Lietuvos karybos paveldo tyrinėtojo Vladimiro Orlovo Sankt Peterburge archyvuose atrasti Kauno tvirtovės planai padės užkirsti kelią šiandienėms nelaimėms. Šiuose dokumentuose buvo nuosekliai žymima, kaip Kaunas 1915 m. ruošėsi vokiečių šturmui ir kur buvo užkasami sprogmenys.

Sugrįžo į muziejų

Į Sankt Peterburgo artilerijos muziejų V.Orlovas važiavo peržiūrėti archyvo. Jis tikėjosi rasti ką nors naudingo Kauno tvirtovės IX forto naujajai ekspozicijai. Mokslininkas ieškojo įdomių iliustracijų, geresnės kokybės, kitokiu rakursu, nei jau turi, tvirtovės planų.

Šiame archyve jis kapstėsi ir prieš dešimtmetį, kai rinko medžiagą knygai „Kauno tvirtovės istorija“.

„Kauno tvirtovės dokumentai ten kažkur gulėjo ir tada, bet jų nemačiau. Šis muziejus yra labai turtingas savo kolekcijų, tačiau yra labai uždaras. Ten nėra kaip viešojoje bibliotekoje, kai bet kam bet kada prieinama visa esama kartoteka. Šį kartą atnešė ir itin slaptų dokumentų“, – džiaugėsi kaunietis.

Atnešti segtuvai skyrėsi nuo kitų. „Buvo labai keista, kad jie tokie sunkūs, nors bylų  juose – labai mažai. Paėmiau vieną bylą, verčiu puslapį, o jis vyniojasi ir vis nesibaigia. Tada supratau, kad ten turi būti svarbus dokumentas, nes tokio formato negali būti tik šiaip gražus paveiksliukas“, – pasakojo V. Orlovas.

Sužymėti užkasti sprogmenys

Pusmetį vykęs Kauno tvirtovės šturmas buvo didžiausias mūšis Lietuvoje per visą Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Kiekvienoje pusėje kariavo po 20 tūkst. karių.

V. Orlovo rasti planai rodo visai kitą artilerijos išdėstymą, negu tai buvo pažymėta XIX a. tvirtovės žemėlapiuose.

„Anksčiau manėme, kad pabūklai stovėjo fortuose, o dabar aišku, kad 1915 m. fortuose nebuvo nė vieno pabūklo. Jie visi buvo už fortų ribų. Tai buvo sąmoningas sprendimas siekiant suklaidinti priešą. Jis savo artilerijos ugnį koncentravo į fortus, nes puikiai žinojo, kur jie teoriškai turi būti“, – pasakojo V. Orlovas.

Anot jo, Kauno tvirtovės vadovybė buvo priėmusi tam laikotarpiui naujoviškų sprendimų. Pavyzdžiui, labai aktyviai buvo naudojamas fortų prieigų minavimas – tam tikri sprogmenų kiekiai užkasami į žemę ir užpilama skalda. Ji turėjo atlikti ardomąjį skeveldrų vaidmenį.

„Kai pamačiau tas sužymėtas minas, man iškart kilo klausimas, kad iki šiol Kaune gali būti likę užkasta po kelis šimtus kilogramus trotilo“, – pastebėjo tyrinėtojas. Tikėtina, kad, patikrinus dokumentuose nurodytas vietas, kai kuriose jų būtų rasti įspūdingi kiekiai sprogmenų.

Kol kas V. Orlovas į planus tegalėjo pažiūrėti, jais pasigrožėti. Norai gauti jų skaitmenines kopijas ir jas eksponuoti Kaune kol kas neįgyvendinti. Bandoma derėtis. „Jie supranta, ką radau, kokia šių dokumentų reikšmė ne tik mūsų muziejui“, – kalbėjo kaunietis.

Tokio slaptumo dokumentus būdavo draudžiama kopijuoti, tad tai yra vieninteliai egzemplioriai.

Persirašė ranka

Kartu su unikaliais tvirtovės planais V. Orlovas rado ir nemažai rašytinių dokumentų, kurie atspindi tuo metu tvirtovėje vykusius procesus. „Tarp įvairios medžiagos – raportai, atspindintys kovinius veiksmus. Šį segtuvą, kuriame 60 lapų rašytų mašinraščiu, sugebėjau perrašyti ranka. O ką? Kai pamatai tokią medžiagą, reikia juk  kažką daryti. Akys kol kas nesugeba fotografuoti“, – šypsojosi pašnekovas.

