Jėzuitų bažnyčią apsupo pastoliai

Rotušės a. stūksanti gerokai aptrupėjusi Šv.Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia šią savaitę apjuosta pastoliais – prasideda šventovės fasado tvarkybos darbai.

Matosi gilūs įtrūkiai

"Rangovas įsipareigojo darbus atlikti per šešis mėnesius, tačiau kol kas tiksliai negalime pasakyti, kada viskas bus baigta, nes dėl žiemos šalčių darbus gali tekti stabdyti. Užtruko darbų pirkimo procedūros", – paaiškino projekto vadovė Ramunė Gecaitė.

Anot jos, pastarąjį kartą bažnyčios fasadas tvarkytas daugiau kaip prieš 20 metų, kai šventovė grąžinta tikintiesiems.

Tyrimus atlikę specialistai konstatavo, kad dėl didelio miesto oro užterštumo ir drėgmės nuo šalia tekančio Nemuno sutrūkinėjo bažnyčios fasado tinkas, daugelyje vietų nusilupo dažai, kai kur matosi gilūs įtrūkiai. Pastato pamatinėje ir cokolio dalyse tinkas atšokęs, užterštas tirpiomis druskomis, būtina atlikti šiaurinio fasado tapybos fragmentų konservavimą ir restauraciją. Darbininkų rankų laukia ir išlikę autentiški skardinės dangos fasadai.

Lanko gimnazistai

R.Gecaitė džiaugėsi, kad darbams pavyko gauti Norvegijos finansinių mechanizmų paramą. Bendra šiam projektui įgyvendinti reikalinga suma – beveik 516 tūkst. eurų. "2014 m. rugsėjį sulaukėme gerų žinių, kad projektas bus finansuojamas beveik 409 tūkst. eurų suma. Savos lėšos – apie 107 tūkst. eurų", – pasakojo R.Gecaitė.

2012 m. Lietuvos jėzuitų provincija užsakė bažnyčios tvarkybos darbų projektą ir bažnyčios vidaus žvalgybinius polichrominius tyrimus. Jų metu buvo patikslintos dabar esančių sienų ir detalių spalvos, ieškota galbūt buvusio dekoro pėdsakų. Atlikus tyrimus, pradėti bažnyčios vidaus sienų tvarkybos darbai. Šie darbai sėkmingai baigti 2014 m. rudenį. "Tai padėjo mums gauti paramą bažnyčios fasadui sutvarkyti", – pridūrė R.Gecaitė.

Bažnyčią ne tik lanko kauniečiai. Joje meldžiasi ir Kauno jėzuitų gimnazijos mokiniai bei mokytojai, vyksta gimnazijos renginiai.

Kauno šv.Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia pradėta statyti 1666 m., baigta tik 1720 m. (bokštai – 1732 m.). Tai XVIII a. vėlyvojo baroko sakralinės architektūros kultūros paveldo objektas. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolynas ir bažnyčia buvo uždaryti, pastatai paskirti bendrojo lavinimo ir technikos mokykloms. 1957 m. perdengtas bažnyčios stogas, pertinkuotos sienos. 1990-aisiais bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Susiformavo ansamblis

Ši bažnyčia laikoma unikalia dėl originalių į viršų lieknėjančių, į tarpsnius padalytų bokštų. Ji laikoma pradininke, mat pastačius šią bažnyčią, Lietuvoje pradėta lieknų ir aukštų bokštų statybos tradicija. Ši bažnyčia taip pat išsiskiria netradicine šiaurės pietų orientacija, turi vertingą Didįjį altorių, puoštą daugiaspalviu dirbtiniu marmuru.

Kartu su bažnyčia viename kvartale susiformavęs pastatų ansamblis, kurį sudaro vienuolynas, bažnyčia, Kauno jėzuitų gimnazija (buvusi kolegija) ir Perkūno namas – laikomas įprastu pasaulyje jėzuitų architektūros pavyzdžiu, kokių Lietuvoje reta. Ypatingą vertę bažnyčiai suteikia polichrominės tapybos fragmentai šiauriniame fasade.

Projekte numatyta, kad prieš tvarkant šiaurinį ir pietinį fasadą bus atlikti ir archeologiniai tyrimai, o viskas bus baigta įrengus gaisrinės signalizacijos sistemą.