Kaunas planuoja statyti tai, ko Lietuvoje dar nebuvo

  • Teksto dydis:

Kaune esančioje Nemuno saloje, „Žalgirio“ arenos pašonėje, iškils daugiafunkcinis vandens sporto centras, kuris po savo stogu talpins ne tik olimpinio dydžio baseiną, bet ir SPA zoną. Pagal architektų pasiūlytą viziją, statinį ketinama integruoti į natūraliai susiformavusį salos reljefą. Dar vienas išskirtinis sprendimas yra susijęs su šiltuoju metų laiku, kuomet baseino erdves būtų galima transformuoti į atviras lauko erdves.

Dar prieš dešimtmetį pradėjus trejus metus trukusias „Žalgirio“ arenos statybas buvo svarstymų, jog šalia galėtų iškilti arenos funkcijas papildantis statinys. Tiesa, tuomet dėl lėšų stygiaus tokių planų buvo atsisakyta, bet statinį projektavusių architektų iniciatyva į vakarinę arenos pusę buvo atvestos būsimai plėtrai skirtos komunikacijos. Šiandien tai, apie ką anuomet nedrąsiai svajojo arenos architektai, Kaunas ruošiasi paversti realybe.

„Visi Kaune esantys baseinai yra perpildyti. Niekas neabejoja, kad Kaunui reikia naujų baseinų. Analizuojant, kuriose miesto vietose jie galėtų atsirasti, paaiškėjo, kad didžiausiam skaičiui kauniečių būtų patogiausia pasiekti centre esantį objektą. Labai svarbu tai, kad kauniečių poreikis sutampa su arenos poreikiu“, - teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

 

 

Taps svarbia „Žalgirio“ arenos dalimi

Svarbiausiu daugiafunkcinio vandens sporto centro akcentu neabejotinai bus tarptautinius reikalavimus atitinkantis 50 m ilgio, 10 takelių baseinas, greta kurio galėtų būti įrengtos 700 vietų tribūnos. Planuojama, jog statinys bus tiek fiziškai, tiek funkciškai sujungtas su „Žalgirio“ arena. Pasak arenos vadovo Pauliaus Motiejūno, nauja sporto bazė leis išspręsti esminę problemą, neleidžiančią „Žalgirio“ arenoje organizuoti svarbiausių pasaulinio lygio vandens sporto varžybų.

„Šis baseinas taps svarbia viso „Žalgirio“ arenos komplekso dalimi. Tai bus daugiafunkcinis objektas, skirtas ne tik treniruotėms ir varžyboms, bet ir kauniečių laisvalaikiui. Tam bus skirtas SPA kompleksas, maitinimo ir kitoms paslaugoms skirtos erdvės. Vandens sporto centro statymas bus tolimesnė arenos plėtra arba, kitais žodžiais tariant, jos rekonstrukcija. Todėl atsakomybė už architektūrinius sprendimus guls ant areną projektavusios E. Miliūno studijos komandos pečių“, - sakė „Žalgirio“ arenos vadovas Paulius Motiejūnas.

Planuoja išskirtinį sprendimą

Pasak E. Miliūno studijos architekto Aurimo Ramanausko, baseinas bus integruotas į vakarinėje arenos pusėje esantį reljefą.

„Siekiant maksimaliai išsaugoti Nemuno salos žaliuosius plotus, planuojamas statinys išnaudos esamą reljefą, kuris susilies su statiniu ir taps jo želdintu stogu. Tai bus parko statinys, nekartojantis gretimai esančių miesto pastatų formų. Pagrindinių baseino patalpų orientacija bus į pietų pusę, į Nemuną. Tai suteiks galimybes vasaros sezono metu baseino patalpas transformuoti į atviras lauko erdves“, - akcentavo architektas.

Svarstoma galimybė greta baseino įrengti ir lauko čiuožyklą su stacionaria ledo šaldymo įranga, taip pat – krepšinio ir mini futbolo aikšteles, rūbines ir dušus Nemuno saloje sportuojantiems žmonėms bei vaikų žaidimų aikšteles.

Siūloma, jog pastato energijos šaltiniai būtų atsinaujinantys. Tam būtų galima naudoti geoterminę šilumą, o vasaromis patalpų vėsinimui naudoti iš žemės imamą pasyvų šaltį. Vandens šildymui siūloma naudoti termodinamines saulės baterijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Na

Na portretas
Kad tik sala atlaikytų tokius didelius statinius. Gal vis dėlto palikti parką, nes juk netoli centras bei senamiestis.

Kęstas

Kęstas portretas
O kaip su kultūra? Kas gero mūsų mylimam Kaune, lyginant su Vilniumi? "Galimybę pasižiūrėti, kiek 2012-2016 metais darbo užmokestis keitėsi, studijuojant skirtingose studijų kryptyse ir skirtingose institucijose, kokie atlyginimai buvo studijų baigimo metu ir kaip keitėsi pirmaisiais keliais darbo metais, MOSTA sukūrė prieš 3-4 mėnesius." Pasižiūrėti galima čia. Aš jau pasižiūrėjau, štai ką pamačiau. Baigę Vilniaus universitetą vidutiniškai turėjo 2012-2016 metais 841,8 eurų per mėnesį draudžiamųjų pajamų, o baigę Kauno technologijos universitetą - tik 769,1 eurų, kai tuo tarpu baigusieji Vilniaus Gedimino technikos universitetą turėjo net 872,2 eurų tų pajamų.

Kęstas

Kęstas portretas
Jei mes skirsime proporcingai daugiau valstybės finansavimo tiems universitetams, kurių absolventai gauna didesnius atlyginimus, ir proporcingai mažiau valstybės finansavimo tiems universitetams, kurių absolventų tėvai gauna didesnius atlyginimus, tai universitetai ieškos talentų, kurie yra iš vargingų šeimų, bet turi šansų gauti gerus atlyginimus ir stengsis tuos talentus gerai paruošti darbo rinkai. Verslininkai gaus geriau paruoštos ir gabios darbo jėgos. Valstybė gaus gerų mokesčių mokėtojų. Auginantys vaikus gaus geresnes pašalpas. Pensininkai gaus geresnes pensijas. Rojus žemėje. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 66
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių