Geologai kauniečiams turi gerų žinių

Ne kartą nuo nuošliaužų nukentėjusiems kauniečiams, geologai turi gerų žinių – sudėtinga programinė įranga padės nustatyti ir įspėti apie gresiančius pavojus, jeigu tik to norės miesto savivaldybė.

Gražu, bet pavojinga

Vasarą drugeliu žydėjęs, o spalį nučiuožęs Aleksoto, arba Mildos, kalno šlaitas vis dar tebebado akis einantiems ir važiuojantiems Vytauto Didžiojo tiltu – niekas neskuba jo tvarkyti. Šių metų vasarį to paties kalno šlaitas nučiuožė iki pat privataus namo sienos, kartu nusinešdamas ir apsauginę betoninę sieną.

Prieš penkerius metus dėl didžiulės nuošliaužos teko uždaryti eismą Savanorių pr. įkalnėje. Ne kartą pagalbos šaukėsi ir ant Jiesios kranto gyvenantys žmonės, kurių namai galėjo nugarmėti žemyn. Laimei, visos nelaimės baigėsi laimingai.

Nekilnojamojo turto specialistai tvirtina, kad šlaitiniai sklypai dėl atsiveriančių panoramų – vieni brangiausių pasaulyje, tačiau yra ir kita medalio pusė – slenkantys šlaitai kelia grėsmę nučiuožti žemyn su visu užgyventu turtu.

Specialistai skelbia, kad tokias stichijas įmanoma prognozuoti – Lietuvos geologijos tarnyboje įdiegta sudėtinga programinė įranga padės matematiškai įvertinti, kiek nekintantys geologiniu požiūriu itin problemiški šlaitai.

Aplinkos ministerijos duomenimis, tai padės priimti reikiamus sprendimus jiems stabilizuoti, taip apsaugant žmonių gyvybes ir turtą.

Reikia savivaldybės noro

"Ta įranga labai moderni ir efektyviai veikianti. Jai tik reikia duoti kuo patikimesnius duomenis iš gamtos. Be to, kuo šlaitas statesnis, tuo mažiau stabilus. Tai paprasti gamtos dėsniai", – aiškino Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Jonas Satkūnas.

Prieš kelerius metus Lietuvos geologijos tarnyba sudarė Kauno inžinerinį geologinį žemėlapį. Pasak J.Satkūno, jame parodyti visi inžineriniai geologiniai procesai – nuošliaužos, erozijų galimybės, gruntų nestabilumo, grimzdimo, suslūgimo rizikos.

"Iš tiesų ir Kaunas, ir Vilnius kenčia nuo nuošliaužų. Miestai kūrėsi prie upių, kur vyko laivyba, judėjimas, buvo įvairių gamtinių išteklių. Slėniuose, upių slėnių sankirtose yra didžiausia erozija. Kur didžiausi slėniai, aukščiausi šlaitai, ten vyksta daugiausia šlaitų deformacijų – nuošliaužų, nuogriuvų ar kitokių reiškinių", – pabrėžė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.

Ar nauja tarnybos įranga padės kauniečiams gyventi ramiau? Anot J.Satkūno, jeigu tik miesto savivaldybė norės, tarnybos specialistai pasiryžę bendradarbiauti.

"Paėmus vieną ar kitą šlaitą, kuris yra jautresnis ir kur didesnės grėsmės, jų duomenis galima įvesti į mūsų įrangą ir paskaičiuoti, kokios grėsmės tiems šlaitams ar šalia įsikūrusiems žmonėms aktualios", – pridūrė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.

Tiesa, jis įspėjo, kad prireikus atlikti gręžinius ar specialius tyrimus, šie nebus finansuojami valstybės lėšomis, tad susimokėti teks sklypų savininkams arba savivaldybei. "Konkrečioms valdoms, kur kyla grėsmė, apsimoka investuoti į tyrimus siekiant išvengti didesnių nelaimių", – įsitikinęs J.Satkūnas.

Kratosi atsakomybės

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis džiaugiasi, kad šis ruduo buvo sausas ir rimtų problemų dėl nuošliaužų nekilo.

Anot jo, didžiausia grėsmė kyla pavasarį ir rudenį, kai daugiausia lyja, o lietaus vanduo plauna netvirtus šlaitus mieste. "Tai ypač aktualu rudenį, kai medžių labai užkemša lietaus kanalizacijos šulinių groteles ir vanduo pasipila per viršų, ardo šlaitą – dėl to paskui ir susidaro nuošliaužos", – aiškino A.Pakalniškis.

Kas turėtų pasirūpinti, kad taip nenutiktų? A.Pakalniškis buvo linkęs kaltųjų ieškoti bendrovėje "Kauno vandenys". "Už lietaus nuotekų tinklų priežiūrą atsakingi "Kauno vandenys", bet jie sako, kad "Kauno švara" nesugrėbia visų lapų. Nebūtų medžių – nebūtų problemų, bet Kaunas siekia žalio miesto titulo, medžiai puošia aplinką, tačiau sukelia atitinkamų padarinių", – atvirai dėstė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Sutvarkys iki Naujųjų?

A.Pakalniškis žada, kad Aleksoto kalno šlaitas bus sutvarkytas dar šiemet: ketinama sutvarkyti patį šlaitą ir panaikinti nuošliaužą sukėlusią priežastį. "Realios grėsmės tam šlaitui dabar nėra, bet viršuje esančios apžvalgos aikštelės ir šalia jos esančių automobilių stovėjimo aikštelių lietaus nuotekos bėga šlaitu ir šį ardo. Bandysime įrengti lietaus vandens surinkimo šulinėlį", – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Anot jo, iki žiemos šalčių skubama sutvarkyti ir kitą probleminę vietą – šlaitą Vidukalnio g., iš kurio besisunkiantis vanduo oro temperatūrai nukritus žemiau nulio kelia rimtų problemų eismo saugumui gatvėje.

Pasak A.Pakalniškio, neretai tenka spręsti ir privačių sklypų savininkų problemas, kai lietaus vanduo ardo ant šlaito esančio sklypo gruntą. "Tokiais atvejais sutariame, kad žmogus pats įsirengia lietaus nuotekų vamzdį savo sklype, o mes jį įjungiame į miesto lietaus nuotekų sistemą", – aiškino savivaldybės atstovas.

Užgaidų nepildys

Priminus senesnes istorijas apie nušliuožusius šlaitus, A.Pakalniškis atkreipė dėmesį, kad ne kiekvienu atveju tokios vietos yra tinkamos gyventi žmonėms.

"Ant Jiesios kranto gyvenantieji reikalavo iškelti juos į tokį pat namą prie upės. Bet jie patys pasirinko tokią vietą ir žino, kokia grėsmė kyla. Visų miesto gyventojų lėšomis tokie individualūs gelbėjimai neturėtų būti vykdomi. Vieta graži, bet ar tinkama gyventi, aš abejoju", – svarstė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas. Savivaldybė skyrė ne vieną dešimtį tūkstančių litų Jiesios šlaitui sutvirtinti.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pripažino, kad šių metų vasarį žemyn nugarmėjęs Aleksoto kalno šlaitas su apsaugine betonine siena – netinkamai įrengtos sienos, kuri neatliko apsauginės funkcijos, padarinys.

Ar nenučiuoš vėl šlaitas ant baigiamos rekonstruoti Savanorių pr. įkalnės, A.Pakalniškis nedrįso prognozuoti. Jis pasidžiaugė, kad žemutinė šlaito dalis yra sutvarkyta puikiai, ir viliasi, kad stichinių nelaimių nebus. "Tas šlaitas sutvirtintas sugręžus polius, įrengtas drenažas, uždėtos specialios plokštės, paklota geotekstilė, ant kurios užbėgus dirvožemį augs žolė", – vardijo savivaldybės specialistas.

Pavojingi šlaitai Kaune

2006 m. pavasarį vaizdingoje Jiesios upės pakrantėje gyvenantiems žmonėms buvo kilęs pavojus nugarmėti nuo 40 m aukščio šlaito su visu namu.

Pavojingomis sąlygomis gyvena dauguma Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitų gyventojų, tačiau neretai ir jie patys pablogina šlaitų situaciją neatsakingai retindami krūmynus, iškirsdami medžius, praplatindami sklypą, nelegaliai įrengdami kanalizaciją.

Lietuvos geologijos tarnyba 1997–2003 m. inventorizavo nuošliaužas upių slėniuose Vilniuje ir mūsų mieste. Kaune užfiksuotos 38 potencialios nuošliaužos. Jos dažniausiai susiformuoja Jiesios, Marvelės, Sėmenos, Veršvos, Girstupio, Nemuno ir Neries upių slėnių bei griovų šlaituose. Daugiau kaip dešimt nuošliaužų aptikta Kauno marių krantuose, Palemono–Armališkių ruože.