Kapitalizmo mokytojams lemtis atseikėjo ir kalėjimų, ir skurdo

Žali švarkai, pirmieji Kaune prabangūs automobiliai ir nuosavi lėktuvai, dideli namai, dar didesni užmojai. Tai – apie nepriklausomos Lietuvos milijonierius. Tačiau tarp dabartinių verslo ryklių jų pavardžių nebėra.

Svečiuose pas G.Dilį

Kaip šiandien gyvena Gintaras Dilys? Kur jis, buvęs "Sekundės" banko prezidentas, prie kurio lipte prilipo garsusis šūkis: "Reikia pinigų? Pinigų yra!"? Nutarėme aplankyti žmogų, indėlininkams žadėjusį greitų pinigų rojų.

G.Dilys šiandien gyvena jau ne didžiuliame Žaliakalnio name. Tai, ką išvydome apsilankę pas 1991–1994 m. klestėjimo simboliu laikytą vyrą, primena spektaklio apie žlugimą dekoraciją.

Tradicinis sovietmečio statybos bendrabutis Kaišiadoryse, apibraižytos ir aprašinėtos laiptinės sienos.

Penktame aukšte prie gaisrininkų kopėčių rūko pusamžis vyras. "Čia beveik visi butai išpirkti, – porina rūkalius. – Kaimynai dažnai keičiasi. Daug kas nuomoja kambarius."

"O kas atsitiko?" – dirstelėja į ilgą koridorių, paklaustas apie tolimiausio buto kaimyną. Atrodo, kad vyras nė nenutuokia, jog gyvena šalia kadaise milijonų spindesyje besimaudžiusio buvusio "Sekundės" banko prezidento G.Dilio.

"Susitinkame, kai veda šunį į lauką, pasisveikiname. Normalūs kaimynai", – trūkčioja pečiais giliai užtraukęs dūmą.

Amžiaus afera

 "Taip, čia gyvena Gintaras", – paaiškina nedidukė juodaplaukė moteris. Pro praviras duris sklinda ruošiamos vakarienės kvapai, akis įsmeigęs į televizorių ant sofos sėdi vaikas, koridoriuje zuja šuo.

"Tokiu laiku paprastai grįžta. Nerimauju, daug prisnigo", – į tamsą už lango dirsčioja Gintaro žmona prisistačiusi moteris.

 Netikėtai iš laiptinės prietemos išnyra vyro siluetas. Tai – G.Dilys. "Nenoriu jokių žurnalistų", – nė nestabtelėja ir dingsta su pirkinių maišeliu už penkto aukšto laiptinės durų.

"Sekundės" mįslė taip ir liko neįminta. Banko klestėjimo laikais vieša paslaptis buvo tai, kad G.Dilys – tik statytinis, nors ir buvo tituluojamas banko prezidentu. Esą tikrieji banko valdytojai – apsukrūs Kauno mafijos berniukai.

Lietuvos bankininkystės istorijoje "Sekundės" banko modelis vadinamas amžiaus afera.

Buvęs banko prezidentas namo į bendrabutį grįžo vilkėdamas striuke su "City Service" ženklais.

Už grotų atrado Dievą

Prieš keletą metų žinomas Kauno avangardistas Ramūnas Jaras surengė padėkos akciją buvusiam "Laveros" vadovui Gintautui Verpetinskui. Tuomet J.Jaras sakė, kad šis žmogus pinigus švaistė visur, kur tik jų reikėjo.

Prieš daugiau nei dešimtmetį klestėjusi "Lavera" buvo stipri įmonė. Skirtingai nei daugelis anuomečių vadinamųjų greito biznio firmelių, ji nerinko iš gyventojų indėlių, neturėjo uždelstų skolų, turėjo savo krepšinio klubą.

"Lavera" 1994 m. iš Akcinio inovacinio banko paėmė 28 tūkst. dolerių paskolą Lietuvos šachmatininkų kelionei į Manilą finansuoti. Garsiai firmai solidžią sumą skolino ir Vakarų bankas.

G.Verpetinskas nuteistas už kreditų iššvaistymą ir dokumentų klastojimą. Išėjęs į laisvę buvęs milijonierius neslėpė už spygliuotos tvoros atradęs Dievą.

G.Verpetinskas dalyvavo ateitininkų veikloje. Jam patiko misija  burti krikščioniškos pasaulėžiūros žmones vaikų ir jaunimo ugdymui, siekiant dvasinio ir kultūrinio Tėvynės atgimimo, stiprinti katalikišką bendruomenę ir siekti krikščionių vienybės.

"Jis išvyko gyventi į užsienį", – paaiškino Vilhelmina Raubaitė, Ateitininkų federacijos Jaunųjų ateitininkų sąjungos valdybos pirmininkė.

Finalas – 92 tomų byla

"Geras – taip galėčiau apibūdinti dabartinį savo gyvenimą. Tikėjotės kitokio atsakymo?" – nusijuokė buvęs "Litpoliinter" bendrovės prezidentas, "Litpoliinter" televizijos, kurios pagrindu iki šiol klesti LNK, įkūrėjas Romas Bubnelis.

