Kada Kaune iškils paminklas žydų gelbėtojams?

Sulaukė palaikymo

Idėja pagerbti Pasaulio tautų teisuolius gimė daugiau nei prieš dešimtmetį – statyti paminklą ir taip atsidėkoti lietuviams, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems žydus, pasiūlė "Rotary" klubo narys ir žydų bendruomenės atstovas Michailas Duškesas.

Projektu tąsyk buvo susidomėję net pasaulinio garso architektai Masimilianas Fuksas, kurio tėvas kilęs iš Kauno, ir Danielis Libeskindas, sukūręs memorialą Rugsėjo 11-osios aukoms atminti Niujorke. Įvertinęs memorialo svarbą Lietuvai ir visam pasauliui, pastarasis kartu su žmona sutiko nemokamai projektuoti memorialą.

M.Duškeso skaičiavimais, 2008-aisiais tokio paminklo statybos galėjo atsieiti ne mažiau kaip 1 mln. litų. Sumą esą būtų finansavęs "Rotary" klubas, Lietuvos, Izraelio ir Europos šalių žydų organizacijos.

"Viskas judėjo teigiama linkme. Tuometis Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės pirmininkas Josifas Kacas jau buvo besirengiąs skristi pas D.Libeskindą suderinti visų detalių, nelaimei, likus kelioms dienoms iki skrydžio, mirė ir viskas tarsi nutrūko", – apgailestavo Kauno žydų bendruomenė vadovas Gercas Žakas. Praėjus kone dešimčiai metų kartu su "Rotary" klubo nariu Ignu Miniotu jis ir vėl bando gaivinti padėkos Pasaulio tautų teisuoliams idėją.

Negalime spręsti monumento klausimo atskirai prieš tai neišsprendę visos teritorijos likimo.

Du pasirinkimai

Miesto valdžiai 2008-aisiais davus palaiminimą imta galvoti apie paminklo vietą. Buvo siūloma Sąjungos aikštė Vilijampolėje, kur karo metais veikė žydų getas, Čečėnijos aikštė ar Laisvės alėjos ir Trakų gatvės kampe esantis skverelis. Vis dėlto tinkamiausia erdve memorialui įvardyta Žaliakalnio papėdėje esanti aikštelė su įkalnės terasa. Vieta pasirinkta neatsitiktinai, nes šalia stovi Kauno chasidų sinagoga – viena iš aštuonių esančių Kaune, tačiau skirtingai nuo daugumos, vis dar negrąžinta žydų bendruomenei. Ji tebėra Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje.

"Svarstoma dar viena vieta memorialui – buvusi geto teritorija. Jei tik miestas nebus prieš, – savaitės pradžioje po susitikimo su Kauno vicemeru Simonu Kairiu ir Kauno miesto tarybos nariu, architektu Jonu Audėjaičiu lengviau atsiduso G.Žakas. – Tai būtų labai didelis įvykis, o svarbiausia – pagerbtume to nusipelniusius žmones."

Tiesa, tai nereiškia, kad jau šiemet ar kitąmet Kaune iškils paminklas, kurio idėja puoselėjama daugiau nei dešimtmetį.

Anot S.Kairio, memorialas žydų gelbėtojams – tik maža kompleksinio klausimo dalis.

Reikia daugiau laiko

"Mes sakome, kad nepakanka vien tik piešinio be aiškių techninių parametrų. Yra begalė kitų momentų, kaip vietos priklausomybės klausimas", – stebėti chasidų sinagogos sklypo būklę anot S.Kairio pasižadėjo idėjos gaivintojai.

Miesto valdžia iš savo pusės taip pat davė pažadą sužymėti savotišką geto teritorijos žemėlapį Kauno mieste.

Informacinį ženklą iškelti buvusioje Demokratų aikštėje, kur 1941 m. spalį įvyko masinė gyventojų atranka, vadinamoji "Didžioji akcija", virtusi didžiausiomis masinėmis žydų žudynėmis per visą karo laikotarpį Lietuvoje. Be to, atkreipti dėmesį į Sąjungos aikštę – karo metu tai buvo žydų geto teritorija, o kapinėse laidojami mirę žydai.

"Negalime spręsti monumento klausimo atskirai prieš tai neišsprendę visos teritorijos likimo, – S.Kairys tikino, kad kalbant apie rimtus projektus greitų sprendimų negali būti, priešingu atveju tai kvepia neatsakingumu. – Jau turime nuo praėjusių kadencijų likusį paminklą vyskupui Motiejui Valančiui – kažkur prie tvoros automobilių aikštelėje. Net nejauku į jį žiūrėti. "