Vartydamas slaptus dokumentus jis sužinojo ir nemažai kitų anksčiau neviešintų istorinių dalykų. V. Orlovas aptiko, kad net ir teisiamas dėl tvirtovės žlugimo jos komendantas Vladimiras Grigorjevas sąmoningai nutylėjo apie tam tikrus momentus, kurie jam galėjo padėti. Jis visiškai nekalbėjo apie tai, kad jo vadovybė nesiėmė jokių tvirtovei svarbių veiksmų, kurių prašė komendantas.

Tvirtovės žlugimo priežastys, anot žinovo, labai gerai matomos rastuose planuose.

„Komendantas prašė, kad jam į pagalbą būtų atsiųstas šalia buvęs dalinys (kovinis 3-iasis Sibiro korpusas, stovėjęs palei Jiesią), bet vadovybė tik pasyviai stebėjo šturmą“, – kalbėjo V. Orlovas.

Būtent dėl šio teismo, kaip manoma, ir išliko minėti planai, kai kurie kiti dokumentai. Karybos žinovas mano, kad atrasti planai ugnies išvengė, nes buvo reikalingi komendanto V. Grigorjevo gynybai teisme. „Dokumentai Sankt Peterburge galėjo atsidurti paties komendanto iniciatyva kaip įrodymai, kad jis nebuvo neveiklus. Jis buvo kaltinamas dėl tvirtovės žlugimo. Jam buvo metami priekaištai dėl blogo tvirtovės parengimo karui“, – aiškino V. Orlovas.

Komendantas buvo nuteistas 25 metams sunkiųjų darbų nelaisvės, tačiau dėl savo garbingo amžiaus buvo tik įkalintas.

Planai rodo, kad tvirtovės vadovai gynybai panaudojo viską, ką galėjo.

Sudeginta komendanto įsakymu

Iki šiol manyta, kad visi pasirengimo didžiausiam per abu pasaulinius karus mūšiui Lietuvoje dokumentai sunaikinti.

Apie Kauno tvirtovę yra labai daug medžiagos iš XIX a. pabaigos (kaip ji buvo statoma, tobulinama, plečiama). Ši medžiaga išlikusi todėl, kad kai su ja tvirtovės štabai jau nedirbdavo, ji buvo siunčiama į Sankt Peterburgą, į žinybinį archyvą. Vėliau šis archyvas buvo nuvežtas į Maskvą, jis ten yra iki šiol, prieinamas skaitytojams.

Vis dėlto iš 1913–1915 m. laikotarpio, kai tvirtovėje, ypač paskutiniaisiais metais, įvyko daug pokyčių, nebuvo išlikę, kaip manyta, jokių dokumentų. Tikėta, kad jie sunaikinti stengiantis, kad nepatektų vokiečiams į rankas.

Yra išlikusi komendanto V.Grigorjevo ataskaita su įrašu, kad bylos buvo sudegintos. Lietuvių istorikai buvo įsitikinę, kad apie 1913–1915 m. tvirtovę nieko nebebus žinoma. Tiksliau, žinoma tik iš nuogirdų, antrinių šaltinių.

Laukia geresnių dienų

Apie miestą supančių fortų pritaikymą visuomenės reikmėms kalbama ne vienus metus, tačiau viskas stringa biurokratijos gniaužtuose.

„Kauno tvirtovė susideda iš devynių fortų. Apie juos surinkta nemažai informacijos – yra publikuoti Vladimiro Orlovo ir Jono Lukšės darbai. Fortų tema nemažai tyrinėta specialistų – turime ką tik apgintą Ingridos Vėliūtės daktaro disertaciją šia tema“, –  pasakojo savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Rimas.

Jo teigimu, nors surinkta nemažai istorinės medžiagos, bet brėžinių, kuriuose atsispindėtų fortų užminavimas, skyrius neturi.

