Kas vadovaus Kauno teisėjams: kandidatės – dvi

Skirtingų mokyklų auklėtiniai

Šios pareigos tapo laisvos beveik prieš mėnesį – Lietuvos Respublikos Prezidentei savo dekretu paskyrus pustrečių metų jas užėmusį D.Kantaravičių Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Teisininko kvalifikaciją šis druskininkietis yra įgijęs Vilniaus universitete.

Laikinai Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas šiuo metu einanti L.Šeputienė yra kilusi iš Klaipėdos ir įgijusi teisės magistro kvalifikacinį laipsnį Lietuvos teisės (M.Romerio) universitete. Kauno apylinkės teisme ji dirba jau dešimt metų. Pradėjo nuo teisėjo padėjėjos. Būdama šiose pareigose, L.Šeputienė 2008-aisiais tapo konkurso „Lietuvos ponia“ nugalėtoja. Prieš puspenktų metų ji tapo ir šio teismo pirmininko pavaduotoja. Iš pradžių – administracinėms byloms, vėliau – baudžiamosioms.

Iš Šakių kilusi A.Sereikienė teisininko kvalifikaciją yra įgijusi Vytauto Didžiojo universitete. Kauno apylinkės teisme ji dirba pustrečių metų. Ir beveik prieš metus laimėjo atranką į šio pirmininko pavaduotojus civilinėms byloms.

Klausta ir kolegų nuomonės

Daugiau niekas be L.Šeputienės ir A.Sereikienės dalyvauti du mėnesius trukusioje atrankoje į Kauno apylinkės teismo, kuriame – apie 400 darbuotojų, apie 80 iš jų – teisėjai, pirmininko pareigas nepanoro.

Prieš šiandien planuojamą Nacionalinės teismų administracijos Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdį, kuriame turi dalyvauti ir abi pretendentės artimiausius penkerius metus vadovauti Kauno apylinkės teismui, buvo vykdoma anoniminė jo darbuotojų apklausa. Šių buvo klausiama, kuri iš pretendenčių, jų nuomone, tinkamesnė. Tačiau, anot Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Gabijos Vaičeliūnaitės, ši jau ketverius metus teismų sistemoje taikoma praktika tėra pagalbinė priemonė, komisijai priimant sprendimą. Jį priimant vertinama ne tik pretendenčių kvalifikacija, bet ir vieša informacija apie jas.

Didžiausią atgarsį pastaruoju metu buvo sukėlęs A.Sereikienės sprendimas priteisti dviem Rusijos piliečiams – mažamečiui bei šio močiutei 80 tūkst. eurų moralinį atlygį už Jonavos policijos pareigūnų sulaikymo metu nužudytą jų tėvą bei sūnų. „Kauno diena“ apie šią unikalią civilinę bylą rašė išsamiai.

Galimi įvairūs variantai

A.Sereikienės sprendimas dar neįsiteisėjęs, nes Lietuvos valstybę minėtoje byloje atstovavęs Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuriame minėti Jonavos policininkai dirba iki šiol, jį apskundė.

Savo išvadą komisija turi paskelbti ne vėliau kaip per dvi savaites.

Tačiau, ji gali nepasirinkti ir nė vienos iš kandidačių. Tada būtų skelbiama nauja atranka į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas. Nors tokie atvejai itin reti. Pavyzdžiui, pernai taip įvyko tik vieną kartą.

Be to, komisijos atrinkta kandidatūra gali netikti ir Prezidentei, kuri, sulaukusi komisijos išvados, dar tarsis su Teisėjų taryba. O ši renkasi į savo posėdžius tik paskutinį mėnesio penktadienį.

L.Šeputienė 2017-aisiais pretendavo ir į Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas.