Ryšininkai su pasauliu: šios pareigos – atsakomybė prieš valstybę ir liaudį

Garbės konsulai savo darbą matuoja atsakomybe atstovaujamos šalies gyventojams, o atlygį už tai – garbe, bet ne pinigais.

Skirtingos istorijos

Advokatė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Jurgita Grigienė, laiką likusį nuo pirmų dviejų, skiria trečiam, ne mažiau svarbiam darbui – motinystei.

Ilona Jočionisne Meszaros – meilės emigrantė, prieš keturias dešimtis metų lemtingąjį "taip" tarė išvaizdžiam lietuvaičiui. Dalius Raškinis – ekonominių ir teisinių Konsultacijų centro vadovas, dievina ne sportinius automobilius ir juose užslėptas arklio galias, bet ir rožių krūmus. Labiausiai diversifikuotos žaliavų tiekimo grupės Rytų Europoje, vienijančios kelias dešimtis bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje ir Rumunijoje "Imlitex" valdybos pirmininkas ir akcininkas Vygandas Blandis – gerų knygų gerbėjas.

Keturias skirtingas asmenybes ir jų spalvingas istorijas jungia viena bendra linija – garbingas dviejų šalių įpareigojimas palaikyti tarpvalstybinius ryšius. J.Grigienė – Švedijos karalystės garbės konsulė Kaune ir Kauno regione, V.Blandis to paties regiono garbės konsulas Ukrainai, I.Jočionisne Meszaros – Vengrijos, o D.Raškinis – Portugalijos garbės konsulas Lietuvai.

Darbas be atlygio

Iš viso Lietuvoje yra apie 40 užsienio šalių garbės konsulų – teisininkų, buvusių politikų, visuomenininkų, verslininkų, kuriems šis titulas suteiktas už nuopelnus atstovaujamose šalyje.

"Kiekviena šalis turi savus kriterijus, pagal kuriuos siūlo garbės konsulą. Žinoma, svarbu žmogaus reputacija, tos šalies visuomenės palaikymas ir turimi ryšiai", – kalbėjo V.Blandis.

Ukrainos garbės konsulo pareigos jam pasiūlytos už dvišalių santykių plėtojimą. Pirmą kartą atsisakęs, 2013-aisiais verslininkas priėmė pasiūlymą. Už tokį pat indėlį 2001-aisiais Norvegija pasirinko Vytautą Valaitį, o prieš dvylika metų Švedijos karalystė – J.Grigienę. Garbės konsulai – ne tik lietuviai, turintys tam tikrų sąsajų su atstovaujama šalimi. Neretai šios pareigos gula ant Lietuvoje gyvenančių bei dirbančių užsieniečių pečių, kuriuos su atstovaujama šalimi sieja ne tik verslo, bet ir giminystės ryšiai.

"Visą laiką stengiausi dirbti darbus, kurie man leido jausti tėvynės pulsą. Garbės konsulo pareigos padeda išlaikyti dar artimesnį ryšį. Man tai labai svarbu", – kalbėjo dvigubą pilietybę turinti I.Jočionisne Meszaros, didesnę gyvenimo dalį balansuojanti tarp Lietuvos ir Vengrijos.

Tiesa, kai kurie tik tapę garbės konsulais susipažįsta su kuruojama valstybe. Būtent taip nutiko ir Portugalijos garbės konsului, kuris iki paskyrimo Pietvakarių Europoje nebuvo dažnas svečias.

Garbės konsulo pareigos padeda išlaikyti dar artimesnį ryšį. Man tai labai svarbu.

"Sužinojau, kad ambasada ieško žmogaus su ekonominiu išsilavinimu, Portugalijos garbės konsulo pareigoms užimti. Ekonomiką išmanau, todėl nusprendžiau išbandyti sėkmę", – lemtingus 2016-uosius prisiminė D.Raškinis.

