2022 metų Europos kultūros sostine tapo Kaunas!

  • Teksto dydis:

Trečiadienio vakarą paskelbta, kad 2022 metų Europos kultūros sostine tapo Kaunas.

Europos kultūros sostinės 2022 atrankos konkurso nugalėtojas šįvakar buvo iškilmingai paskelbtas Kultūros ministerijoje.

„Mano dalis bus pati trumpiausia, bet pati svarbiausia – rekomenduoti jums 2022-ųjų Europos kultūros sostinę, tai Kaunas“, – pranešė ekspertų grupės vicepirmininkas Alainas Hutchinsonas (Alainas Hačinsonas).

„Kaip miesto meras, labai džiaugiuosi. Kauniečiai, Kauno rajono gyventojai, su švente! – Kultūros ministerijoje sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. – Klaipėdiečiai, ačiū, kad pralaimėjote, nors siekėte laimėti. Tiek jūs, tiek mes verti – padarykime bendrų projektų, kad visi būtų patenkinti“.

Po penkerių metų tapęs Europos kultūros sostine Kaunas įrodys, kad yra garsus ne tik dėl „Žalgirio“ krepšinio klubo, sakė  V. Matijošaitis.

Pirmadienį ir antradienį atrankos komisijos nariai lankėsi Klaipėdoje ir Kaune, kur vertino miestų pasirengimą ir rinkosi iš šių dviejų finalininkų. Kaunas konkurse prisistatė kaip šiuolaikinė sostinė, kuris susijęs su miesto tarpukarine laikinosios sostinės tapatybe. Klaipėda, kuri paraišką teikė drauge su Palanga ir Neringa, save pateikė kaip besikeičiantį miestą, nepaklūstantį įprastinėms istorijos, identiteto, geografijos koordinatėms. Šie miestai dalyvavo antrajame atrankos etape, į kurį buvo atrinkti iš šešių konkurse dalyvavusių savivaldybių: Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio.

Kauno kaip Europos kultūros sostinės projekto sąmata siekia apie 30 mln. eurų. Trečdalį šios sumos skirs Vyriausybė, 12 mln. eurų pati miesto savivaldybė, o dar po 4 mln. – kartu paraišką teikusi Kauno rajono savivaldybė ir privatūs rėmėjai. Savo programa Kaunas siekia tapti labiau bendruomenišku: miestu, kurio gyventojams rūpi kaimynai, aplinka, o kultūra yra ne tik kasdienis žodis, bet ir veikla.

Kauniečiai, Kauno rajono gyventojai, su švente!

„Pagaliau pasibaigė šis ilgas atrankos etapas, kuris truko beveik trejus metus. Visi labai jaudinomės, buvo įtampos. Tai yra savotiškas šansas ne tik padaryti didelius kultūrinius pokyčius, bet ir tuo pačiu sustiprinti socialinius, urbanistinius ir ekonominius procesus, – šiandien kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson. – Linkėčiau deramai atstovauti Lietuvai ir savo programą įgyvendinti visu šimtu procentų“.

L.Ruokytė-Jonsson pripažino, kad jos širdis skyla į dvi dalis, nes jai brangus tiek Kaunas, tiek Klaipėda. Kultūros ministerija pažymėjo, kad artimiausiu metu sprendimą dar turi oficialiai patvirtinti Lietuvos valdžios institucijos.

Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas. Be Kauno, turėtų būti atrinktas miestas Liuksemburge, į antrą etapą pateko Ešo prie Alzeto miestas. Dėl jo patvirtinimo kultūros sostine bus sprendžiama rudenį.

Kauną pasveikino ir eurokomisaras Tiboras Navracsicsius (Tiboras Navračičas), atsakingas už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą.

„Neabejoju, kad Kauno svečiai iš Europos ir viso pasaulio šalių turės puikių galimybių pažinti miestą ir susipažinti su turtingu jo kultūros paveldu, kartu įvertinti ir mūsų žemyno kultūrų įvairovę. Kaip rodo daugelio ankstesnių Europos kultūros sostinių pavyzdys, šis titulas gali duoti didelės ilgalaikės kultūrinės, ekonominės ir socialinės naudos“, – teigia eurokomisaras, kurį cituoja Kultūros ministerija.

Kauno Rotušės aikštėje Europos kultūros sostinės paskelbimo proga trečiadieno vakarą surengta šventė su koncertu ir menininko Tado Černiausko menine instaliacija „Black Balloons“ (liet. juodi balionai).

„Mūsų programa remiasi į didelius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų miestas, bet kurie yra įdomūs visai Europai. Tai yra mūsų paveldas, mūsų atminties projektai, skirti žydų kultūrai, rusų kultūrai, vokiečių kultūrai, pamirštai Kaune po Antrojo pasaulinio karo“, – sakė Kauno programą rengusios grupės vadovė Virginija Vitkienė.

Tokia programa gali dar labiau išjudinti miestą, nors Kaunas ir taip pastaruoju metu juda labai sparčiai.

Jos teigimu, vienas pagrindinių Kauno kaip Europos kultūros sostinės akcentų taip pat bus modernizmo architektūra. Laikinoji sostinė žada bendradarbiauti su įvairiais pasaulio miestais, kuriuose taip pat dominuoja šis architektūros stilius.

Meras žadėjo, kad 2022 metais Kauno kultūra nebus sutelkta tik miesto centre.

„Svarbu padaryti taip, kad tie, kas lankysis Kaune, nepamirštų jo ir po 2022 metų“, – sakė V.Matijošaitis.

Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonnson teigė, kad Kauno parengta programa yra tikrai ambicinga.

„Matosi, kad ji tokia gaivališka ir daug žadanti. Manau, tokia programa gali dar labiau išjudinti miestą, nors Kaunas ir taip pastaruoju metu juda labai sparčiai“, – kalbėjo ministrė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NU nu

NU nu portretas
Jau vien ką reiškia Kauno mentas,atsiprašau meeeras

Anonimas

Anonimas portretas
"Valstybė - tai aš" - pasakė kadaise vienas toks veikėjas. Gražu buvo, kai vakar per TV Matijošaitis leptelėjo "davė pirmumą man", paskui greitai kažką sumurkė, kad laimėjo miestas, mes......ir tt.

Vika

Vika portretas
Labai dziaugiames,kad laimejome. Tai Kauno mero ir jo komendos nuopelnas,nes ir aklas mato,kaip i gera keiciasi miestas. To tikrai nebutu atsitike,jei miestui ir toliau vadovautu konservatoriu statytinis Kupcinskas. Didelis aciu merui ir jo komandai uz pastangas tvarkant ir grazinant miesta. Sekmes visiems!
VISI KOMENTARAI 49

Galerijos

Daugiau straipsnių