Dairosi į Skandinaviją

Jeigu miesto taryba pritars, už 500 tūkst. eurų mažų sąnaudų oro linijų bendrovė "Wizz Air" pasiryžusi padėti savivaldybei vilioti turistus į Kauną. Daugiau norinčiųjų tai daryti neatsirado, tad spėliojama, ar siūloma pinigų suma pasirodė per maža, ar Tarptautinio Kauno oro uosto perspektyvos nieko gero nežada.

2010–2013 m. Kaunas galėjo džiaugtis turistų antplūdžiu, kai svečius iš skirtingų užsienio šalių ir miestų pas mus skraidino mažų sąnaudų oro linijų bendrovės "Ryanair" lėktuvai, o skrydžių geografijos plėtrai Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės per trejus metus skyrė apie 2 mln. eurų. Deja, valstybės politika oro uostų atžvilgiu pasikeitė, ir "Ryanair" lėktuvams Vilniaus oro uostas tapo patrauklesnis.

Kovą "Wizz Air" paskelbė pradedanti skrydžius iš Kauno oro uosto – bendrovės lėktuvas atskrido iš Londono Lutono oro uosto. Šios mažų sąnaudų oro linijų bendrovės lėktuvai į Vilnių skraido nuo 2011-ųjų, o šių metų kovą į savo skrydžių žemėlapį įtraukė ir Palangos oro uostą. Rugsėjį "Wizz Air" pradės skraidinti keleivius į Kauną iš Norvegijos miestų Stavangerio, Bergeno ir Olesiundo bei iš Eindhoveno Nyderlanduose.

Tik kroviniams?

"2010 m. prasidėjo ta geroji turistų banga. Tuo metu negalėjome patikėti, kad Tarptautinio Kauno oro uosto planai aptarnauti 1 mln. keleivių yra realūs. Artėjo Europos vyrų krepšinio čempionatas, Tarptautinės Hanzos dienos, todėl ir nusprendėme skirti lėšų Kaunui populiarinti ir skrydžiams pritraukti", – prisiminė buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Kauno iniciatyvą palaikė ir Kauno rajono savivaldybė. "Su "Ryanair" pagal tuo metu galiojusius teisės aktus negalėjome užmegzti tiesioginių kontaktų. Oro uostas siekė plėsti ryšius ir skrydžių geografiją. Gaila, kad vėliau įkurta bendra įmonė "Lietuvos oro uostai" ir Susisiekimo ministerija nustatė kone vienodus oro uostų mokesčius ir "Ryanair" pasirinko Vilnių. Mūsų parama neteko prasmės, – apgailestavo A.Kupčinskas ir prisipažino, kad dabar palaiko valdančiųjų siekį vėl imtis skrydžių krypčių plėtros atvykstantiems turistams į Kauną pritraukti.

"Mes siūlėme iš karto biudžete numatyti 1 mln. eurų šiam tikslui, bet mūsų pasiūlymui nebuvo pritarta. Manau, kad tą konkurenciją reikia dar ryžtingiau skatinti. Gal ta suma, kurią dabar numatyta skirti, nėra patraukli, jeigu sulaukta tik vienos paraiškos?" – svarstė miesto tarybos opozicijos lyderis.

A.Kupčinskas įžvelgė ir dar vieną iššūkį Kaunui. "Susisiekimo ministerija ir "Lietuvos oro uostai" visus tris oro uostus ruošiasi atiduoti koncesininkui. Logiška, kad Palangoje jis bus reikalingas. Kaunas yra pernelyg arti sostinės, todėl gali būti, kad koncesininkas, įvertinęs infrastruktūrą ir Kauno oro uosto galimybes, čia paliks tik krovininį oro uostą", – grėsmę turizmui Kaune įžvelgė politikas.

Kvies į renginius

"Tokių kalbų aš negirdėjau. Ieškodami partnerių, bendradarbiaujame ir su valstybės įmone "Lietuvos oro uostai". Kauno oro uostas yra pritaikytas ir kroviniams, ir keleiviams. Manau, kad tokia grėsmė nepagrįsta", – įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Anot jo, Kaunui reikia ne tranzitinių ir ne išvykstamųjų skrydžių, o atvykstamojo turizmo, tad ir visos jėgos dabar skiriamos būtent tokiems ryšiams ir skrydžių geografijai, kad į Kauną atvyktų didesnių pajamų turistai. "Mūsų miestas patrauklus Skandinavijos šalių gyventojams, todėl pradedame būtent nuo ten", – aiškino V.Matijošaitis.

Pinigai iš miesto biudžeto, mero teigimu, bus skirti rinkodarai. "Miestuose, į kuriuos skraidys lėktuvai iš Kauno, ne tik pristatysime Kauno miestą, bet ir reklamuosime mūsų renginius, festivalius, kad žmonės galėtų pasiplanuoti gerokai į priekį ir žinotų, ką veiks Kaune", – pasakojo meras.

Pasak V.Matijošaičio, komercinių konsultantų į pagalbą šauktis neketinama. "Ar miesto ir jame vykstančių renginių reklama užsienio miestuose bus pakankamai profesionali ir Kaunas netaps pašaipų objektu? "Manau, kad tikrai netaps. Ir miesto taryboje, ir savivaldybės administracijoje yra gerų rinkodaros specialistų, kurie sugebės tuo pasirūpinti. Kadangi skrydžiai prasidės rugsėjį, jau liepos mėnesį turime būti paruošę visą medžiagą įvairiomis kalbomis", – žadėjo miesto vadovas.

V.Matijošaitis nesureikšmino to, kad turistus į Kauną vilioti pasisiūlė tik viena skrydžių bendrovė. "Kaunas nėra sostinė. Jau planuojame susitikimus su Suomijos miesto Turku meru ir ten skraidančiomis oro linijomis. Skrydžių geografiją tikrai plėsime", – tikino Kauno vadovas.

Didins pagalvės mokestį

"Susidomėjimas Kaunu atsirado tada, kai mes patys aktyviai ėmėme veikti – kreipėmės į Norvegijos, Švedijos, Suomijos miestus, užmezgėme ryšius su jų merais, oro linijomis. Išjudinti tuos reiklaus nebuvo lengva, bet tikimės proveržio", – sakė už turizmo reikalus atsakingas vicemeras Simonas Kairys.

Anot jo, visi gerai pamena prieš kelerius metus organizuotus skrydžius į trečią pagal dydį Suomijos miestą Tamperę. "Šie skrydžiai ir turistų srautai iš Tamperės Kaunui išties buvo naudingi, bet nebuvo žengta kitų žingsnių – trūko informacijos apie Kauną ir bandymų privilioti daugiau turistų, lėktuvai nebuvo užpildyti, ir skrydžių neliko", – priminė politikas.

S.Kairio nuomone, "Wizz Air" pasiūlymas yra patrauklus, nes skatins būtent atvykstamąjį turizmą – to savivaldybė ir siekia skirdama lėšų Kaunui populiarinti ir konkurencingumui didinti.

"Dėl turistų kaunasi visi. "Wizz Air" paraišką vertino ir viešbučių atstovai. Jei užmojai pasiteisins, turistų srautai pagausės ir viešbučiai užsipildys, reikės naujų sprendimų", – sakė S.Kairys.

Dar pernai miesto valdžia nusprendė pasinaudoti įstatymų suteikta galimybe ir patvirtino vadinamąjį pagalvės mokestį – 0,50 euro už kiekvieną miesto viešbutyje svečio praleistą parą. Jau tada buvo įvardyta, kad šias lėšas savivaldybė nukreips Kaunui populiarinti ir konkurencingumui didinti.

"Laukti, kol surinksime pagalvės mokestį ir tik tada imtis kokių nors veiksmų buvo neprotinga, todėl lėšas numatėme šių metų biudžete. Jeigu reikalai klostysis palankiai, planuojame pagalvės mokestį didinti iki 1 euro, nes 50 euro centrų mokestis yra per mažas", – užsiminė vicemeras.

S.Kairys sakė pastebintis ir negerų ženklų Kaunui turizmo srityje. "Ryanair" vis po vieną kitą skrydį iš Kauno perkelia kitur. Santykių tarp įmonės "Lietuvos oro uostai" ir "Ryanair" mes negalime komentuoti. Kaunas dabar daro tai, ką gali, ir džiaugiamės bendradarbiavimu su "Wizz Air", – tikino mero pavaduotojas.

Komentaras

Indrė Baltrušaitienė

Valstybės įmonės "Lietuvos oro uostai" Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė

Ką nuspręs būsimas koncesininkas, mes nežinome. Tai priklausys nuo to, kokią sutartį pasirašysime ir kokios bus oro uostų plėtros gairės. Tikrai niekas nesikeis ir Kauno oro uostas veiks kaip veikęs, nebus kokių nors kardinalių sprendimų. Koncesijai dar reikia pasiruošti, todėl iš anksto sunku ką nors pasakyti. Šiuo metu visi įstatymų projektai yra Seime, Seimas turės balsuoti. Bus pasirašoma sutartis su koncesijos patarėju. Tikimės 2017 m. pabaigoje jau turėti koncesijos sutartį. Maršrutų skatinimas mums visiems yra itin svarbi užduotis – kuo daugiau valstybių ir miestų galės pasiekti mūsų keleiviai ir kuo daugiau svečių sulauksime, tuo patrauklesnė taps Lietuva. Šie procesai reikšmingi šalies turizmui plėtoti, vietiniam turizmo, transporto ir aptarnavimo verslui, ekonomikos rodikliams kelti ir ekonominiam bendradarbiavimui skatinti. Turime puikią pradžią – sunkiausias žingsnis jau žengtas, dabar laukia nuoseklus darbas, reikalaujantis tiek viešojo, tiek privataus sektorių aktyvaus įsitraukimo. Kuo labiau veiksime visi kartu, tuo geresnių rezultatų pasieksime. 2015 m. Lietuvos valstybė, bendradarbiaudama su įvairiomis verslo įmonėmis, skyrė milijoną eurų šalies pasiekiamumui didinti. Ekonominės diplomatijos taryba, Turizmo departamentas, "Investuok Lietuvoje" ir Lietuvos oro uostai nukreipė savo veiksmus skatinti tų pačių tikslinių rinkų pasiekiamumą oro transportu su Lietuva. Mes šią situaciją vertiname kaip išties didelio ir nuoseklaus darbo rezultatą. Kelios skirtinga veikla užsiimančios šalys sugebėjo kalbėtis ir susitarti, kur link reikėtų nukreipti savo veiksmus.