Kapitalizmo mokytojams lemtis atseikėjo ir kalėjimų, ir skurdo

Žali švarkai, pirmieji Kaune prabangūs automobiliai ir nuosavi lėktuvai, dideli namai, dar didesni užmojai. Tai – apie nepriklausomos Lietuvos milijonierius. Tačiau tarp dabartinių verslo ryklių jų pavardžių nebėra.

Svečiuose pas G.Dilį

Kaip šiandien gyvena Gintaras Dilys? Kur jis, buvęs "Sekundės" banko prezidentas, prie kurio lipte prilipo garsusis šūkis: "Reikia pinigų? Pinigų yra!"? Nutarėme aplankyti žmogų, indėlininkams žadėjusį greitų pinigų rojų.

G.Dilys šiandien gyvena jau ne didžiuliame Žaliakalnio name. Tai, ką išvydome apsilankę pas 1991–1994 m. klestėjimo simboliu laikytą vyrą, primena spektaklio apie žlugimą dekoraciją.

Tradicinis sovietmečio statybos bendrabutis Kaišiadoryse, apibraižytos ir aprašinėtos laiptinės sienos.

Penktame aukšte prie gaisrininkų kopėčių rūko pusamžis vyras. "Čia beveik visi butai išpirkti, – porina rūkalius. – Kaimynai dažnai keičiasi. Daug kas nuomoja kambarius."

"O kas atsitiko?" – dirstelėja į ilgą koridorių, paklaustas apie tolimiausio buto kaimyną. Atrodo, kad vyras nė nenutuokia, jog gyvena šalia kadaise milijonų spindesyje besimaudžiusio buvusio "Sekundės" banko prezidento G.Dilio.

"Susitinkame, kai veda šunį į lauką, pasisveikiname. Normalūs kaimynai", – trūkčioja pečiais giliai užtraukęs dūmą.

Amžiaus afera

 "Taip, čia gyvena Gintaras", – paaiškina nedidukė juodaplaukė moteris. Pro praviras duris sklinda ruošiamos vakarienės kvapai, akis įsmeigęs į televizorių ant sofos sėdi vaikas, koridoriuje zuja šuo.

"Tokiu laiku paprastai grįžta. Nerimauju, daug prisnigo", – į tamsą už lango dirsčioja Gintaro žmona prisistačiusi moteris.

 Netikėtai iš laiptinės prietemos išnyra vyro siluetas. Tai – G.Dilys. "Nenoriu jokių žurnalistų", – nė nestabtelėja ir dingsta su pirkinių maišeliu už penkto aukšto laiptinės durų.

"Sekundės" mįslė taip ir liko neįminta. Banko klestėjimo laikais vieša paslaptis buvo tai, kad G.Dilys – tik statytinis, nors ir buvo tituluojamas banko prezidentu. Esą tikrieji banko valdytojai – apsukrūs Kauno mafijos berniukai.

Lietuvos bankininkystės istorijoje "Sekundės" banko modelis vadinamas amžiaus afera.

Buvęs banko prezidentas namo į bendrabutį grįžo vilkėdamas striuke su "City Service" ženklais.

Už grotų atrado Dievą

Prieš keletą metų žinomas Kauno avangardistas Ramūnas Jaras surengė padėkos akciją buvusiam "Laveros" vadovui Gintautui Verpetinskui. Tuomet J.Jaras sakė, kad šis žmogus pinigus švaistė visur, kur tik jų reikėjo.

Prieš daugiau nei dešimtmetį klestėjusi "Lavera" buvo stipri įmonė. Skirtingai nei daugelis anuomečių vadinamųjų greito biznio firmelių, ji nerinko iš gyventojų indėlių, neturėjo uždelstų skolų, turėjo savo krepšinio klubą.

"Lavera" 1994 m. iš Akcinio inovacinio banko paėmė 28 tūkst. dolerių paskolą Lietuvos šachmatininkų kelionei į Manilą finansuoti. Garsiai firmai solidžią sumą skolino ir Vakarų bankas.

G.Verpetinskas nuteistas už kreditų iššvaistymą ir dokumentų klastojimą. Išėjęs į laisvę buvęs milijonierius neslėpė už spygliuotos tvoros atradęs Dievą.

G.Verpetinskas dalyvavo ateitininkų veikloje. Jam patiko misija  burti krikščioniškos pasaulėžiūros žmones vaikų ir jaunimo ugdymui, siekiant dvasinio ir kultūrinio Tėvynės atgimimo, stiprinti katalikišką bendruomenę ir siekti krikščionių vienybės.

"Jis išvyko gyventi į užsienį", – paaiškino Vilhelmina Raubaitė, Ateitininkų federacijos Jaunųjų ateitininkų sąjungos valdybos pirmininkė.

