ir jie susitvarkys patys. Nenorėjau palikti vaiko vieno, todėl jį laikiau. Jaučiausi labai pažemintas. Jokių smurto žymių ant sūnaus kūno nebuvo rasta“, – sunkiai rinkdamas žodžius liudijo Gintaras.

Jis tikėjosi, kad po apžiūros galės su sūnumi grįžti į namus, kur laukė šeimos draugė ir trejų metų mergaitė, tačiau košmaras tik prasidėjo. Važiuojant į namus pareigūnai sakė, jog reikia užpildyti dokumentus aplinkos grėsmingumo lygiui nustatyti ir dėl suteiktos pagalbos. Atsakius, kad vyras pagalbos neprašė, buvo pasakyta, kad geriau pasirašyti dokumentus, nes kitu atveju vaikai bus išvežti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“.

Vaikai spalio 12 d. perduoti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“, o spalio 15 d. jie perduoti laikinai globėjai.

„Sūnus pradėjo kėdutėje muistytis, verkti, prašyti mano pagalbos. Norėdamas nuraminti verkiantį vaiką, paėmiau jį ant rankų. Pareigūnai griežtai reikalavo sodinti vaiką atgal į kėdutę, nes kyla pavojus vaiko gyvybei. Aš bandžiau jį sodinti į kėdutę, bet jis nesidavė. Tuo metu man pačiam pasidarė labai bloga. Automobilis sustojo. Man trūko oro, tad atidariau duris ir su vaiku išlipau iš mašinos. Tai vyko „Lidl“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje, Žemuosiuose Šančiuose. Pareigūnai pradėjo garsiai reikalauti grįžti į automobilį. Pasakiau, kad man reikia įkvėpti gryno oro ir paprašiau palaukti. Pareigūnai neatsižvelgė į mano prašymą ir paaiškinimą, vėl pareikalavo grįžti į mašiną. Tuomet aš, pasijutęs bejėgis ir užspaustas į kampą, pradėjau šauktis pagalbos ir su vaiku judėti prie kelio, prie pėsčiųjų perėjos, tikėdamasis žmonių pagalbos“, – beviltišką situaciją nupasakojo kaunietis.

Grįžus į namus staiga viskas, ką jie kūrė su žmona, sugriuvo. Pasirašius dokumentus, tėvams buvo uždrausta matytis su vaikais.

„Užpildžius dokumentus, prieš tai išgyvenęs didžiulį stresą, buvau paprašytas juos pasirašyti jų neperskaitęs. Kai paklausiau pareigūno, ar visa pateikta informacija yra teisinga ir nešališka, buvau patikintas, kad tai tik formalumas. Šiuo metu mūsų su žmona, tėvų, teisės matyti vaikus apribotos. Oficiali laikina globa buvo patikėta minėtai šeimos draugei. Mums su vaikais matytis draudžiama. Vaikai spalio 12 d. perduoti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“, o spalio 15 d. jie perduoti laikinai globėjai“, – apie tai, kaip prarado vaikus, pasakojo Gintaras.

Palikti nežinioje

Kai vaikus paėmė iš kauniečių šeimos, nė vienam tėvui nebuvo leista jų pamatyti. Tėvai nežino nei kur yra jų vaikai, nei kaip jie jaučiasi. Tik iš vaikų gerovės centro auklyčių prasprūdo nuogirdos, jog vaikų sveikata – kritinės būklės.

Esame visiškoje nežinioje, bijau, kad kai taip su mumis bendrauja, praneš ką nors tik tada, kai vaikai bus mirę.

„Man iš viso nėra leista jų matyti. Niekas jokios informacijos neteikia. Vyrui taip pat nieko nesako, negalime susisiekti su globėja. Kol dar vaikai buvo „Pastogėje“, prašėme, kad auklėtojos nuramintų vaikus tais būdais, kurie veikia namuose, duotų atsigerti naktį ir pan., tačiau sulaukėme atsakymo, kad čia taiko vienodą tvarką visiems vaikams. Be to, vaikai dar maži, namuose jie miegodavo lovytėse, o ten buvo paguldyti į dideles lovas. Darbuotojos prasitarė, kad naktį dukra iš jos iškrito. Kai vaikus atidavė pas laikiną globėją, jiems prasidėjo isterijos priepuoliai, mergaitė tūno lovos kampe, nieko neprisileidžia. Tokią informaciją taip pat sužinojome atsitiktinai, kai mums paskambino ir paklausė, pas kokį šeimos gydytoją vedame vaikus. Esame visiškoje nežinioje, bijau, kad kai taip su mumis bendrauja, praneš ką nors tik tada, kai vaikai bus mirę“, – nuogąstavo Eglė.

Ji pasakojo, kad artimiausiu metu yra suplanuotas trumpas vaikų susitikimas su tėčiu. Susitikimo metu Gintaras turėtų vaikams paaiškinti, kodėl jie atskirti, bet viskas turėtų vykti griežtai prižiūrint VVTAĮT specialistams ir psichologams. Tačiau kauniečiai baiminasi, jog kai vaikai pamatys tėtį, jie apsikabins ir jo nebepaleis, o tada, kai vėl bus atskirti, patirs dar didesnę psichologinę traumą. Todėl šeima svarsto galimybę į susitikimą siųsti ne tėtį, o močiutę, kuri pasakytų, kokia tikroji vaikų būklė.