Tekę lankytis ir teisme

"Garbės konsulų veiklą, jų pareigas ir privilegijas reglamentuoja 1963 m. ratifikuota Vienos konvencija dėl konsulinių santykių", – tarsi iš rašto bėrė I.Grigienė ir pridūrė, kad skirtingai nei diplomatai ar karjeros konsulai, jie neturi visų įgaliojimų.

Pagrindinė privilegija – valstybinių institucijų durys, kurios jiems gana lengvai atsiveria. Dar vienas esminis skirtumas – alga. Garbės konsulai ją matuoja ne eurais, o garbe. Ką veikia garbės konsulai? Skatina draugiškus dvišalius santykius, plėtoja kultūrinius, mokslinius, ekonominius ir prekybinius ryšius, teikia konsulinę pagalbą atstovaujamos šalies piliečiams. Anot, I.Jočionisne Meszaros, per ilgametę praktiką jai ne kartą yra tekę suteikti pagalbą atstovaujamos šalies piliečiams ir gelbėti juos iš pačių kebliausių situacijų.

"Lankiausi ir teisme, ir kalėjime, ir policijos nuovadoje. Iki šiol pamenu tamsius 1991–1993 m., kai pareigūnai sustabdė mikroautobusą, iš Vengrijos per Lietuvą į Rusiją gabenusį alkoholį. Vengrus pasodino į kalėjimą. Lankiau juos, daug dėmesio sulaukiau. Linksmiausia buvo, kai kalėjimo viršininkas pasakė, kad manęs pasiilgo", – moteris džiaugėsi, kad atsivėrus sienoms panašių situacijų retai pasitaiko.

V.Blandis prisipažino, kad jam dažniau tenka rūpintis atvykusiųjų dirbti konsultavimu, verslo plėtros galimybių mieste klausimais. Kultūrinė dalis jo praktikoje kiek retesnė.

Garbė ir atsakomybė

"Ką man reiškia būti garbės konsulu? Kai atstovauji 44 mln. žmonių, tai nėra vien tik garbė, tai įsipareigojimas bei atsakomybė prieš valstybę ir jos liaudį, – apie iššūkius, kurie konsulo kelyje neišvengiami kalbėjo V.Blandis. – Aš privalau atvykusiems ukrainiečiams parodyti aplinką iš geriausios pusės, kad jie čia jaustųsi saugiai, norėtų kurti verslus ir investuoti. Džiaugiuosi, kai man tai pavyksta."

Jam antrino ir J.Grigienė, rugsėjį iš Švedijos karaliaus ir jo žmogus gavusi ypatingą apdovanojimą – Šiaurinės žvaigždės ordiną.

"Didžiulė garbė, kad tokia pažangi šalis kaip Švedija mane pasirinko savo atstove", – iš segtuvo akimirką, kurioje karališkoji šeima spaudžia ranką, atsargiai traukė kaunietė, Švedijos garbės konsule perrinkta jau keturis kartus. Viena Švedijos garbės konsulo kadencija, anot jos, trunka trejus metus.

D.Raškinio, V.Blandžio ir I.Jočionisnes Meszaros metai nevaržo – visi jie garbės konsulo pareigoms paskirti neribotam laikui. Tiesa, yra keli punktai, kuriuos sulaužius gresia pareigų netekimas – pasikeitusi gyvenamoji vieta, gėdą užtraukiantis nusikaltimas ar valstybės tarnautojo pareigos. "Žinoma, visuomet gali atsitraukti pats", – V.Blandis prasitarė apie tai bent kol kas tikrai dar negalvojantis.

Didžiulė garbė, kad tokia pažangi šalis kaip Švedija mane pasirinko savo atstove.

Prikėlė tradicijas

Aktyviausių garbės konsulų pastangomis praėjusiais metais atkurta Garbės konsulų asociacija Lietuvoje.

"Atstovaudami skirtingoms šalims supratome, kiek daug bendro turime. Nėra vieno vadovėlio, kuriame rastume atsakymą, kaip geriau atlikti konsulo pareigas, todėl susitikimai, keitimasis patirtimi labai sustiprina kiekvieną garbės konsulą. Šiais metais Garbės konsulų asociacija pradėjo dar vieną gražią tradiciją – organizuosime kasmetį susitikimą su savo kolegomis diplomatais", – atgimusią garbės konsulų organizacijos perspektyvą apžvelgė asociacijos prezidentas, Maroko Karalystės konsulas Kaune Linas Aldonis.

