Kaune patvirtintas 2018 metų biudžetas: kam skirs daugiausia?

Pagrindinės kryptys

Tarybos patvirtintame biudžete numatyta, kad šiemet Kaunas gaus 273,6 mln. eurų pajamų. Tai yra 0,8 proc. (2,1 mln. eurų) daugiau nei pernai. Biudžeto išlaidos turėtų siekti beveik 315,6 mln. eurų, jo deficitas sudarys beveik 42 mln. eurų. Deficitą numatoma dengti iš kelių šaltinių. 28,3 mln. eurų bus skirta iš 2017 metų biudžeto lėšų likučio ir 13,7 mln. eurų skolintomis lėšomis.

Tradiciškai didžiausia biudžeto dalis skirta švietimui. Šiai sričiai numatyta 143,7 mln. eurų arba 46 proc. viso šių metų miesto biudžeto. Svarbiausias miesto pajamų šaltinis išlieka gyventojų pajamų mokestis. Palyginus su pernai, jo dydis turėtų nuo 137,3 mln. eurų išaugti iki 159,7 mln. eurų.

Didžiausi 2018 metų suplanuoti projektai yra Laisvės alėjos rekonstrukcija ir S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos. Abiejuose projektuose yra baigiami viešieji statybos darbų pirkimai, kurių rezultatai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

Kritika kultūros sektoriui

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pažėrė nemažai kritikos biudžeto sudarinėtojams, nes, anot šios frakcijos narių, šiemet per mažai dėmesio skirta kultūros sričiai. Tarybos narė Edita Gudišauskienė apgailestavo, kad sumažinta paveldotvarkos programa, pagal kurią savivaldybė iki pusės sumos padengia paveldo objektų fasado tvarkymo darbų kainą. Ji tikino, kad miestas turėjo investuoti į Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros altorių tvarkymui, nes tai būtų buvusi puiki Kauno vizitinė kortelė tuomet, kai Lietuvoje lankysis popiežius Pranciškus.

Konservatorius Andrius Kupčinskas tikino, kad šiemet 0,5 mln. eurų sumažintas finansavimas Kauno miesto muziejui, Tautos namams, bibliotekoms bei kitoms kultūros įstaigoms, tad skirti programai „Kaunas 2022“ milijonu daugiau, nėra tikslinga.

„Tikėjausi, kad bus biudžetas kitaip sudaromas ir bus daugiau skirta kultūrai, kultūrinių įstaigų darbuotojų algų kėlimui, o ne vien KEKS programai“, – antrino TS-LKD frakcijos narys R.Skilandis.

Tačiau vicemeras Simonas Kairys aiškino, kad kultūros įstaigoms skiriamos lėšos pagal poreikį, todėl nereikėtų manyti, kad „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 (KEKS)“ programa atima dalį finansavimo iš kitų kultūros sektorių.

Kauno savivaldybės atstovai patikslino, jog šiemet kultūrai, net atmetus KEKS programą, skiriamas daugiau nei milijonu didesnis finansavimas, nei buvo praėjusiais metais, todėl opozicijos kritika nėra tiksli.

Daugiau atnaujintų parkų

Pinigų numatyta ir tolimesnėms parkų renovacijoms. Planuojama, kad šį pavasarį bus visiškai užbaigtas Kalniečių ir Dainavos parkai, o Draugystės parke darbai pasieks patį piką. Šįmet planuojama darbus pradėti Ąžuolyno, Santakos, Santarvės parkuose, Marvelės upės slėnyje, Lampėdžiuose esančiame Nemuno-Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje.

Kaunas šįmet tęs mokyklų, prie jų esančių sporto aikštynų ir darželių atnaujinimą. Proveržis laukiamas plečiant Kauną raizgančių dviračių takų tinklą. Ilgiausia nauja trasa suplanuota palei visą Savanorių prospektą – jos ilgis sieks 6 kilometrus.

Kaip ir kiekvienais pastaraisiais metais, rankoves pasiraitoti turės ir gatves bei šaligatvius tvarkantys kelininkai. Šįmet planuojama atnaujinti prasčiausios būklės Savanorių prospekto dalį, einančią nuo sankryžos su Taikos prospektu iki pat miesto centro. Iki metų pabaigos planuojama užbaigti Verkių, Prancūzų, Bivylių ir A.Šapokos gatvių rekonstrukciją. Darbai suplanuoti ir Breslaujos, K. Donelaičio, Gedimino bei daugybėje kitų gatvių.

ES investicijos

Šiemet miestas planuoja panaudoti 44 mln. eurų Europos sąjungos (ES) paramos lėšų. Nemažai europinių investicijų atiteks Aleksote esančių Kalvarijos, Vyčio Kryžiaus, K. Sprangausko, J. Petruičio, J. Čapliko, J. Pabrėžos ir Vilties gatvių rekonstrukcijai. Žaliakalnyje ES investicijos šįmet bus nukreiptos Kauko laiptų ir Dainų slėnio atnaujinimui.