Keistos taisyklės

Spalio 16 dieną vyko VVTAĮT ir kitų institucijų posėdis, kurio metu nuspręsta vaikų laikymą pas globėjus pratęsti dar dviem mėnesiams. Posėdyje taip pat paminėta, jog tėvai neturi tėvystės įgūdžių, reikia juos perauklėti.

Tam, kad tėvai atgautų vaikus, reikia praeiti daug įvairių procedūrų. Eglė pasakojo, kad jie besąlygiškai stengiasi, tačiau kai kurios taisyklės yra visiškai nesuprantamos ir absurdiškos. Tačiau jei nepaklus institucijų nurodymams, kauniečių šeima rizikuoja iš viso prarasti vaikus.

„Lankome kursus, kalbame su psichologais, socialiniais darbuotojais. Jie nusako ir nurodinėja kiekvieną žingsnį, kai kurie jų yra net prieš mūsų valią, mes to niekada nedarytumėme, ką jie reikalauja daryti, tačiau mes turime aklai paklusti, nes bet koks nepaklusimas kainuoja prarasti vaikus, galbūt net visam laikui. Mums nepriimtina institucijų pozicija, kad vyras su manimi negali gyventi, turi mane kažkur iš namų išgyvendinti, nors mes abu tikrai gerai sutariame ir nenorime atskirai gyventi“, – vieną iš nurodymų šeimai pasakė Eglė. Anot jos, tokios sąlygos vyrui statomos dėl to, jog jis negali su vaikais matytis.

Kitas dalykas, kuris kauniečiams yra nepriimtinas – po tokio streso iš karto vaikus leisti į darželį. Posėdžio metu nurodyta, kad vaikai būtinai turi būti leidžiami į darželį, o ne leisti laiką su tėvais. Tačiau mama įsitikinusi, kad po tokių vaikų tampymų ir sukelto streso, mažieji dar ilgai nenorės būti palikti vieni.

„Mes tikrai neleistumėme vaikų į darželį po tokios traumos. Norėtumėme juos vėl po truputį atgaivinti, atstatyti. Tačiau jie jau sudarę planą ir jei mes jo nesilaikysim, iš viso negalėsime pamatyti vaikų.

Vaikų teisių gynėjams užkliuvo ir tai, jog Gintaras dirba pagal verslo liudijimą. Posėdžio metu išsakyta, jog vyras turi susirasti pastovų darbą. Taip pat, komisijos nuomone, tėvui trūksta tėvystės įgūdžių.

„Mano vyras su visomis sąlygomis sutiko, nėra pagrindo jam neatiduoti vaikų, tačiau jam dabar neva trūksta tėvystės įgūdžių, todėl negali atiduoti vaikų. Jam reikia dabar eiti į kursus apie naują auklėjimą. Jis per du mėnesius turi būti perauklėtas ir tik tada galbūt bus pripažintas tinkamu tėvu“, – sakė Eglė.

Tarnybų pozicija

Vaikų paėmimo istorija labiau įsisiūbuoja, tačiau VVTAĮT specialistai tyli. „Kauno dienai“ vaiko teisių gynėjai nepanoro paaiškinti situacijos, kodėl tėvai palikti nežinioje, kokia mergaitės ir berniuko sveikatos būklė bei ar šeimai pritaikyta adekvati bausmė už tai, jog anonimas pranešė, kad vaikui pliaukštelėjo per rankas.

VVTAĮT specialistai patikino, kad į visi klausimai dėl vaikų teisių, taip pat dėl šio konkretaus atvejo, bus atsakyti antradienį Vilniuje vyksiančios spaudos konferencijos metu.

Visgi, VVTAĮT Kauno miesto skyriaus laikinoji vedėja Daiva Porutienė buvo davusi interviu „Init“ televizijai. Jo metu ji garantavo, kad kai vaikai buvo paimti, moteris buvo neblaivi, tačiau policijos pareigūnai tai neigia. Dėl to kyla dar daugiau klausimų, kokiu pagrindu iš šeimos atimti du mažamečiai vaikai.

„Rugsėjo 29 d. apie 13 val. gautas pranešimas, kad Kaune, Panemunės šile, pranešėjas mato, jog moteris (gim. 1973 m.), einanti su dviem vaikais, vienam iš jų keletą kartų sudavė. Nustatyta, kad įvykio metu moteris buvo blaivi. Apie įvykį taip pat buvo nedelsiant informuoti Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai“, – policijos poziciją perdavė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Justina Kazragytė.

Ji nurodė, kad dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo mažamečiui. Už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Tatjana Samulevičienė.

„Siekiant nustatyti, ar policijos pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas ir funkcijas, pradėtas tarnybinis patikrinimas“, – pridūrė policijos atstovė.

Prilygino genocidui

Tuo tarpu internetinė erdvė jau nuo praėjusios savaitės ūžia. Žinomi žmonės socialiniuose tinkluose tokias vaikų teisių įstatymo spragas prilygino tautos genocidui.

