Kaip investicijos pakeis Nemuno pakrantę?

Kūrybinės dirbtuvės

Neseniai Kauno architektūros ir urbanistikos taryboje pristatytas kūrybinėse dirbtuvėse parengtas šios teritorijos vystymosi planas "Newman". Jame tarpusavyje dera miestietiško gyvenimo tempo diktuojamo funkcionalaus komforto pojūtis ir pagarba teritorijos ištakoms.

Penkios architektų, urbanistų ir kitų specialistų komandos kartu su teritorijos vystytojais šioje šiuo metu menkai išnaudotoje vietoje ateityje regi miestiečių lankomą krantinę, centrinę aikštę su kavinėmis, gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus, skiriamus upės link vedančių siaurų lyg Senamiesčio gatvelių.

Urbanistinis planas Aleksoto industrinėje teritorijoje "Newman" apima apie 10 ha. Tai privačių juridinių asmenų valdoma teritorija, kuri tęsiasi nuo planuojamo statyti M.K.Čiurlionio koncertų centro iki lig šiol veikiančio "Kauno grūdų" malūno paskutinių elevatorių. Plano kūrimą inicijavęs vienas teritorijos savininkų verslininkas Robertas Jocius pažymi, kad kūrybinių dirbtuvių formatas planui parengti pasirinktas siekiant be jokių išankstinių nuostatų ir meninių apribojimų rasti sprendinius, leisiančius įkvėpti šiai vietai gyvybės ir geriausiai atspindėti miesto ir jo gyventojų interesus.

Kūrybinių dirbtuvių idėja, kai kelios komandos suvienija savo žinias, kompetenciją ir pastangas dirbant ties vienu objektu, Lietuvoje nenaujiena, tačiau plano "Newman" rengimo pavyzdys išskirtinis tuo, kad specialistai į koncepciją įnešė ne po atskirą savo veiklos srities fragmentą, o sukūrė tvarų, miesto brandą ir augimą jungiantį bendrą planą.

"Kauno centrinės dalies plėtra yra tokios pat pat svarbos kaip ir Kęstučio gatvė", – pabrėžė vienas plano "Newman" bendraautorių architektas Šarūnas Kiaunė.

Dėmesys miestiečių poreikiams

Didžiausio dėmesio iš būsimų šios teritorijos viešųjų erdvių neabejotinai sulauks Nemuno krantinė, kuria ir toliau bus galima prieiti prie vandens. Plane ypatingas dėmesys taip pat skiriamas ir erdviai centrinei aikštei, aplink save telkiančiai mišrias funkcijas atliekančius komercinius ir gyvenamuosius pastatus.

Pagal planą O. ir H.Minkovskių gatvė turėtų likti ne vien kaip judri automobilių judėjimo arterija, tačiau tapti modernia, dviračių takais, šaligatviais, pakelės medžiais įrėminta gatve. Ji nėra privati, todėl jai atnaujinti ypač svarbus miesto valdžios dėmesys.

"Miestui siūlome bendrą šios teritorijos viziją. Kūrybinėse dirbtuvėse nuosekliai dalyvaudavo ir miesto atstovai, su jais diskutavome ir pristatėme viziją, kaip mums atrodo, kokia turėtų būti miestiečiams, o ne automobiliams skirta gatvė", – sakė urbanistinio plano kūrimą moderavusios agentūros "Pupa" atstovas Tadas Jonauskis ir pridūrė, kad labai svarbu, jog šalia gatvės atsirastų komercinės funkcijos tam, kad ji būtų gyva.

Pagarbą architektūriniam ilgus metus išskirtinai industrine buvusios teritorijos savitumui įkūnija ir plano kūrėjų rekomendacijos, kuriose numatyta, kad dalies pastatų aukštis čia negalės būti didesnis nei pusės šlaito aukštis, tai yra iki 5–6 aukštų. Aplink elevatorius numatyta, kad galima statyti aukštesnių, bet neviršijančių pastarųjų aukščio, pastatų spiečių.

Siekiant užtikrinti teritorijoje esančių pastatų funkcinį vientisumą, pirmasis pastatų aukštas turėtų būti skirtas komercinės arba visuomeninės paskirties veiklai: vaikų dienos centrams, vaikų darželiams, kavinėms, kirpykloms ar pan. Aukščiau turėtų įsikurti biurai ar gyvenamosios patalpos. Viename pastatų galėtų būti įkurdintas viešbutis.

Idėjos – bendrame plane

Pristatydamas kūrybinėse dirbtuvėse pasiektus rezultatus, architektas Š.Kiaunė pabrėžė, kad kurti miesto ar jo atskirų dalių planus ne per konkursą, o bendradarbiaujant – naujas būdas planuoti teritorijas.

"Kūrybinės architektų dirbtuvės vyksta, tik jos laike kitaip išsidėsto. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį batų fabrike "Lituanica" prie Kauno pilies vyko kelių dienų trukmės labai intensyvios kūrybinės dirbtuvės, tuomet architektai konkuravo, buvo renkami geriausi pasiūlymai. Yra tekę dalyvauti ir tokiose dirbtuvėse Latvijoje", – pasakojo architektas Rolandas Palekas, plano "Newman" bendraautoris.

Pats procese dalyvavęs specialistas neabejoja, kad Aleksoto industrinės teritorijos vystymo planui pasirinktas modelis pasiteisino. "Architektų kolektyvai buvo iš skirtingų miestų, skirtingo amžiaus, skirtingos patirties, vienaip ar kitaip jau anksčiau susipažinę su šios teritorijos ypatybėmis ir istorija", – kalbėjo R.Palekas.

