Kauniečiai mėnesį savanoriaus Indijoje

Ryžto nestokoja

"Eugenijus mus tikriausiai bando pratinti prie Indijos ritmo – ten niekas nevyksta laiku", – kol laukėme kunigo E.Markovo SJ, kad prisidėtų prie bendros nuotraukos, juokavo Kauno Jėzuitų gimnazijos socialinė pedagogė Eglė Labutytė. Ji kaip ir Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionas bei trys gimnazistai Greta Minelgaitė, Aurelijus Ramanauskas ir Motiejus Krutulis jau antradienį bus Varšuvoje, iš kurios skris į Indiją.

Belaukdama G.Minelgaitė pasakojo, kad labiausiai ją žavi ir jaudina nežinomybė, kaip viskas bus misijoje. Mergina kaip ir jos kolegos pasirengusi sunkiai dirbti ir stengtis būti naudinga vietiniams. "Tikiuosi, jie mums duos, ką veikti, jeigu ne – susirasime patys", – ryžtingai nusiteikusi ir E.Labutytė.

Kolegoms besimatuojant misijos marškinėlius, ji pastebėjo, kad Indijoje balta spalva – gedulo. Pastelinių spalvų drabužiai irgi prastas pasirinkimas, jaunatviškomis ten laikomos ryškios, intensyvios spalvos. Merginos privalėjo peržiūrėti savo garderobą ir šiukštu nesivežti šortų, trumpų sijonų. Vietoj jų – ilgos kelnės arba ilgi sijonai. Atviros kojos sukels bereikalingą vietinių dėmesį ar net pasipiktinimą.

Aprangos pasirinkimas šiam penketukui yra itin aktualus, nes ten, kur jie svečiuosis, temperatūra net naktimis nenukrinta žemiau 28 laipsnių.

Apie sunkumus negalvoja

"Kokie bus didžiausi iššūkiai? Net nežinau. Negalvojome apie tai. Gal nežinomybė, juk važiuoji pirmą kartą, nežinai, ko laukti. Bet esame pasiruošę viskam. Žinome, kokia veikla, kur apsistosime. Kam viskam? Pavyzdžiui, oro sąlygoms – bus karšta ir dieną, ir naktį. Komanda gera, iššūkius priimsime ir susitvarkysime", – nedvejojo E.Markovas.

Jam tokios misijos ne naujiena. Prieš trejus metus jis dalyvavo misijoje Kirgizijoje, be to, trejus metus praleido Afrikoje, kai Kenijoje studijavo teologiją.

"Šie metai eksperimentiniai. Visiškai vėlai suplanavome misiją. Į ją atrinkome tuos, kuriuos geriausiai pažinojome, kurie atitiko jėzuitišką dvasią. Kitiems metams bus daugiau misijų, bus ir ilgesnė atranka. Išliks misija į Indiją, atsiras ir į Afriką", – pasakojo E.Markovas.

Šios misijos – tarptautinės programos "Magis" dalis. "Magis" apima įvairius jėzuitų sielovados projektus ir renginius jaunimui, siekiančiam labiau pažinti Dievą ir atrasti jį kasdieniame gyvenime bei neįprastoje, iššūkių nestokojančioje aplinkoje.

Kauno jėzuitai į "Magis" veiklą įsitraukė prieš trejus metus.

Šie metai eksperimentiniai. Visiškai vėlai suplanavome misiją. Į ją atrinkome tuos, kuriuos geriausiai pažinojome, kurie atitiko jėzuitišką dvasią. Kitiems metams bus daugiau misijų, bus ir ilgesnė atranka. Išliks misija į Indiją, atsiras ir į Afriką.