Sovietmečiu grojęs ir fotografavęs vestuvėse, R.Bubnelis užkopė ant profesionalios scenos, tapo populiariu estrados dainininku. Kaip ir daugelis apsukrių kauniečių, pirmaisiais nepriklausomybės metais verslą pradėjo nuo smulkios prekybos, pelną investavo į prekybą alkoholiu ir metalais.

Biznelis išaugo į firmą "Litpoliinter". Pakilimo metais "Litpoliinter" Didžiosiose Lapėse netoli Kauno įkūrė televiziją ir radiją.

Ta diena, kai "Litpoliinter" pradėjo rinkti gyventojų indėlius, greičiausiai buvo žlugimo pradžia. Viskas baigėsi 92 tomų byla. R.Bubneliui uždedami antrankiai ir pateikiami kaltinimai indėlininkų lėšų iššvaistymu.

Pažadas tylėti

Lukiškėse R.Bubneliui teko sėdėti vienoje kameroje su vyru, "Litpoliinter" indėlininku, kuris, pagautas įsiūčio, nušovė verslininko tėvą.

"Esu pažadėjęs mamai ir artimiesiems, kad šia skausminga tema nekalbėsiu, nes dažniausiai jiems tai baigiasi ašaromis. Šitos temos – tabu", – apie žlugimą, devynis mėnesius, praleistus Lukiškėse, R.Bubnelis nekalba.

"Skaudoka ta patirtis, o prasminga ar ne  – kas žino? Kartais susimąstai, ar šito reikėjo", – susimąsto anuomet prabangiu "Pontiac Grand Prix", vienintele Lietuvoje sportine mašina "Chevrolet Corvette" važinėjęs ir skraidęs nuosavu lėktuvu R.Bubnelis.

Išgyvenęs savo verslo pakilimą ir nuosmukį, R.Bubnelis nesigėdija pripažinti klaidų. "Patirties juk nebuvo, o pasitikėjimas savimi ir aplinka – pernelyg didelis. Šitas nesuvokimas, ko gero, buvo vienas pagrindinių pragaištingų dalykų", – svarstė R.Bubnelis.

Jis retai susitinka su pirmaisiais karčius laisvosios rinkos vaisius raškiusiais  kauniečiais. "Tuomečiams verslininkams ir gal net visai Lietuvai tuo metu reikėjo pavyzdžių, kaip nereikia daryti. Aš buvau vienas tų pavyzdžių", – atvirai kalba iš Lukiškių "basas" išėjęs buvęs "Litpoliinter" vadas.

A.Stašaitis dirba inžinieriumi

Firmą "Interlita" įkūręs A.Stašaitis tapo vienu pirmųjų Lietuvos milijonierių ir pradėjo grumtynes su valdžia, o vėliau – ir su teisėsauga.

JAV ir Lietuvos įmonė "Baltikam", draudimo kompanijos "Sveik-uoliai", "Mūsų senuoliai" ir daugybė kitų firmų rinko indėlius ir vežė juos finansų magistrui. Užsiėmęs kompiuterių importu, per dvejus metus A.Stašaitis tapo milijonieriumi. Buvo išrinktas Lietuvos verslininkų sąjungos pirmininku. Visus mokė kapitalizmo ir jo buhalterijos pagrindų.

Kapitalizmo idėjomis A.Stašaitis gyvena ir dabar. "Pažadėjome, kad keičiame santvarką, žmones suviliojome, juos apgavome, o vis tiek norime lietuvišką socializmą statyti", –  piktinasi dabar inžinieriumi ne savo kompanijoje dirbantis buvęs milijonierius.

Neprarado maištininko dvasios

Anuomet A.Stašaičio veika netilpo į bylų tomus ir jokius kitus rėmus. Šio žmogaus finansinės bylos susiraizgiusios su kitomis to meto finansinėmis bylomis.

Bet buvęs kapitalistų klubo prezidentas nesijaučia sužlugdytas. "Savo praeities jokiu būdu negali nuneigti, turi pagalvoti – o kas ant tos kitos svarstyklių pusės būtų buvę?" – samprotauja A.Stašaitis.

"Tada reikėjo pradėti nuo nulio. Patarėjų nebuvo. Ką patys sugalvodavome, tą ir darydavome. Tai ta pradžia ir turėjo visokių niuansų, avantiūrizmų. Bet jei tokių drąsuolių, kaip mes, nebūtų buvę, tai ir verslo Lietuvoje nebūtų atsiradę", – samprotauja A.Stašaitis, dabar gyvenantis Birštone.

"Aš niekada nesutiksiu, kad valdžia man, privačiam asmeniui, nurodinėtų, kaip gyventi", – maištininko dvasios neprarado A.Stašaitis.