Finalas – 92 tomų byla

"Geras – taip galėčiau apibūdinti dabartinį savo gyvenimą. Tikėjotės kitokio atsakymo?" – nusijuokė buvęs "Litpoliinter" bendrovės prezidentas, "Litpoliinter" televizijos, kurios pagrindu iki šiol klesti LNK, įkūrėjas Romas Bubnelis.

Sovietmečiu grojęs ir fotografavęs vestuvėse, R.Bubnelis užkopė ant profesionalios scenos, tapo populiariu estrados dainininku. Kaip ir daugelis apsukrių kauniečių, pirmaisiais nepriklausomybės metais verslą pradėjo nuo smulkios prekybos, pelną investavo į prekybą alkoholiu ir metalais.

Biznelis išaugo į firmą "Litpoliinter". Pakilimo metais "Litpoliinter" Didžiosiose Lapėse netoli Kauno įkūrė televiziją ir radiją.

Ta diena, kai "Litpoliinter" pradėjo rinkti gyventojų indėlius, greičiausiai buvo žlugimo pradžia. Viskas baigėsi 92 tomų byla. R.Bubneliui uždedami antrankiai ir pateikiami kaltinimai indėlininkų lėšų iššvaistymu.

Pažadas tylėti

Lukiškėse R.Bubneliui teko sėdėti vienoje kameroje su vyru, "Litpoliinter" indėlininku, kuris, pagautas įsiūčio, nušovė verslininko tėvą.

"Esu pažadėjęs mamai ir artimiesiems, kad šia skausminga tema nekalbėsiu, nes dažniausiai jiems tai baigiasi ašaromis. Šitos temos – tabu", – apie žlugimą, devynis mėnesius, praleistus Lukiškėse, R.Bubnelis nekalba.

"Skaudoka ta patirtis, o prasminga ar ne  – kas žino? Kartais susimąstai, ar šito reikėjo", – susimąsto anuomet prabangiu "Pontiac Grand Prix", vienintele Lietuvoje sportine mašina "Chevrolet Corvette" važinėjęs ir skraidęs nuosavu lėktuvu R.Bubnelis.

Išgyvenęs savo verslo pakilimą ir nuosmukį, R.Bubnelis nesigėdija pripažinti klaidų. "Patirties juk nebuvo, o pasitikėjimas savimi ir aplinka – pernelyg didelis. Šitas nesuvokimas, ko gero, buvo vienas pagrindinių pragaištingų dalykų", – svarstė R.Bubnelis.

Jis retai susitinka su pirmaisiais karčius laisvosios rinkos vaisius raškiusiais  kauniečiais. "Tuomečiams verslininkams ir gal net visai Lietuvai tuo metu reikėjo pavyzdžių, kaip nereikia daryti. Aš buvau vienas tų pavyzdžių", – atvirai kalba iš Lukiškių "basas" išėjęs buvęs "Litpoliinter" vadas.

A.Stašaitis dirba inžinieriumi

Firmą "Interlita" įkūręs A.Stašaitis tapo vienu pirmųjų Lietuvos milijonierių ir pradėjo grumtynes su valdžia, o vėliau – ir su teisėsauga.

JAV ir Lietuvos įmonė "Baltikam", draudimo kompanijos "Sveik-uoliai", "Mūsų senuoliai" ir daugybė kitų firmų rinko indėlius ir vežė juos finansų magistrui. Užsiėmęs kompiuterių importu, per dvejus metus A.Stašaitis tapo milijonieriumi. Buvo išrinktas Lietuvos verslininkų sąjungos pirmininku. Visus mokė kapitalizmo ir jo buhalterijos pagrindų.

Kapitalizmo idėjomis A.Stašaitis gyvena ir dabar. "Pažadėjome, kad keičiame santvarką, žmones suviliojome, juos apgavome, o vis tiek norime lietuvišką socializmą statyti", –  piktinasi dabar inžinieriumi ne savo kompanijoje dirbantis buvęs milijonierius.

Neprarado maištininko dvasios

Anuomet A.Stašaičio veika netilpo į bylų tomus ir jokius kitus rėmus. Šio žmogaus finansinės bylos susiraizgiusios su kitomis to meto finansinėmis bylomis.

Bet buvęs kapitalistų klubo prezidentas nesijaučia sužlugdytas. "Savo praeities jokiu būdu negali nuneigti, turi pagalvoti – o kas ant tos kitos svarstyklių pusės būtų buvę?" – samprotauja A.Stašaitis.

"Tada reikėjo pradėti nuo nulio. Patarėjų nebuvo. Ką patys sugalvodavome, tą ir darydavome. Tai ta pradžia ir turėjo visokių niuansų, avantiūrizmų. Bet jei tokių drąsuolių, kaip mes, nebūtų buvę, tai ir verslo Lietuvoje nebūtų atsiradę", – samprotauja A.Stašaitis, dabar gyvenantis Birštone.

"Aš niekada nesutiksiu, kad valdžia man, privačiam asmeniui, nurodinėtų, kaip gyventi", – maištininko dvasios neprarado A.Stašaitis.