Kaune viešėjo Japonijos premjeras

Priėmė vaikų sveikinimą

Sekmadienio rytą nedidelė Vaižganto gatvės atkarpa nusispalvino Lietuvos trispalvėmis ir Japonijos vėliavomis.

Tekančios saulės simbolius kartu su gimtaisiais rankose spaudė gausus būrys moksleivių, juos lydėjusių pedagogų, Rytų Azijos šalių kultūros sekėjų ir Ch. Sugiharos gerbėjų.

Minučių tikslumu, lydimas apsaugos kortežo, iš automobilio pirmuosius žingsnius žengė Sh. Abe. Paspaudė rankas miesto vadovui Visvaldui Matijošaičiui, vicemerui Simonui Kairiui, Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ nariui Ramūnui Garbaravičiui, kuris šį vizitą derino kone dvi dešimtis metų, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkei Biruti Garbaravičienei, Lietuvos žydų bendruomenės vadovei Fainai Kukliansky ir stabtelėjo prie eilute išsirikiavusių moksleivių.

Sh. Abe gimtąja kalba pasveikinę svečią, vaikai įteikė jam gėlių puokštę ir Lietuvos trispalvės spalvų popierines gerves, Japonijoje simbolizuojančias valstybės didybę.

Neeilinė proga

Ch. Sugiharos namuose Japonijos ministras pirmininkas užtruko pusvalandį. Naujai atkurtame darbo kabinete, kuriame 1939-1940 metais konsulinis pareigūnas išdavinėjo „gyvenimo vizas“ žydams, autentiškos Japoniškos vėliavos fone premjeras išklausė trumpą Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo dr. Lino Venclausko istorijos priminimą ir pasirašė svečių knygoje – japoniškais hieroglifais baltame popieriaus lape išraitė datą, savo pareigas ir pavardę.

Prieš išvykdamas Sh. Abe pradžiugino būrelį kauniečių, kurie prie Ch. Sugiharos namų ėmė trypčioti gerokai prieš svečiui atvykstant. Perėjęs gatvę Sh. Abe kiekvienam jų paspaudė ranką ir tik tada įsėdo į automobilį.

„Vien dėl to buvo verta šalti“, – proga, kuri pasitaiko kartą gyvenime, džiaugėsi viena iš pasveikintųjų.

Sh. Abe yra pirmasis Japonijos premjeras atvykęs į Lietuvą. Prieš beveik 11 metų šalyje yra viešėjęs japonų imperatorius Akihito.

Padėkojo už žygdarbį

Ch. Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939-ųjų rudenį. Tuomet jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.

Karo pradžioje naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų prieglobsčio ėmė ieškoti Lietuvoje, o Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.

1940-ųjų vasarą, neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo, Ch. Sugihara išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Gavę jas, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydai traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.

„Mes Lietuvos žydai vertiname bet kokią pagalbą karo metais, o Ch. Sugiharos indėlis yra neišmatuojamas. Esu laiminga, kad turėjau progą padėkoti premjerui už Japonijos sūnų, kuris ilgą laiką šalyje nebuvo toks populiarus“, – šviesuoliui už atliktą žygdarbį visų žydų vardu galvą lenkė F.Kukliansky.