"Ambicingas uždavinys – išnagrinėti didelę teritoriją. Tarsi plėsti miestą. Tokio dydžio ir svarbos teritoriją patikėti vieno architekto kūrybiniam mąstymui galbūt yra rizikinga. Oponentai, kolegiškos diskusijos, ekspertų nuomonės sumažina riziką nepataikyti", – dėstė architektas.

Anot jo, nebuvo tikslo išrinkti geriausią idėją. "Nebuvo konkurencijos, o buvo bandymas bendrai surėmus pečius kurti miestą", – sakė R.Palekas. Jis pabrėžė, kad vienas tikslų kuriant planą – palikti erdvės ateičiai, neatsakyti visų klausimų iki galo: "Tai nėra galutinis griežtai sustyguotas dokumentas. Tai tarsi nuoširdus, profesionalus palinkėjimas."

Pristatymą išklausęs architektas Linas Tuleikis teritorijos savininkų iniciatyvą ir galutinį rezultatą įvertino teigiamai. "Labai sveikintinas procesas. Tai pirmas Lietuvoje įvykis, kai, esant tokiai situacijai, verslas taip išmintingai pasielgė. Toks verslininkų žingsnis, pasirinktas metodas yra puikus pavyzdys ir mūsų miesto valdžiai, kaip surasti tinkamiausią sprendimo kelią", – sakė L.Tuleikis.

Anot jo, gauti rezultatai – dėsningi, rimti, solidūs, nors plane jam dar trūktų poezijos, siurprizo, tačiau pridūrė, kad kokybės reikalavimui nėra ribų.

Upių miesto identitetas

"Šis planas mane labai maloniai nustebino. Kai pamačiau projektą, palengvėjo", – emocijų neslėpė architektas ir urbanistas Jurgis Rimvydas Palys, daugybę metų bandęs atkreipti dėmesį į tai, kad Kaunui būtina atsigręžti į savo kaip upių miesto identitetą, kad būtų bandoma išsaugoti ir į miesto gyvenimą įtraukti tai, kas likę iš istorinių upių uostų infrastruktūros.

"Kaunas iš to labai daug ką laimės. Tai bus vienas Kauno išskirtinumų, svarbi jo identiteto dalis. Joks Lietuvos miestas negali tuo pasigirti. Technikos paveldas yra didelė vertybė ir miestovaizdžio aspektu. Šiame plane išsaugotini elementai – Aleksoto pusėje likęs geležinkelis, elevatorius, malūnas, metalinė įlaidinė siena (špuntas) įtraukti į bendrą kvartalo kompoziciją, o statmenai Nemuno suformuotas gatvelių tinklas, tai yra visų uostamiesčių bruožas", – dėstė J.R.Palys ir pridūrė, kad panašias idėjas jis buvo sudėjęs į projektinius pasiūlymus, ir dabar prieinamus viešai.

Jis priminė, kad Nemuno saloje kadaise buvo didžiulis žiemos uostas su prieplauka ir plačiu kanalu, o Aleksoto pusėje buvo geležinkelio linija, kuri yra išlikusi. "Buvo uosto kranai, bokštas, elevatoriai. Visa tai sudarė nuostabų peizažą, uosto miestovaizdį. Jie labai gražūs ir turtina miestą", – pasakojo J.R.Palys.

Jis mano, kad bokštą ir elevatorius būtų galima stipriau įjungti į bendrą kompoziciją. "Užstatymas pagal krantą – kiek monotoniškas. Krantinę pagyvintų modernus ir aukštas Hamburgo seno sandėlio tipo pastatas. Duotų toną visam kvartalui, būtų asociacija su pramone, su uostais. Siūlyčiau senuosius bėgius integruoti į gatvę. Bet čia jau detalės. Visa tai galima koreguoti ateityje. Man svarbiausia, kad teisingai nustatyti pagrindiniai esminiai dalykai", – konstatavo architektas ir urbanistas.

Ar bus įgyvendinta?

Kaunas matė daug įvairių optimistinių planų, kaip prikelti vieną ar kitą objektą, vietą. Tačiau nemažai jų taip ir liko urbanistų, architektų, užsakovų ar valdininkų stalčiuose. Kas laukia šio plano, juo labiau kad teritorija priklauso ne vienam savininkui ir dalyje jos dar vyksta veikla.

R.Palekas tiki, kad ši įvairiais požiūriais išgvildenta "Newman" vizija kada nors bus įgyvendinta, juolab kad vizijos užsakovai buvo intensyviai įsijungę į plano kūrimo procesą, o savivaldybės atstovai dalyvavo tarpinėse konsultacijose ir pristatymuose.

Anot jo, nereikia manyti, kad architektai suprojektavo ir dabar jau buldozeriai atvažiuoja, viskas greitai pastatoma. "Tai yra procesas. Mes sąmoningai koduojame ilgalaikį procesą. Nuo ko ir kada realūs darbai prasidės? Tai galėtų inspiruoti pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą, galbūt M.K.Čiurlionio koncertų centro statybos pradžia", – svarstė architektas ir pridūrė, kad nauji statiniai turėtų kaip geras teigiamas virusas plisti iki šiol gana apleistoje teritorijoje. "Naujus statinius kaip magnetai turėtų traukti jau suplanuoti statiniai ir vieta pamažu turėtų keistis", – tikisi R.Palekas.