Vienas po kito rengiami investiciniai projektai rekonstruoti senus pastatus Kauno centre, įrengiant juose gyvenamuosius butus. Atrodo, kad miestiečių susižavėjimas kaimu ir noras kurtis užmiestyje ima blėsti. Ar dėl to miesto centre taps jaukesnis ir gyvesnis?

Grįžta atgal

"Pagaliau gyventojai ir verslininkai suprato, kad blogai gyventi laukuose. Ten turi nuosavą namą, daug žolės, bet gimus vaikams vienas iš šeimos narių turi tapti vairuotoju. Tai tikrai nepatogu ir negerai", – naujausias tendencijas giria Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Statistika skelbia, kad būtent Centro seniūnijoje per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo gyventojų, tačiau netrukus situacija gali pasikeisti. Gedimino gatvės apleisti buvusios spaustuvės pastatai turėtų virsti gyvenamaisiais daugiabučiais. Totorių gatvėje veikusios ligoninės pastatuose taip pat bus siūloma apsigyventi kauniečiams. Naujakurių lauks nauji butai viename iš Laisvės alėjos kiemų, o Senamiesčio gerbėjams atsiras galimybė įsikurti Raguvos gatvėje. Savivaldybės urbanistai sako, kad tokių gyventi pritaikytų kvartalų ar namų pačioje miesto širdyje netrukus atsiras ir daugiau.

Kad kauniečiai vis dažniau dairosi sau namų Kauno centre, pasak N.Valatkevičiaus, rodo ir savivaldybės atlikta bendrojo plano stebėsena.

"Remiantis ja, palyginti su 2013 m. duomenimis, dvigubai padaugėjo žmonių, perkančių ar norinčių nusipirkti būstą būtent ten, kur yra visa reikalinga infrastruktūra: mokyklos, darželiai, parduotuvės, sporto mokyklos. Ši tendencija yra labai gera", – įsitikinęs miesto vyriausiasis urbanistas.

Anot N.Valatkevičiaus, miesto bendrajame plane centrinėje miesto dalyje, kur yra dykros ar nesutvarkyti pastatai, prioritetas teikiamas būtent gyvenamajam būstui, kad žmonės nebėgtų iš centro, nes miestui reikia žmonių.

Butai – ne biurams

"Manau, kad tendencija gyventi centre yra gera", – įsitikinęs ir architektas Evaldas Barzdžiukas. Jis prisipažino į tai žvelgiantis ne tik kaip architektas, bet ir kaip urbanistas, nes ne vienus metus dirbo tokį darbą.

"Vienu metu buvo vajus, kad biurai kūrėsi centre, gyvenamuosiuose butuose. Juos įsigiję verslininkai keitė gyvenamąją paskirtį į komercinę ar kitokią. Tuomet atsirado daug didesnė migracija. Aš tik sveikinu, kad gyventojai grįžta į miesto centrą, kaip buvo įprasta ir anksčiau gyventi centre", – kalbėjo E.Barzdžiukas.

Architektas ne tik pats gyvena Kauno centre, bet ir rengė gyvenamojo namo viename iš Laisvės alėjos kiemų rekonstrukcijos projektą, kuris jau baigiamas įgyvendinti.

"Laisvės al. 61c prieš dešimt metų buvo trijų aukštų namas, o dabar baigiama jo rekonstrukcija. Dabar jis bus šešių aukštų su mansarda ir su ant stogo iškylančia laiptine. Pirmame aukšte įsikurs odontologijos kabinetas, o po namu bus vietos automobiliams", – savo darbą pristatė architektas.

Anot jos, požeminis garažas po namu atsirado dar prieš dešimtmetį, tad šįkart dėl to nekilo problemų, su kuriomis labai dažnai susiduriama rekonstruojant namus centre, nes erdvės automobiliams ne visada pakanka. "Aukštingumą ir kitus dalykus akylai prižiūrėjo Kultūros paveldo departamentas, kad neužgožtume nieko. Tas namas dera kvartalo gilumoje ir tikrai niekam langų neužstoja ir nieko neužgožia", – įsitikinęs E.Barzdžiukas. Jo manymu, prieš dešimt metų statant šį namą buvo padaryta klaidų, darbai atlikti nelabai kokybiškai, tačiau dabar architektas viliasi, kad namo apšiltinimas ir tinkavimas nelygumus paslėps.

Nušluoti sandėliukus?

