Japoniški aitvarai nuspalvino Kauno padangę

„Sugiharos savaitės“ metu kauniečiai galėjo iš arčiau susipažinti su japonų kultūra. Šventės akcentais tapo japoniškų aitvarų festivalis bei japonų ir žydų kūrybinės dirbtuvės.

Aitvarų šventė

Ketvirtadienį Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje vyko neeilinė dviejų tautų šventė. Mokiniai į dangų leido japoniškus „rendako“ ir „rokkaku“ aitvarus. Į festivalį japonai atvežė 30 „rendako“ tipo aitvarų. Tai į tris ilgas grandines suverti aitvarai, kurie ore atrodė tarsi trispalvė gyvatė. Šiuos aitvarus pagamino Japonijoje esančio Ivatės regiono vidurinės mokyklos mokiniai. Aitvarų festivalis skirta 2011 m. Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo aukų atminimui.

Dešimt „rokkaku“ aitvarų taip pat į Kauną atvežė japonai. Kūrybinių dirbtuvių metu J. Dobkevičiaus mokiniai kartu su Gifu regiono Jaocu miestelio mokyklų mokiniais baltus rombo formos aitvarus padabino lietuviškais ir japoniškais žodžiais: „Ačiū“, „Svajonė“, „Laisvė", „Saulė“, „Taika“, „Sakura“.

„Ištraukėme žodžius ir taip subūrėme komandą, kuri darė vieną aitvarą. Vienoje pusėje pavadinimas užrašytas lietuvių, kitoje – japonų kalba. Mums reikėjo išmokti japoniškai pasakyti aitvaro pavadinimą, o japonų mokiniams – kaip tai skamba lietuviškai. Vyko savotiški mainai“, – sakė „Svajonės“ aitvarą dekoravęs Benas.

Kartu su japonais į orą paleidus aitvarą, kartu nuskriejo ir sugalvota svajonė. Benas tikino, kad jo noras buvo, jog jam visada sektųsi.

Japonijoje ir Lietuvoje pagaminti aitvarai pakilo nešami vėjo, tokiu būdu jie įprasmino abiejų šalių vaikų svajones gyventi nuostabiame pasaulyje, džiaugtis laisve ir turėti siekių kurti gražią ateitį. Mokinių pagaminti aitvarai dedikuoti Chiunės Sugiharos atminimui bei Japonijos ir Lietuvos bendravimo, draugystės stiprinimui.

Būgnų ritmas

J. Dobkevičiaus progimnazija kartu su Japonija bendradarbiauja jau apie šešerius metus. Draugystė prasidėjo nuo simbolinės pušelės sodinimo ceremonijos. Pasodintas medis simbolizavo palaikymą cunamio nuplautai Japonijai.

„Sugiharos savaitės“ metu iš Japonijos specialiai atvyko savanorių dažytojų komanda. Jos pagrindinis darbas – perdažyti Ch. Sugiharos namus, esančius Vaižganto gatvėje. Tačiau dažytojai nusprendė atsidėkoti mokyklai už palaikomus šiltus santykius, todėl perdažė ir vieną progimnazijos klasę.

Ketvirtadienį į aitvarų šventę susirinko ne tik dažytojai, japonų mokiniai, bet taip pat ir tradiciniai būgnininkai. Išdėlioję japoniškus būgnus svečiai kaip reikiant sudrebino aplinką. Garsiai suskambę būgnai prikaustė moksleivių ir Aleksoto bendruomenės dėmesį. Patys atlikėjai tikino, kad Japonijoje būgnai gali skambėti įvairiais ritmais.

„Atvykome čia palinksminti jus ir pasidalinti Japonijos kultūra. Pirmasis atlikimas atspindėjo Japonijos bangas. Jos būna kartais stipresnės, kartais švelnesnės, tad ir pasirodymas atspindėjo bangų judesius“, – muzikos garsus pristatė svečiai iš Japonijos.

Patys mokiniai tikino, kad būgnai tikrai įkvepia ir skatina judėti į priekį. Kai kurie vaikai taip įsijautė į šių instrumentų ritmą, kad net pradėjo groti nematomomis būgnų lazdelėmis.

Kultūra iš arčiau

Besibaigiant „Sugiharos savaitei“ kauniečius pakvietė ir į Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiosios salės fojė lankytojai galėjo iš arčiau susipažinti ne tik su japonų, bet ir žydų kultūra. Šios sąsajos labai svarbios, nes Ch.Sugihara nuo mirties padėjo išgelbėti būtent žydus, o kartu suartino abu kultūras. Jos gali reikštis įvairiomis formomis.

Bendras abiejų tautų kultūrų renginys tai - spalvinga visos savaitės kulminacija, praturtinusi festivalį vaizdais, garsais, ir net skoniais. Joje pasirodė dalyviai, atstovaujantys japonų, lietuvių ir žydų tautas. Besidomintys šiomis kultūromis galėjo laiką leisti į kaligrafijos ir japoniško stiliaus tapymo ant akmenėlių dirbtuvėse, kurias vedė Jaocu miestelio meras M. Kaneko.

„Ant vėduoklės japoniškomis raidėmis užrašė mano vardą. Bus asmeninis suvenyras“, - kalbėjo Milda.

Gražieji bonsai medeliai – neatsiejama Japonijos kultūros dalis, tad renginyje buvo galima sužinoti šių nykštukinių augalų auginimo subtilybių. O norintys dar arčiau prisiliesti prie Japonijos, galėjo pasimatuoti tradicinius japonų kimono drabužius.

„Pasiūlė japonai aprengti, o aš ir sutikau, nes pirmą kartą jų tradicinius drabužius dėviu. Galvoju, kad reikės įsigyti. Jausmas labai geras, patogu. Šiaip įdomu, nes stoviu kaip žvakė, o apie mane visos japonės šokinėja, nes viena neapsirengčiau“, - emocijomis dalijosi Henrieta.

Žydų kultūros atstovai taip pat atskleidė kultūros paslaptis ir pavaišino tradiciniais riestainiais, kurie puikiai tiko prie japoniškos arbatos.

„Nusipirkau meduje darytas beigeles. Vakare pasmaguriausiu, nes niekada nesu žydiškų užkandžių ragavęs“, - sakė smaližius Stasys.

Dirbtuves Kaune dovanojo „Tokon International“ dažytojų komanda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių