Mokytoja prieš sistemą

Dar visai neseniai piketais ir protestais J.Urbšio katalikiškos mokyklos bendruomenė mėgino išsaugoti senąjį vidurinės mokyklos statusą. Jų norai liko neišgirsti, nes atakuojant švietimo įstaigų reformos kardu ši mokykla liko pagrindinė.

Toks mokyklos bendruomenės palaikymas lyg ir simbolizuotų ją esant populiarią, patrauklią ir vertinamą. Deja, šioje mokykloje dirbanti mokytoja A.Z. papasakojo apie katalikiškos mokyklos vadovo veiksmus ir kraupius šią mokyklą sukrėtusius atvejus.

Per keletą metų nusižudė du šios mokyklos mokiniai. Vienas visai neseniai - šį rudenį. Mokinių muštynės baigėsi vieno jų sveikatos sutrikdymu, todėl buvo taikyta mokymosi namie programa ir bylinėjimasis teismuose. Nukentėjusiojo mama pasiekė, kad mokykla sumokėtų kompensaciją per muštynes nukentėjusiam mokiniui.

Kauno apygardos teismas visai neseniai pasisakė dėl sekso skandalo šioje mokykloje. Mokytoja buvo apkaltinta dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Teismas mokytojai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė dirbti mokytoja, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse, organizacijose penkerius metus, taip pat priteisė nukentėjusiajam 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti ir 500 eurų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą.

Specialisto nėra

Šie mokytojos A.Z.paminėti atvejai – sunkioji artilerija prieš J.Urbšio katalikišką mokyklą. "Neužtikrinama saugi aplinka. Aš tik paminėjau tuos faktus. Kai 2014 m. nusižudė abiturientas, mokykloje dirbo psichologė. Šio rudens savižudybės metu psichologės mokykloje nebuvo. Vienodas atoveiksmis. Psichologas nedaro jokios įtakos mokyklos aplinkai", – aiškino A.Z.

Ji teigė, kad mokinių poelgiui įtakos galėjo turėti patyčios. Mokyklos vadovas nenori sutikti su mokytojos metamais kaltinimais. "Nelaimingas vaikas. Vaikystėje buvo sunkiai sužalotas per eismo įvykį, sunkiai vaikščiojo, kalbėjo. 12-oje klasėje jam kilo šiam amžiui būdingų klausimų: kas toliau? Jis buvo išėjęs į profesinio rengimo mokyklą. Grįžo vėl pas mus ir tada įvyko", – 2014 m. visuomenę sukrėtusią nelaimę prisiminė J.Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktorius Paulius Martinaitis.

Šių metų tragedija mokyklai buvo itin netikėta. Esą jokių signalų, kad moksleivis būtų prislėgtas, nebuvo. Be to, vaikinas buvo mėgstamas klasėje. "Jis buvo ūmaus charakterio ir šeimoje buvo įvairių dalykų, bet nenorėčiau apie tai pasakoti. Gal dar prisidėjo meilės reikalai. Bet auklėtojai, mokytojai rūpinosi tais vaikais ir kitais", – aiškino direktorius.

Direktorius patvirtino, kad nuo šių metų rugsėjo mokykloje nėra psichologo. "Reikėtų psichologo. Tačiau tokiam specialistui turi ir algą pasiūlyti, o psichologo alga labai menka. Anksčiau būdavo, kad ir psichologui duodavome pamokų, ir atlyginimas buvo daugmaž normalus, o dabar tos galimybės nėra. Psichologas gavo tą mažą algą ir galiausiai išėjo. Sutinku, kad signalas labai aiškus, jog reikia tokio specialisto", – sutiko P.Martinaitis.

Išvados palankios

Kalbant apie įvykius J.Urbšio katalikiškoje mokykloje, psichologo svarba mokyklose akivaizdi. Vis dėlto dėl šios pareigybės būtinumo sprendžia kiekvienos mokyklos vadovas. Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika patvirtino, kad ne visose miesto mokyklose dirba psichologai.

Pasak vedėjo, prioritetas teikiamas socialiniam pedagogui, o mokyklos vadovas pagal poreikį sprendžia, kas reikalingesnis – psichologas ar logopedas. "Yra pedagoginė-psichologinė tarnyba. Galima kreiptis pagalbos, tačiau yra darbo ir konsultacijų eilės", – vedėjas tik patvirtino tokių specialistų švietimo ir ugdymo įstaigose poreikį.

Kiek skaudžių atvejų nutiko Kauno mokyklose – visi jie buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

V.Mažeika tiesiogiai nesiėmė kritikuoti J.Urbšio mokyklos, kad joje nėra psichologo. "Aš remiuosi atliktomis audito išvadomis. Neabejoju, kad jos yra objektyvios, nes auditą atliko visai ne Kauno specialistai. Pateiktose išvadose aiškiai pasakyta, kad mikroklimatas J.Urbšio mokykloje yra geras", – pastebėjo V.Mažeika.

Puokštė priežasčių

Apie skaudžius atvejus kalbama atsargiai ir dažniausiai nenoromis. Specialistai pabrėžia, kad vienos priežasties tokiam žingsniui žengti niekada nebūna. Vis dėlto faktai verčia sunerimti. Švietimo skyriaus vedėjas pripažino, kad šiuolaikiniai vaikai yra jautrūs ir greitai pažeidžiami. Skirtinga socialinė padėtis kai kuriose mokyklose ypatingai išryškina kai kurių vaikų atskirtį.

"Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tie, kurie depresuoja, yra aiškiai matomi ir su jais dirbama. Kiek skaudžių atvejų nutiko Kauno mokyklose – visi jie buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus", – savižudybių prevencijos svarbą akcentavo V.Mažeika.

Pasak vedėjo, nė vienu atveju J.Urbšio mokyklos tėvai mokyklai neturėjo pretenzijų. Tais atvejais moksleiviai, o ypač klasė, kurioje mokėsi nusižudęs vaikas, apgobiama psichologų tarnybos dėmesiu.

Vedėjas sutiko, kad psichologo atlyginimas mokykloje nėra stulbinamas ir neatmetė tikimybės, kad J.Urbšio mokyklai gal ir nėra paprasta rasti žmogų šiam etatui. Darbo užmokestis mokytojui skaičiuojamas pagal jo dirbamas valandas. Psichologui mokamas etatinis atlyginimas. Maksimali psichologo alga Kauno mokyklose – 850 eurų, neatskaičiavus mokesčių.

Draugų klanas

"Mokytojos A.Z. keliamas problemas reikėtų atskirti nuo jos ir mokyklos administracijos darbo santykių", – pasiūlė Švietimo skyriaus vedėjas, tačiau neneigė, kad nagrinėjamos bėdos atskleidžia mokyklos administracijos vadybos spragas.

V.Mažeika patvirtino, kad skyriuje yra nagrinėjamas mokytojos skundas dėl jai mažinamų darbo valandų skaičiaus. Mokytojos surinkta medžiaga apie lygiateisiškumo nesilaikymą pasiekė ne tik Švietimo skyrių. Mokytoja savo argumentus ir abejones dėl katalikiškos mokyklos vadovo moralės surašė kurijai, prezidentūrai, darbo santykius diskriminuojančius dokumentus pateikė Darbo inspekcijai.

Kol kas lietuvių kalbos mokytoja A.Z. dar laukia, kokį verdiktą jai pateiks institucijos, į kurias ji kreipėsi. Tik Darbo inspekcija skundą įvertino nepalankiai mokytojai. "Negaliu suprasti, kodėl neskaitoma tai, ką surašiau aš, o tai ką parašo direktorius, skaitoma", – mokytojos segtuve sugulė mokytojų darbo krūvių tvarkaraščiai.

Jais remdamasi A.Z. tikina nesunkiai įrodytų, kad pamokos suskirstytos nevienodai. Akivaizdus atotrūkis tarp vienų mokytojų darbo valandų skaičiaus ir kitų.

A.Z. neabejoja, kad J.Urbšio mokyklos direktorius P.Martinaitis ganėtinai saugiai jaučiasi eidamas savo pareigas. "Jis dirbo viename Švietimo skyriaus poskyrių. Su Švietimo skyriaus vedėju jie yra buvę bendradarbiai", – užuovėją direktoriaus atžvilgiu įžvelgė A.Z.

Sutarė, bet pamiršo

Mokytojos kaltinimus P.Martinaitis atremia, esą visoms mokytojoms sumažėjo darbo, o ši mokytoja išsiskiria tik tuo, kad neturi auklėjamosios klasės. "Klasės auklėtoja skiriama penktoje klasėje. Užverda specifinė procedūra, kai ketvirtokų tėvai taip pat reiškia savo norus ir nenorus. Šios mokytojos nėra pageidavę būsimų penktokų tėvai", – pareiškė J.Urbšio mokyklos vadovas P.Martinaitis.

Pagrindine viešo mokytojos pasisakymo apie J.Urbšio mokyklos negandas priežastimi P.Martinaitis nurodo jai skirtų darbo valandų sumažėjimą. J.Urbšio mokykloje sumažėjo mokinių skaičius. 2015 m. ši mokykla nustojo formuoti vyresniąsias klases, ir tai esą turėjo įtakos mokytojų darbo krūviui. Direktorius neigė, kad kitiems mokytojams darbo krūvis yra specialiai padidintas.

Mokytoja A.Z. triuškina tokius direktoriaus argumentus pateikdama praėjusių metų Darbo inspekcijos raštą, kuriuo buvo sugrąžintas jai skirtų darbo valandų skaičius. Šiemet sumažinimo istorija kartojasi iš naujo.

"Kėliau problemą dėl dokumentų klastojimo. Kreipiausi į Darbo inspekciją, tačiau mokykla mano skundui nagrinėti pateikė suklastotus dokumentus", – įsitikinusi mokytoja. Dar atskira istorija yra 700 eurų.

Mokytoja pasakojo žodžiu sutarusi su direktoriumi parengti istorinę medžiagą apie Juozą Urbšį. Ji tai padarė, tačiau direktorius Darbo inspekcijai nurodė, kad 700 eurų mokytojai sumokėjo už darbą žurnalistų būrelyje, o ne už surinktą medžiagą.

"Dokumentų klastojimas arba nelegalus darbas", – taip situaciją pavadino A.Z. Pinigai, pasak mokytojos, jai nebuvo sumokėti. A.Z. neabejoja, kad jos viešinama keistų ženklų puokštė patvirtina negebėjimą tvarkytis mokykloje.