„Įgavęs naują formą po šakališku įstatymu, kuris prastumtas „kaip stovi“, jau duoda vaisių. Mūsų valdininkai gavo daugybę galių. Jokios atsakomybės už savo klaidas, nukopijavę norvegiškąjį gestapinį vaikų atiminėjimo iš tėvų įstatymą, jau ėmėsi aktyviai naikinti šeimas ant Marijos žemės.

Įkėliau atvejį, kaip iš inteligentiškos, mylinčios kauniečių šeimos skundo pagrindu atimti du vaikučiai. Bėga savaitės, tėvai numetė po 20 kg, juos pasiekė žinia, kad vaikai pas globėjus eina iš proto. Net sovietmečiu anoniminis skundas nebuvo pagrindas reagavimui. Taip veikė tik KGB bei NKVD. Ar bus lengva ir gera mums taip gyventi? <...> . Mes visi tik smiltys vėjyje, susidūrę su prievarta ir nesąžiningai dirbančiu galingu valstybiniu aparatu“, – socialiniame tinkle rašė Jurga Lago.

„Istoriniai tautos rezistentų pasakojimai moko, jog žudė, kankino ne sistema, o konkrečios pavardės. Skaičiai neramina! Kas verčia darbuotojus iš VVTAĮT tapti uoliais šiuolaikiniais stribais? Atsakykit, kas atsakingas už šią istoriją? Kas atsakingas už nusižudžiusią mamą, kurią iki savižudybės privedė VVTAĮT darbuotojų veiksmai, kuomet buvo atimtas jos vaikas? Kaip Valstybė užtikrins to vaiko pamatinę teisę augti bent su mama? Kas atsakingas už eilę „sistemos klaidų“?“, – antrino taip pat istorija pasidalijęs Evaldas Lasys.

Teisininkai mato pažeidimų

Eglės ir Gintaro šeimai sutiko padėti teisininkai, kurie viliasi, jog institucijos pripažins padariusios klaidą ir grąžins tėvams vaikus. Šeimą konsultuojanti teisininkė Rūta Visočnik „Kauno dienai“ tikino, kad šioje situacijoje institucijos perlenkė lazdą, nes vaikai atimti be jokio tyrimo.

„Tai labai dramatiška ir sunku patikėti, kad taip gali įvykti. Žiūrint į valstybines institucijas aš matau didelį paviršutiniškumą ir nenorą pripažinti savo klaidų. Šiandien buvau neplanuotame susitikime su VVTAĮT Kauno skyriaus laikinąja vedėja, tad mačiau, kad nenorima žengti atgal, nors pirmiausia reikia žiūrėti vaikų interesų, o ne institucijų ambicijų“, – tikino pašnekovė.

Anot R.Visočnik, gerai, kad tarnybos sureagavo į anoniminį skambutį, nes kitu atveju tai tikrai gali užkirsti kelią smurtui, tačiau valstybinės institucijos turėjo į įvykį reaguoti kitaip. „Valstybė, kuri priėmė tokį įstatymą, turėjo tuo pačiu užtikrini, kad pareigūnai, kurie dalyvauja įstatymo vykdyme, būtų pakankamai kvalifikuoti ir galėtų atskirti atvejus, kur galėjo kažkas iš tikrųjų būti, o kur yra tik perdėta kažkieno reakcija. Iki šiol nežinome, kodėl nepažįstamo asmens pranešimui buvo suteikta tokia besąlygiška įrodomoji reikšmė ir pasiremta tik tuo pranešimu. Manau, kad policija turėjo įsitikinti, ar tikrai yra pagrindas sulaikyti mamą, o VVTAĮT – po apžiūros klinikose, kai nebuvo aptikta jokių smurto žymių, turėjo apmąstyti, ar tikrai yra pagrindas atskirti vaikus nuo tėvų, ar tikrai yra smurtinė aplinka, nes dabar nebuvo net kaimynai apklausti. Šiuo atveju gavosi taip, kad nekaltumo prezumpcija negaliojo, visi dirbo su ta mintimi, kad jau kažkas yra įvykę. Galbūt buvo galima pastebėti šeimą“, – kalbėjo teisininkė.

Ji teigė, kad dabar paduotas skundas dėl teismo nutarimo, kuriuo leista iš šeimos paimti vaikus. Skundas yra paduotas praleidus terminą. R.Visočnik tikino, kad terminas yra septynios dienos, tačiau tėvai dėl patirto streso negalėjo į teisininkus kreiptis iš karto.

„Tikimės, kad teismas atnaujins praleistą terminą ir išnagrinės skundo argumentus. Toliau stengsimės išsiaiškinti, kokį planą turi VVTAĮT, ar tik yra formali popierinė procedūra, ar iš tikrųjų galvojama apie vaikus, nes šiandien rankose neturime jokio plano tam, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą. Be to, reikia žiūrėti, kas vyksta ikiteisminiame tyrime dėl mamos veiksmų“, – apie teisinės pagalbos žingsnius šeimai kalbėjo R.Visočnik.