E.Barzdžiukas pasakojo domėjęsis gyvenimo miestuose specifika Skandinavijos šalyse, kuriose ypač vyresnio amžiaus žmonės keliasi gyventi į miestų centrus, nes ten gerai išplėtota infrastruktūra. "Pas mus tą aplinką reikia puoselėti ir gražinti, o komforto sąlygos žmonėms yra geros", – pastebėjo architektas.

Jo manymu, jau atėjo metas spręsti požeminių automobilių stovėjimo aikštelių klausimą, nes žemė miesto centre tampa brangi, ir jos mažai. "Reikia spręsti tų griuvenų – apleistų sandėliukų klausimą, juridiškai viską tvarkyti, o tai iki šiol nėra daroma. Turi nelikti tų apgriuvusių sandėliukų kiemuose, juos reikia nušluoti. Tada galima spręsti ir parkavimo, ir aplinkos gražinimo reikalus", – atkreipė dėmesį E.Barzdžiukas.

Jis tikino visokeriopai pasisakantis už gyvenamųjų būstų plėtrą Kauno centre, nes, architekto manymu, tai turi įtakos ir greta esančioms erdvėms. "Aišku, yra įvairių tendencijų, tačiau manau, kad biurai kursis didesniuose kompleksuose ir turėtų tenkinti poreikius, o ne butuose, kur seniau buvo pristeigta biurų. Jeigu biurai įsikuria butuose, kiemai užgrūsti automobiliais, nes lankytojai važiuoja, ir netvarkos daugiau, ir konfliktai kyla dažniau, ir požiūris į valdišką kiemą kitoks", – vardijo urbanistikos specialistas.

Bėdos dėl parkavimo

Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius pripažįsta – Senamiesčio ir Naujamiesčio erdvės jautrios, tad bet koks projektas griežtai turi būti derinamas su paveldosaugininkais. Vienur investuotojams sekasi sklandžiau, kitur kyla įvairių problemų. Viena opiausių – parkavimas.

Dėl to užtruko ir Totorių g. 14-uoju numeriu pažymėtų buvusios ligoninės statinių rekonstrukcija į gyvenamuosius namus.

"Miestui, aišku, didžiausia problema yra nesutvarkyti pastatai, bet šiuo atveju procesą pristabdė kaimynų skundai dėl parkavimo vietų. Buvo sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo, bet jas taip pat apskundė", – pasakojo N.Valatkevičius. Anot jo, projektą norinti įgyvendinti bendrovė įsigijo žemės netoliese ir išsprendė šį klausimą, nes teisės aktai numato, kad parkavimo vietos gali būti įrengtos 300 m atstumu nuo daugiabučio gyvenamojo namo.

"Prieš karą statytą pastatą rekonstruos, bet jis išliks faktiškai toks pat. Tik viršutiniuose aukštuose išnaudos pastoges, įrengs balkonus", – pasakojo Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas.

Išsaugos fasadą

Proveržio laukiama ir Gedimino g. 46, kur planuojama gamybinės paskirties pastatų rekonstrukcija ir paskirties keitimas į daugiabučius gyvenamuosius namus.

"Ten sovietiniais laikais veikė spaustuvė. Vidiniame kieme yra nemažas žemės plotas, o Gedimino gatvės pastato fasadą kūrė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Jį žada išsaugoti visiškai tokį pat, o viduje ruošiasi praktiškai naujai pastatyti gyvenamąjį kvartaliuką", – pasakojo N.Valatkevičius.

Kada gali būti permainų, N.Valatkevičius nesiryžo prognozuoti. "Pavasarį matysime. Rudenį paprastai nelabai kas nori pradėti. Projektavimo darbai daugiau vyksta iki Naujųjų metų, o jeigu viskas pavyksta, pavasarį jau startuoja. Arba pradedama dalimis įgyvendinti", – svarstė savivaldybės atstovas. Jis tik užsiminė, kad šis investicinis projektas yra pardavinėjamas.

Tai ne dangoraižiai

Gerokai nustebino investuotojų planai Raguvos g. 5, nes skelbiama, kad ten numatyta gyvenamojo daugiabučio namo statyba. Anksčiau šiame pastate veikė Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo institutas ir iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad čia yra vietos naujoms statyboms.

"Ten buvo šiek tiek laisvos teritorijos, planuojama pristatyti prie esamo namo ir rekonstruoti dalį esamo pastato. Kai kuriose Senamiesčio vietose užstatymai yra privalomi. Gali būti, kad kažkada buvo nugriauta, dabar pristatys", – paaiškino N.Valatkevičius. Tiesa, jis pripažino, kad techninis projektas buvo atmestas išsakius tam tikras pastabas ir tikimasi, kad po pataisymų projekto įgyvendinimas pajudės į priekį.

"Galiu tik pasakyti, kad nei vienas toks objektas Naujamiestyje ar Senamiestyje neliečiamas be Kultūros paveldo departamento specialistų priežiūros. Absoliučiai viskas su jais derinama. Nėra net kitokios minties", – tikino Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės neretai klaidingai galvoja, jog daugiabutis – tai kone dangoraižis. "Jeigu name daugiau nei trys butai – tai jau daugiabutis. Senamiestyje vienbučių namų praktiškai nėra – visi blokuoti arba daugiabučiai", – patikslino N.Valatkevičius.

Komentaras

Svaigedas Stoškus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjas

O ką, negerai, kad bus daugiau butų Kauno centre? Fantastika! Statybos apskritai yra pats aiškiausias gerėjančios ekonomikos rodiklis. Jeigu ekonomika smunka, tada stoja ir statybos, o jeigu statybos vyksta, darbo turi ir projektuotojai, ir statybininkai, ir plytų gamintojai. Jeigu paimsime 1 tūkst. kub. m gaivaus ir nuostabaus Kauno oro ir paversime jį statiniu, pirmiausia kažkas turės darbo, paskui kažkas ims paskolą, nusipirks, dirbs, mokės mokesčius. Oras nekuria pridėtinės vertės, o tų tuščių erdvių, kurias galime vadinti iškritusiais dantimis, Kaune dar yra nemažai. Kuo daugiau gyvenamųjų būstų miesto centre bus, tuo lengviau bus išlaikyti infrastruktūrą. Gal Rotušės aikštėje ir nėra labai patogu gyventi, nes čia daug barų ir restoranų, ir kyla konfliktinių situacijų dėl kvapų, triukšmo ir besilinksminančių kompanijų, bet vidiniai kiemai Senamiestyje ir Naujamiestyje yra puikios erdvės gyventi. Butų Kauno centre tikrai reikia ir manau, kad tuos procesus skatina laisvoji ekonominė zona, kurioje kuriasi naujos darbo vietos, o žmonėms reikia, kur gyventi. Kauno technologijos universitetas ruošia stiprius informacinių technologijų specialistus, kurie įsidarbina Kaune besikuriančiose tarptautinėse kompanijose. Nors esu vilnietis, pats nuo sausio jau gyvenu Kaune. Ir savo, ir savo šeimos ateitį matau Kaune, nes čia patogu, jauku, daug laisvės. 2012 m. atėjęs dirbti į Kauną mieste nemačiau nė vieno žalio tinklo ant senų pastatų, o dabar jų išties daug, ir tai džiugina, nes Kaunas – ateities miestas.

Mieste triukšmas neišvengiamas

"Kauno diena" ne kartą rašė apie tai, kad Laisvės alėjoje ar Senamiestyje gyvenantys žmonės nuolat rašo skundus dėl triukšmo, sklindančio iš pasilinksminimo vietų. Ar nepadaugės tokių skundų, jeigu dar daugiau žmonių apsigyvens miesto širdyje?

"Visur reikia rasti pusiausvyrą. Jeigu žmogus ateina gyventi į miesto centrą, nereikia norėti kaimo tylos. Įsigydamas būstą centre jau apsisprendi", – sako N.Valatkevičius.

Jis su ironija priminė pavyzdį, kai Aleksote sumanę gyventi žmonės užsigeidžia uždaryti S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, kurio kaimynystėje įsikūrė. "Jeigu aerodromas veikia jau 100 metų, eidamas gyventi žinojai, ką renkiesi. Tas pats ir miesto centre. Negalima tokių sąlygų kelti. Tai jau chamiškumas, paprasčiausias kaimietiškumas, nes centrinė miesto dalis turi labai aiškias tendencijas: yra triukšmas, važinėja troleibusai ir autobusai, kaukia gaisrinių ar greitosios pagalbos automobilių sirenos", – gyvenimo centre ypatumus vardijo savivaldybės urbanistas.

Jis laikosi nuostatos, kad tie, kurie pageidauja gyventi tyloje, turi galimybę kraustytis į kaimą, nusipirkti 2 ha žemės ir pasistatyti viduryje namą, kur niekas netrukdys, tačiau ten nebus darželio, mokyklos ir daugybės dalykų, kurių pageidauja patogiai norintys gyventi žmonės. "Bet jeigu tau to reikia, tai būk malonus – būk miestietis", – šyptelėjo N.Valatkevičius.