Pasaulio piliečiai

"Mes penkiese Indijos neišgelbėsime, bet parodysime, kad jie nėra vieni, kad gyvena ne atskirame pasaulyje, o rūpi kitiems žmonėms. Padės ir mums patiems suvokti, kad ne visi turi tokias geras galimybes augti, kaip turime Lietuvoje", – sakė gimnazistas M.Krutulis, kelerius metus dirbęs vaikų stovyklose Lietuvoje, organizavęs įvairius jaunimo renginius, visuomenines akcijas.

E.Markovo nuomone, jaunimui tokios misijos vertingiausios tuo, kad padeda labiau pažinti save, aišku, ir pamatyti pasaulį.

"Jėzuitiškas bruožas – būti pasaulio piliečiu, būti atsakingam. Tikslinės kelionės su pagalba, buvimu, bendryste augina dvasiškai, padeda atrasti savo gerąsias savybes, pamatyti, kas sekasi geriau, kas sunkiau ir ką reikia tobulinti. Tai gali padėti ir renkantis profesiją", – dėstė kunigas.

Penketukas Indijoje, Čenajaus mieste, gyvens jėzuitų vienuolyne ir dirbs šalia jo esančioje jėzuitų gimnazijoje, kur vietos vaikams padės mokytis, prisidės kitais svarbiais savanorystės darbais. Pavyzdžiui, prisijungs prie projekto, kurį vykdo prancūzai, – stato namelius neturtingoms šeimoms.

"Bandysime žiūrėti ir kaip kitaip galime ten būti naudingi, kokios pagalbos reikėtų kitais metais", – pasakojo E.Markovas.

M.Krutulis kalbėjo, kad tikisi vienuoliams nebūti našta. "Prisitaikysime prie jėzuitų buities, prie tų žmonių, kurie mus priima. Stengsimės jiems nesuteikti rūpesčių, kad nereikėtų mums patarnauti. Priimsime tokią buitį, kokioje atsidursime. Važiuojame įvairalypė kompanija. Visais pasitikiu ir bet kokioje situacijoje improvizuodami išsisuksime", – įsitikinęs gimnazistas. Jis pridūrė, kad yra pasiruošę kaip reikiant padirbėti.

Vykstantieji, be gimtosios lietuvių kalbos, moka vokiškai, prancūziškai, rusiškai, angliškai, bet tikriausiai daugiausia prireiks pastarosios kalbos žinių.

Dalį kelionės išlaidų padengė Jėzuitų provincija, visa kita – iš vykstančiųjų, jų tėvų kišenės.

Neišdildomas įspūdis

Programos "Magis" misija Kirgizijoje, į kurią E.Markovas leidosi prieš trejus metus, jam paliko neišdildomą patirtį. "Vienas dalykas matyti filmuose ar nuotraukose, o kitas – pačiam prisiliesti prie kitos kultūros. Didžiausią įspūdį paliko bendravimas su žmonėmis", - pasakojo kunigas.

Savanoriai tuomet dirbo vasaros stovykloje, vaikus ir jaunimą mokė anglų kalbos, padėjo virtuvėje ir pan. Anot jo, Kirgizijos vaikų ir jaunimo problemos analogiškos kaip lietuvių, tik jiems sudėtingiau, nes jie tarp Azijos ir Europos, posovietinė šalis. Vietiniai buvo smalsūs, domėjosi mūsų, Vakarų, kultūra, tad tai buvo abipusiai mainai.

"Negalvojome, kad Kirgizijoje gali būti tokia nuostabi gamta. Gali rasti labai autentiškų dalykų: kai kurie žmonės gyvena kalnuose, jurtose, joja ant arklių, gano gyvulius. Žavūs peizažai. Bet nuostabiausia – bendrystė", – lygino įspūdžius E.Markovas.

Beje, Kirgizijoje jie su kolegomis buvo pasiklydę. Kelių valandos pasivaikščiojimas po kalnus virto daugiau kaip pusdienio klajonėmis. Nusileidę iš kalnų neberado jokio kelio, tik išdžiūvusio upelio vagą. Buvo išgąsčio, bet viskas baigėsi laimingai.