Kauno garbės konsulai, anot L.Aldonio, aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje. Pati bendruomenė nuolat pildosi naujais nariais. Šiuo metu asociacijoje yra 27 garbės konsulai. Iš viso yra apie 40 užsienio šalių garbės konsulų Lietuvoje.

Kaune veikia ir Norvegijos garbės konsulatas

Nuo 1994 iki 2012 m. Vytautas Valaitis (nuotr.) vadovavo Vestfoldo informacijos centrui Kaune – viešajai įstaigai, kurios pagrindinė misija buvo skatinti kultūros, švietimo ir verslo ryšius tarp Kauno miesto ir Vestfoldo apskrities Norvegijoje, kuri nuo 1992 m. yra Kauno miesto partnerė.

Per tuos metus realizuota daugybė projektų. Kultūros srityje buvo suorganizuota gausybė parodų ir koncertų, švietimo srityje užmegzti ryšiai tarp keleto gimnazijų Kaune ir Vestfolde, inicijuota moksleivių mokomųjų bendrovių mugių tradicija. Verslo srityje parengta virš 200 specializuotų vizitų į Lietuvą Norvegijos įmonėms. Ne viena iš jų pradėjo verslą Lietuvoje, o dvi žymiausios įmonės Kaune yra UAB "Kitron" su daugiau kaip 700 darbuotojų ir UAB "Jotron" su beveik 100 darbuotojų.

Už indėlį plėtojant ryšius tarp Lietuvos ir Norvegijos 1998 m. jis apdovanotas Norvegijos Karališkuoju Riterio Kryžiaus ordinu, o 2001 m. paskirtas Norvegijos garbės konsulu Kaune.

Skirtingai nuo kitų kolegų konsulų, V.Valaičiui tenka ir specifinė misija. Dėl Norvegijos laivyno poreikių, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje ir samdo daug svetimšalių jūreivių, pastarąjį procesą iki 2014 m. turėjo atidžiai prižiūrėti Norvegijos konsuliniai pareigūnai.

"Teko per metus priimti iki 300 jūrininkų iš Lietuvos ir Kaliningrado srities, nes iki 2016 m. konsulatas Kaune buvo artimiausias Norvegijos konsulatas prie Kaliningrado", – pasakojo V.Valaitis.

Šiuo metu vis daugiau paslaugų reikia tvirtinant įvairių dokumentų kopijas gausiai lietuvių išeivių bendruomenei Norvegijoje.

Kaune įsikūrusiam konsului taip pat teko atstovauti Norvegijos piliečių interesams Lietuvos teismuose, lankyti areštuotus ir įkalintus Norvegijos piliečius. Kartą net teko prašyti policijos pagalbos ir kartu vykti vaduoti pagrobtos Norvegijos pilietės. Laimė, viskas buvo ne taip grėsminga, kaip atrodė iš pirminės informacijos, ir viskas baigėsi sėkmingai.

V.Valaitis yra vienas iš šešių Norvegijos pramonės ir prekybos rūmų Lietuvoje steigėjų. Taip pat ir vienas iš fondo "Parama vaikui", kuriam priklauso bene pirmieji Lietuvoje nevalstybiniai vaikų globos namai "Namų židinys", steigėjų.

V.Valaitis šypsosi, kad asmeniniai jo pomėgiai irgi susiję su jūra ir laivais – didžiausia aistra yra buriavimas. Įdomiausia kelionė – 2009 m. dalyvavimas Lietuvos 1 000-mečio odisėjoje su jachta "Ambersail" ketvirtame etape Adelaidė–Sidnėjus–Oklandas (Australija–Naujoji Zelandija). Šią vasarą dalyvauta jūrinių jachtų ORC Europos čempionate Gdanske.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių