- Dovilė Bubnienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenės sąmoningumo didinimo akcijos dalyvis Gintautas Mažeikis – filosofas, kultūros teoretikas, antropologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Su juo kalbasi Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė.
– Gintautai, labai džiaugiuosi, kad radote laiko pasikalbėti. Jūsų, filosofo, požiūris į smurto reiškinį man yra itin įdomus.
– Į smurto reiškinį aš žiūriu ne kaip į vienareikšmį, bet turintį keletą aspektų:
pirma, paties smurtaujančiojo suvokimu, jis yra gėrio ir tiesos šaltinis ir tuo vadovaujasi. Jo suvokimu, tai gėrio diktatas. Smurtas tokiam asmeniui yra bėgimas nuo savo paties klaidingumo, nuolatinių apsirikimų, nematymo, nekalbėjimo. Šie smurtaujantys šeimoje ir aplinkoje asmenys yra labai traumuotos, ribotos asmenybės. Jų smurto diktatas yra autoritarinis, griaunantis pasaulį, pavergiantis, išnaudojantis procesas ir turi būti šalinamas.
Antras aspektas – tam tikras pasąmonės traumos patenkinimas žeminant kitą. Savo reikšmės įrodymas sau pačiam kito traiškymo būdu. Tai traumuoto asmens veikimas.
Trečias momentas – tai tam tikra bendravimo forma, tokia aistringa kasdienybė, kuri pasireiškia tarpusavio konfliktu su lygiu abiejų šalių emocijų išliejimu, lygiais vaidais, lygiu lėkščių ir stiklinių daužymu. Toks bendravimas nevirsta smurtu, tačiau yra arti jo ribos. Aistringa kasdienybė neturėtų būti painiojama su gėrio diktatu. Aistringos kasdienybės žmonės tam tikra prasme atveria laimingos šeimos formulę, kur emocijos nėra slepiamos, o išliejamos laisvai ir užgniaužtas pyktis, kaip sakoma, neknisa gilios šaknies.
Ir ketvirta – pavadinkime, vaido perviršius, jiems priklauso tie atvejai, kai aistringa kasdienybė neranda savo krantų ir įsisiautėjusi lyg jūra griauna gyvenimą, tai yra virsta agresija, smurtu prieš kitą asmenį. Tai jau galima laikyti lygaus arba abipusio smurto atveju šeimoje, artimoje aplinkoje.
– Mes visi turime emocijas, reaguojame vienaip ar kitaip, bet smurtaujame toli gražu ne visi.
– Manau, pirmiausia tai požiūris į kitą asmenį. Pirmiausia, reikia suvokti tą kitą, svetimą, kaip turintį lygiai tokias pat galimybes kaip mes. Lietuviška gyvenamoji aplinka tam nenuteikia. Šūkiai apie vienybę, susitelkimą, tautos identitetą, šeimą kaip bendrą organizmą – mano manymu, visa tai neleidžia pamatyti kito unikalumo ir kito skirtingumo. Nesant pagarbos kito kitoniškumui, viskas virsta (ne)matoma prievarta, (ne)pastebima panieka, (ne)reflektuojamu smurtu. Labai klaidingos yra tikratikystės idėjos, tai, kai netoleruojama kito nuomonės, matoma ir pripažįstama vien tik sava tiesa.
– Gal galite pasidalyti prisiminimais, susijusiais su smurtu?
– Galiu. Tarkime, pirmas pavyzdys kiek dviprasmiškas. Man teko matyti mušamą girtą ir nebepaeinantį vyrą, kuris gulėjo žiemą ant sniego. Mušeika, kažkas gal pavadintų jį smurtautoju, daužė vyrui delnu per veidą ir žadino. Toks elgesys ir ryžtas išgelbėjo žmogui gyvybę. O praeinantieji piktinosi tuo veiksmu, vadindami jį smurtiniu, nesuprasdami jo esmės. Dar vienas pavyzdys būtų privalomoji tarnyba 1983–1986 m. sovietiniame karo laivyne. Ten teko ir matyti, ir patirti nesibaigiančią, sisteminę „diedovščiną“, vyresnių jūreivių tradicinę smurtavimo praktiką prieš naujokus, jaunesnius. Ši praktika persiduodavo kaip paveldas ir nestabdoma turėjo tendenciją niekada nesibaigti. Sisteminis ir išpuoselėtas, ištobulintas smurtas skatino jūreivių savižudybes. Kartu ji ugdė ir stiprino grupės tapatybę ir taip buvo užtikrinama tam tikra tvarka. Tai štai tokia prievartinė tvarka ir toks prievartinis gėris, arba gėrio diktatas, ir yra smurto sukuriama iliuzija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukmergės gatvėje neliks 35 medžių: kas čia planuojama?41
Kauniečiai jautriai reaguoja į kertamus medžius. Ir vėl sulaukėme panašaus kreipimosi. ...
-
Žolės deginimas – rizika ne tik gauti baudą, bet ir pavojus gyvybei
Kiekvieną pavasarį, pradžiūvus žemei, padaugėja skambučių bendruoju pagalbos telefonu 112 – ugniagesiai gelbėtojai kviečiami gesinti padegtos pernykštės žolės. Taip pat dažnai skambinama ir klausiama, ar galima deginti atliekas. ...
-
Islandijoje taikytos priemonės puikiai tiktų Kauno rajone2
Pastaruoju metu visoje Lietuvoje daugėja skaudžių istorijų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų pavartojusiais paaugliais. Atsižvelgiant į šią opią problemą ir poreikį aktyvinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, Kauno raj...
-
Kukliose V. Kūloko arklidėse Žiegždriuose – čempionai ir artistai2
Besižvalgydamas į bundančią gamtą, Vido Kūloko žirgyną Žiegždriuose gali ir parvažiuoti. Tačiau kuklios arklidės slepia įspūdingo grožio augintinius – čempionus ir artistus. ...
-
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programą pakaunėje jau galima vadinti sėkminga ir populiaria1
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programa Kauno rajone startavo tik 2022 m., tačiau ir tiek laiko užteko, kad ją būtų galima vadinti sėkminga ir populiaria. Per dvejus metus pakaunėje atnaujinti 35 daugiabučių namų kiemai. ...
-
Teisėjų taryba prašo prezidento stabdyti Kauno teisėjos V. Jegorovienės įgaliojimus14
Teisėjų taryba per neeilinį posėdį pirmadienį nusprendė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos Vidos Jegorovienės įgaliojimų stabdymo. ...
-
Kauno „Akropolyje“ – piklbolo turnyras: kuo žavi žaibiškai populiarėjanti naujovė6
Vos prieš keletą metų Čikagos lietuviai į mūsų šalį atvežė naują sporto šaką – piklbolą. Ši sporto šaka sparčiai populiarėja, mat į „Akropolį“ surengtą piklbolo turnyrą susirinko gausus b...
-
Kaune pražygiavo eitynės „Laisvė Palestinai“: nuo provokacijų saugojo pareigūnai238
Šeštadienį Laisvės alėjoje apie pusšimtis dalyvių žygiavo eisenoje „Laisvė Palestinai“, tačiau buvo ir tokių, kurie išskleidė Izraelio vėliavas. Siekiant išvengti galimų provokacijų, eisenos dalyvius n...
-
G. Nausėda ištesėjo pažadą – Kaune su rinkėjais susitiko kavos122
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo pažadėjęs išgerti kavos su už jį pasirašiusiais rinkėjais. Būtent Kaune įsikūrusioje kavinėje „Kultūra“ laimingą bilietą ištraukę žmonės galėjo susitikti ir pasikalbėti rūpim...
-
Gyvybės langelyje paliktos dvimetės tėvai susigrąžinti vis dar nepanoro1
Gyvybės langelyje, Kaune, pernai, gruodį rasta dvejų metų mergaitė toliau gyvena pas globėjus, tėvai dėl jos nesikreipė. ...