„Tokių duomenų neturėjome. Labai įdomu, ką Sankt Peterburge rado V. Orlovas. Jei kalbėtume apie fortų pritaikymą visuomenės poreikiams, šiuo metu geriausiai naudojami IX ir VII fortai. Čia veikia muziejai“, – sakė jis.

Šiuo metu Valstybės turto fondui (VTF) priklauso penki Kauno fortai, savivaldybei – trys, o vienas yra privačiose rankose.

Savivaldybės specialisto teigimu, VTF priklausantys fortai turėtų būti parduoti, tačiau privatizavimo procedūros stringa. Priežastis – prie jų nėra suformuoti žemės sklypai, nes nenumatytos objekto funkcijos.

„Susidaro uždaras ratas. Norint suformuoti žemės sklypą reikia parengti detalųjį planą, o jame turi būti numatyta, kam fortas bus naudojamas“, – pasakojo S. Rimas.

Savivaldybė yra perėmusi tris fortus: II, V, VI. Pastarąjį  rengiamasi pritaikyti visuomenės reikmėms. Pasak S. Rimo, laukiama ES paramos. Jei niekas nesutrukdys, fortas restauratorių ir statybininkų galėtų sulaukti 2014–2015 m.

V, II fortus savivaldybė norėtų perduoti VTF, tačiau pastarojo atstovai šių objektų kratosi.

„Bijau suklysti, tačiau VI ir IV fortai, atrodo, buvo bandomi išminuoti. Kaip sakė kariškiai, fortų teritorijos yra didelės ir paviršiniai žemės sluoksniai užteršti gausybe metalinių atliekų. Einant su metalo ieškikliu, jie nuolat reaguoja – tokiu atveju visą forto teritoriją reiktų perkasti kastuvėliais“, – pasakojo specialistas.

Pasak S. Rimo, kalbėdami apie fortus kariškiai užsiminė, kad išminavimo darbai čia gana sudėtingi, nes teritorijos apaugusios krūmais, priversta šiukšlių, todėl kai kurias vietas sunku pasiekti.

„Šiandien negalime pasakyti, kad bent vienas fortas yra visiškai išminuotas ir yra saugus. Kalbant apie savivaldybės tikslines dotacijas fortams, jų nėra. Jie tvarkomi  skirtingomis priemonėmis – Turto skyrius buvo įrengęs apsaugines grotas V forte, kurias po kelių dienų metalo vagys išpjovė. Miesto tvarkymo skyrius išpjovė dalį medžių, Aplinkos apsaugos skyrius išvežė iš VI forto šiukšles“, – sakė jis.

Fortai, esantys VTF žinioje, S. Rimo žiniomis, finansuojami minimaliai, nes jų teritorijos milžiniškos, juos sutvarkyti kainuotų labai daug.

Komentaras Vladimiras Orlovas

Rasti dokumentai yra labai svarbūs rengiant IX forto naująją ekspoziciją, nes artėja Pirmojo pasaulinio karo šimtmetis. Nors šis karas Lietuvoje kartais vertinamas kaip ne mūsų karas, bet nepamirškime, kad Lietuvos nepriklausomybė yra įvykis, kuris labai susijęs su šiuo karu. Mūsų nepriklausomybė yra būtent šio karo rezultatas. Žodis "jeigu" istorijoje yra labai nemėgstamas. Bet iš principo galima spėti, kad jeigu tvirtovė būtų sulaukusi pagalbos, ji būtų atlaikiusi šturmą. Kauno tvirtovės žlugimas paveikė visą frontą. Jis nuriedėjo per visą Lietuvą, už Vilniaus, iki pat Baltarusijos. Viena vertus, jeigu Kauno tvirtovė būtų atsilaikiusi, vokiečiai nebūtų nuniokoję dalies Lietuvos. Antra vertus, kaip tik ten ir susiformavo pasienio linija. Tai, kad pasienį su Baltarusija turime būtent toje vietoje kaip dabar, yra Kauno tvirtovės žlugimo padarinys. Vargu ar mums būtų geriau, jei pasienis su Baltarusija eitų per Kauną. Sakyčiau taip: kas įvyko, tas įvyko. Nėra labai teisinga spėlioti, kas būtų, jeigu būtų. Reikia tiesiog žinoti, kas įvyko.