Garsią pedagogų porą supiršo matematika

Savo vaikų mokytojai

Žinomus pedagogus suvedė matematika – jie kartu studijavo ir, kaip patys sako, jų istorijos pradžia nebuvo labai romantiška. "Pirmus metus vienas kito visai nepažinojome, o ketvirto kurso pabaigoje staiga sugalvojome egzaminui ruošiantis išeiti pasivaikščioti. Mus suvedė bendri interesai ir bendra universiteto aplinka. Aš ateidavau ir konspektų pasiskolinti – juk merginos kruopštesnės. Turbūt turėjome studijuoti matematiką, kad tiesiog susitiktume", – prisiminimais dalijasi L.Narkevičius.

Greitai 34-ąją santuokos sukaktį minėsiantys Narkevičiai šiandien džiaugiasi jau suaugusiais vaikais. Vyresnėlė dukra baigė matematikos mokslus, tačiau, skirtingai nei tėvai, pasirinko ne pedagogikos kryptį, o inžinerijos. Vėliau užsienyje ji toliau mokėsi matematikos ir aplinkosaugos mokslų, apsigynė du magistro diplomus ir dabar gyvena bei dirba ne Lietuvoje. Keleriais metais jaunesnis sūnus liko gimtajame Kaune, čia baigė ekonomikos studijas ir dirba.

Akivaizdu, kad matematikos specialistų atžalos visada buvo stiprūs tiksliųjų mokslų srityje. Tėvams likimas lėmė patirti, ką reiškia būti savo vaikų mokytojais, kadangi L.Narkevičiui teko būti dukters matematikos mokytoju, o B.Narkevičienei – sūnaus.

"Jausmas įdomus: ateini į klasę, o čia sėdi tavo dukra. Bet aš niekada skirtumo nejutau, ji – tikriausiai taip pat. Praėjo gal pusmetis po to, kai aš juos pradėjau mokyti, o ji kartą po pamokų parėjusi ir sako: vienas bendraklasis šiandien nustebo sužinojęs, kad tu mano tėtis, nes galvojo, jog esame tik bendrapavardžiai", – prisiminęs šypsosi L.Narkevičius.

Abu pedagogai sutaria: jei esi savo vaiko mokytojas, savojo negali išskirti iš bendraklasių nei gerąja, nei blogąja prasme. "Būti savo vaiko mokytoju yra papildomas iššūkis, nes turi labai galvoti kaip būti objektyviam, kad kiti vaikai nejaustų nelygybės ar nevienodo elgesio", – įsitikinusi B.Narkevičienė.

Ji prisimena, kad anksčiau buvo rengiamas konkursas, kuriame geriausi mokiniai rinkdavo, jų manymu, geriausius mokytojus: "Kaip dabar prisimenu, kodėl vienas iš mano geriausių mokinių pasiūlė rinkti mane. Jis savo anketoje pažymėjo, kad esu labai objektyvi. Iki dabar šitą žinią nešuosi per gyvenimą."

Sutuoktinis, galvodamas apie objektyvumą, pabrėžia: "Niekada nekviečiu mokinių prie lentos – vertinu jų kontrolinius, todėl viskas yra aišku, tikslu, teisinga."

Tėvų pėdomis

Abu L.Narkevičiaus tėvai taip pat buvo matematikai. "O mūsų vestuvės buvo tikros matematikų vestuvės. Draugai, piršlys... Visi matematikai", – šypsosi B.Narkevičienė.

L.Narkevičius kartais svarsto, kodėl tapo matematiku. "Turėjau labai gerą matematikos mokytoją, todėl net nežinau, ar dėl tėvų, ar dėl jo įtakos tapau matematiku. Apskritai tada žinojau tik gydytojo, inžinieriaus, mokytojo, teisininko ir darbininko profesijas, ne kaip dabar yra – gausybė pasirinkimų. Stojau į matematiką, nes geriausiai ją mokėjau."

Nuo mažens vyrui yra tekę stebėti tėvų vedamas pamokas, nes anuomet ne visada buvo kur vaikus palikti, ypač jei tekdavo dirbti vakarinėse mokyklose.

"Tada pamokose tėvai man duodavo ką nors piešti, veiklos, bet  klausydavau: integralas, logaritmas... Negirdėti žodžiai. O kai mama mokinių sąsiuvinius vakarais taisydavo, aš mėgdavau stebėti ir po to klausdavau: "Kodėl tik 3 rašai, gal galima 4?" –  apie vaikystėje prasidėjusią pažintį su pedagogika pasakojo L.Narkevičius.