Kaip atrodys XXI amžiaus Laisvės alėja?

Socialiniuose tinkluose kilus protestui prieš planuotą automobilių eismo atnaujinimą rekonstruotoje Laisvės al., naujosios Kauno valdžios reakcija buvo žaibiška. Oficialiai paskelbta, kad pėsčiųjų zonoje automobiliams – ne vieta.

Pėstiesiems ir dviratininkams

"Laisvės al. – pėsčiųjų zona ir automobilių eismo čia nebus, o dviračių takas turi išlikti", – pareiškė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kol kas dar tebesvarstoma, kaip elgtis su Laisvės al. rekonstrukcijos projekte numatytais bėgiais, kuriais planuota paleisti arkliais traukiamą bėginį vežimą – konkę.

"Klausimas išlieka atviras. Bėgiai kelia daug nepatogumų, juos įrengti nemažai kainuoja. Konkės gal ir norisi, bet reikia pagalvoti ir apie dviratininkų saugumą, ir apie moterų batelius", – šyptelėjo V.Matijošaitis.

Miesto tarybos narys prof. Jonas Audiejatis įsitikinęs, kad, įrengus bėgius konkei, reikėtų rimtai pagalvoti apie dviratininkų saugumą, mat pats buvo stipriai susižalojęs, kai, viešėdamas užsienyje ir važiuodamas dviračiu, pateko į tramvajaus bėgių tarpą.

"Manau, kad konkių laikai prabėgo ir bėgių daryti nebūtina, o šiuolaikinė moderni transporto priemonė galėtų būti tas istorinio ženklo paveldosauginę dvasią primenantis simbolis", – pastebėjo J.Audiejaitis.

Svarstoma, kad, užbaigus visos Laisvės al. rekonstrukciją, tokia transporto priemonė galėtų važinėti nuo Įgulos bažnyčios iki rotušės Senamiestyje.

Aistras kaitina konkė

Laisvės al. rekonstrukcijos klausimus prie vieno stalo dar kartą aptarinėjo miesto vadovai, tarybos nariai, projekto autoriai, savivaldybės tarnautojai ir rangovų atstovai.
Rekonstrukcijos projekto autorius architektas Šarūnas Kiaunė aiškino, kad būtent planai atkurti bėgius ir paleisti jais konkę turėjo tapti pagrindiniu atnaujintos Laisvės al. akcentu, nes be jo rekonstrukcija yra tik paprastas dangos keitimas. "Tai turėtų būti savotiškas saldainiukas, kokio niekur daugiau Lietuvoje nėra", – pridūrė architektė Asta Kiaunienė. Tačiau ši idėja nesulaukia vieningo palaikymo.

Š.Kiaunė užsiminė, kad techniniais klausimais konsultavosi su Kauno technologijos universiteto specialistais, nagrinėjo istorinės konkės parametrus ir rėmėsi Didžiosios Britanijos patirtimi, tačiau pasitarime dalyvavusiems miesto tarybos nariams užkliuvo, kad iki šiol visi kalba tik apie bėgius, bet niekas neįvardija ir greičiausiai nė nežino, kas tais bėgiais turėtų važinėti ir kaip tai turėtų atrodyti.

"Jokio socialinio ir ekonominio pagrindimo nėra. Lygiagrečiai K.Donelaičio ir Kęstučio g. važinėja autobusai ir troleibusai. Funikulieriai yra tie istoriniai Kauno saldainiai, kuriuos už tuos pinigus galima puikiai sutvarkyti. Manau, kad šiuo atveju pragmatizmas turėtų būti svarbiau už meninius sprendinius", – savo poziciją išdėstė miesto tarybos narys Visvaldas Varžinskas.

Įrengti bėgius atkarpoje nuo Įgulos bažnyčios iki A.Mickevičiaus g. kainuotų apie 116 tūkst. eurų. Miesto vadovai atkreipė dėmesį, kad konkė vis dėlto būtų labiausiai patraukli ne miestiečiams, o turistams, tačiau iki šiol nebuvo skaičiuota, kokie keleivių srautai galėtų pasinaudoti šia atraktyvia transporto priemone, kiek savivaldybei atsieitų jos eksploatacija, bėgių priežiūra ir kiti dalykai.

Spalvos primins istoriją

Pagrindinės Kauno pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos projekte numatyta, kad skirtingomis spalvomis ir medžiagomis bus atkurtas istorinės pagrindinės gatvės vaizdas: skirtingų spalvų granito danga ir nežymus lygių skirtumas primins, kur seniau buvo pėsčiųjų šaligatviai, o kur važinėdavo automobiliai.

"Tamsus granitas važiuojamajai daliai jau yra. Dabar renkame granitą šaligatvių zonai, dviračių takui", – sakė Š.Kiaunė.

Kilo abejonių, ar maždaug 2 cm skirtumas tarp istoriją menančios važiuojamosios dalies ir anuomet buvusio šaligatvio nesukels nepatogumų pėstiesiems. Š.Kiaunė tikino, kad skirtumas pernelyg mažas, tad keblumų neturėtų kilti.

Anot architekto, rekonstruotoje alėjoje šviestuvai liks tie patys, tik bus kiek patobulinti. Jų atramos stos į vieną eilę su liepomis. Tai turėtų pagerinti apšvietimą centrinėje alėjos dalyje, kur iki šiol tamsiuoju paros metu būdavo tamsoka.

Abejonės dėl kioskų

"Ar dėl to nereikės keisti medžių genėjimo formos ir technikos?" – susirūpino savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Š.Kiaunė tikino, kad iš esmės niekas nesikeis, o kaip tai atrodys realiai, bus galima pamatyti jau netrukus.

Vykdant darbus Aplinkos apsaugos skyrius pasirūpino, kad dendrologai įvertintų medžių būklę. Kai kurie jų, keliantys grėsmę praeiviams, bus nukirsti, o kitų metų pavasarį senųjų vietose bus atsodinti nauji medeliai.

Dar 2010-aisiais parengtame pėsčiųjų alėjos atnaujinimo projekte numatyta, kad tarp liepų, šviestuvų ir skėčių turėtų išdygti spaudos ir suvenyrų kioskai. Dabar jau pats architektas abejoja, ar jie reikalingi ir ar tikrai bus statomi.

"Kol dar nebuvo patvirtintas kioskų išdėstymo planas mieste, planuota, kad šie kioskai Laisvės al. prekiaus spauda ir suvenyrais, bet šiandien kioskų funkcija yra visiškai pakitusi – juose prekiaujama viskuo, jie dubliuoja šalia esančių spaudos kioskų ir parduotuvių veiklą, todėl jų po rekonstrukcijos gali ir nebūti", – projekto pokyčiams nusiteikęs Š.Kiaunė.

Pasididžiavimas ar gėda?

Nemažai klausimų architektas Š.Kiaunė sulaukė dėl siūlomos modernios naujovės – elektroninių skėčių. Baiminamasi, ar jie pasiteisins Lietuvos gamtinėmis sąlygomis, kaip veiks šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.

"Aš negaliu atsakyti, kur galėtumėte tokius skėčius apžiūrėti ir išbandyti. Tai yra naujovė", – pripažino projekto autorius. Kilusias abejones architektas bandė sklaidyti siūlydamas iš pradžių įrengti tik kelis tokius skėčius po liepomis ir, tik išbandžius juos bei pabaigus visos Laisvės al. rekonstrukciją, tokie skėčiai galėtų būti įrengti visoje pėsčiųjų gatvėje.