A.Stašaičio byla

1990 m. A.Stašaičio "Interlita" buvo uždaryta, areštuotos sąskaitos. Verslininkas tikino, kad jauna Lietuvos valstybė iš jo pavogė 7 mln. dolerių.

1994 m. A.Stašaitis buvo sulaikytas Maskvoje, jam ir dar keturiems jo bendrininkams pateikti kaltinimai dėl surinktų ir negrąžintų daugiau kaip 13 mln. litų. A.Stašaitis buvo kaltinamas ir vengimu mokėti mokesčius. Kol vyko bylos nagrinėjimas, A.Stašaitis 5 metus praleido už grotų be teismo nuosprendžio.

1998 m. Kauno miesto apylinkės teismas A.Stašaičiui skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

1999 m. Aukščiausiasis Teismas nuosprendį panaikino. Vartus į laisvę A.Stašaičiui padėjo atverti ir Prezidento Valdo Adamkaus susidomėjimas skandalinga byla.

2002 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad kalinant A.Stašaitį buvo pažeistos jo teisės, iš Lietuvos valstybės jam priteista per 100 tūkst. litų. A.Stašaitis teigė šiuos pinigus paaukojęs neįgalių žmonių labui.

2004 m. teismas nutraukė finansiniais nusikaltimais kaltinamo A.Stašaičio baudžiamąją bylą dėl senaties.

G.Dilio byla

1991 m. rugsėjo 25 d. Kaune įsteigtas "Sekundės" bankas.

1994 m. kovo 25 d. sulaikytas "Sekundės" banko vadovas Gintaras Dilys. Iškelta baudžiamoji byla dėl 43 mln. litų iššvaistymo. Preliminari skola indėlininkams − daugiau nei 40 mln. litų. Nukentėjusių žmonių – apie 15 tūkst.

Per dvejus metus šis bankas surinko daugiau kaip 15 mln. JAV dolerių (lito įvedimo dienos kursu – apie 67,5 mln. litų – red. past.) ir apie 3 mln. tuomečių Vokietijos markių (8 mln. litų).

1994 m. gruodžio 6 d. paskelbta "Sekundės" bankroto byla.

1996 m. pavasarį dėl svetimo turto iššvaistymo ir kitų finansinių nusikaltimų "Sekundės" banko prezidentas G. Dilys nuteistas kalėti 6,5 metų.

2000 m. pavasarį G.Dilys iš Pravieniškių pataisos namų išleistas pirma laiko.

 G.Verpetinsko byla

1992 m. "Lavera" laimėjo Vyriausybės skelbtą konkursą grūdams užsienyje pirkti.

"Lavera" už Žemės ūkio banko kreditą nupirko 400 tūkst. tonų grūdų.

Vyriausybė keletą kartų keitė sutarties sąlygas, o kai grūdai iš laivų buvo sukrauti į sandėlius, atsisakė padengti kreditą.

Valstybinis arbitražas nusprendė, kad būtent "Lavera" privalo grąžinti Žemės ūkio bankui 50 milijonų kreditą.

1995 m. G.Verpetinskas suimamas, 1997 m. nuteisiamas 6 metams laisvės atėmimo.

2000 m. iš įkalinimo įstaigos paleistas.

R.Bubnelio byla

1989 m. R.Bubnelis įkuria UAB "Litpoliinter" . Jis – pagrindinis savininkas.

1992 m. – komercinio banko "Ancorobank" prezidentas.

1993 m. – R.Bubnelis – "Litpoliinter" radijo ir TV savininkas.

1995 m. sausio 24 d. "Litpoliinter" iškelta bankroto byla.

1995 m. baigta R.Bubneliui iškelta byla dėl operacijų su užsienio valiuta taisyklių pažeidimo ir sukčiavimo. Bendrovės pastatui Mažosiose Lapėse ir jame esančioms televizijos patalpoms uždėtas areštas.

1995 m. R.Bubneliui uždėti antrankiai. "Litpoliinter" prezidentas Lukiškių tardymo izoliatoriuje praleido 9 mėnesius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jaunalietuviai

jaunalietuviai portretas
Laisvos Lietuvos kasdienybės žmonių skurdo rodiklis TSKP konservatorių neygalumas kaip ir daugelio daugiabučių Lietuvoje Tradicinis sovietmečio statybos bendrabutis Kaišiadoryse, apibraižytos ir aprašinėtos laiptinės sienos."Sekundės" tikrieji banko valdytojai buvo LR Vyriausybė

kodel

kodel portretas
nerasote apie g.petrika ir kur nusedo jo milijonai.juk jie neisgaravo,o nusedo rimtu dedziu ir tetu kisenese.

Kostas

Kostas portretas
Daug dar nepaminėta "žymių" ir ne taip žymių verslininkų-aferistų žygių. Ir kas būdinga, kad juos vieningai sieja gijos vedančios į tuometinių valdžių aukštumas. Valdžios, nepriklausomai kokio atspalvio būtų, mielai naudojosi, be abejo ir dabar naudojasi visokio plauko finansinių nusikaltėlių pinigais.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių