Europos milijonus Kaunas pramiegos?

Europos pinigų dalybos – ne Kauno nosiai. Tuo įsitikino architektų bendruomenė, susipažinusi su Aleksote ir Žaliakalnyje planuojamais projektais: jų prioritetai – keisti, o sąmatos – tarsi iš lubų.

Laukia 150 milijonų

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) nariams pristatytos Europos struktūrinių fondų 2010–2020 m. finansavimo galimybės Aleksote ir Žaliakalnyje. Mat, gavus pinigų, gali prireikti ir architektų paslaugų.

Kauno bendruomenių centrų asociacijos vadovas Ramūnas Navickas ir Kauno savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis informavo, kad penkiems didiesiems Lietuvos miestams pagal Užimtumo skatinimo ir darbo jėgos judrumo rėmimo programą numatoma skirti 500 mln. litų. Kaunas iš šios sumos tikisi gauti iki 150 mln. litų. Be to, dar 50 mln. litų numatoma skirti socialinei atskirčiai mažinti ir kovai su skurdu šalyje, Kaunas iš šios sumos turi vilties gauti bent 2 mln. litų.

Kauno miesto taryba yra nusprendusi šias programas vykdyti Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijose, tad sudarytas sąrašas objektų, kuriems galėtų būti atseikėtas finansavimas.

Nubyrės ir Laisvės al.?

Kadangi projektai neparengti, Kauno bendruomenių centrų asociacijos vadovas R.Navickas KAUET nariams patikslino, kad sumos surašytos apytikrės, lyginant su jau pastatytais ar sutvarkytais analogiškais objektais. R.Navickas yra Aleksoto seniūnės Liukrecijos Navickienės sutuoktinis. Tad pristatydamas Aleksoto projektus jis neretai sakė žodį "mes".

Kadangi Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijos apgaubia miesto centrą, tikimasi, kad ir šiai miesto daliai tvarkyti pinigų nubyrės. Planuojama pinigų gauti Laisvės al. rekonstruoti (73,8 mln. litų), keleivinei prieplaukai Nemuno saloje (2 mln. litų), sporto infrastruktūrai Nemuno saloje (3 mln. litų), Kauno piliai atkurti (9 mln. litų), Raudondvario pl. rekonstruoti (80 mln. litų), krantinei prie Brastos g. sutvarkyti, pėsčiųjų tiltui per Nerį į Kauno pilį statyti (30 mln. litų).

Abejojo, ar apžios

Kauno savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas V.Grinis informavo, kad visi pasiūlymai jau išsiųsti Vidaus reikalų ministerijai, iki vasario 1 d. turi būti suderinta finansavimo programa. Po to miesto taryba svarstys ir tvirtins galutinę finansavimo programą.

"Miesto valdžia turi darbuotis, kad milijonai ateitų", – tvirtino R.Navickas. Jo nuomone, per kelerius metus galėtų būti parengta dokumentacija, o 2016–2019 m. projektai jau galėtų būti įgyvendinti.

V.Grinis abejojo, kad visi surašyti projektai bus realizuoti: "Lyginant su kitais miestais, Kauno projektai realizuojami sunkiai. Nesugebėjome panaudoti ir visų ankstesnių pinigų." Kiek Kaunui bus atrėžta pinigų iš naujos programos, pasak jo, priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, nuo ministerijų. Kaip vieną iš didžiausių trūkumų savivaldybės atstovas įvardijo žmogiškųjų išteklių stygių – esą Kauno miesto savivaldybėje pernelyg dažna darbuotojų kaita.

KAUET nariams buvo nesuprantama, kodėl tvarkomų objektų sąrašas jiems pateiktas po to, kai jis jau nebekeistinas. Juos stebino ir tai, kad pinigų prašoma neparengus nei studijų, nei analizių, nei konkrečių projektų, nepaskelbus architektūrinių konkursų.

Pavyzdžiui, norima statyti pėsčiųjų tiltą į Nemuno salą neišsiaiškinus, ar toks tiltas apskritai reikalingas, kurioje vietoje jis galėtų būti ir ar jis turi būti tik pėsčiųjų. "Gal šiuo tiltu tik du žmonės naudosis? Ar lėšos turi būti skiriamos būtent tokiems objektams, kai visas Kaunas purve? Kam reikalingi kongresų rūmai?" – vertė susimąstyti architektas Rimvydas Palys.

Kai kurių ekspertų nuomone, tik jau turint parengus projektus, juos reikėtų traukti į finansuojamų objektų sąrašą. Daugelis atkreipė dėmesį į ydingą patirtį, kai žūtbūt siekiama spėti panaudoti fondų pinigus ir pasirenkami prasti, netobuli projektai, parengti per paskutinę naktį.

"Jei dar norime spėti gauti šiuos pinigus, jau rytoj turėtume pradėti rengti projektus!" – skubėti ragino architektas Gintaras Balčytis. Jo kolega Audrys Karalius baisėjosi: "Jau 2012–2013 m. turėjo būti skelbiami konkursai, vykti pasiruošimas panaudoti pinigus. Aš šiurpstu: ateina pinigai, o mes nepasiruošę! Atimti iš mūsų pinigus kokiam nors Zuokui bus vienas juokas."
Architektai apgailestavo, kad Kaunas nuolat vejasi pinigų traukinį, kuris užgriūva tarytum netikėtai.

Aerodromui – nieko

KAUET nariai kritikavo ir dviejų seniūnijų išskirtinumą bei pasirinktų objektų svarbą. "Keista, kad pasirinktos dvi seniūnijos ignoruojant kitas. Juk yra Bendrasis planas, kur išdėstyta, kas svarbiau: piliakalnio ar mikrorajono viešųjų erdvių tvarkymas", – pastebėjo architektas Evaldas Barzdžiukas.

"Teritorijos pateiktos atsitiktine tvarka, turi būti nustatyti prioritetai. O dabar ir kongresų rūmai, ir vaikų darželio remontas – viename sąraše", – stebėjosi architektė Neringa Blaževičienė.
KAUET narys Vygintas Merkevičius atkreipė dėmesį, kad aleksotiškiai turėtų kreipti dėmesį ne tik į Nemuno pakrantės, bet ir į šlaitų tvarkymą, kuriuose galėtų atsiverti įdomių apžvalgos aikštelių.

"Visuomeniniai pastatai pirmi, o gyventojai lieka nuošalyje", – pristatytus projektų sąrašus kritikavo profesorius Jonas Minkevičius. Jo įsitikinimu, Europos pinigus visų pirma reikėtų naudoti gyvenimo kokybei gerinti, rekreacijai, sveikatinimui.

Ne vienam KAUET nariui kilo klausimas, kodėl pats svarbiausias Aleksoto objektas – S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas – sąrašuose nė nepaminėtas. R.Navickas aiškino, esą kiek anksčiau buvo įdėta labai daug pastangų  aerodromą siekiant paversti sveikatingumo zona, tačiau, nepavykus sutarti su aerodromo šeimininkais, nuspręsta "į aerodromo reikalus nesikišti".
Ekspertai mėgino paaiškinti, kad šis seniausias Europoje veikiantis aerodromas yra svarbus visos Europos aviacijai, kad jo panaudojamas aviacijos sportui ir privačiai aviacijai yra labai perspektyvus. Manoma, kad tai – unikalus objektas, galintis tempti pirmyn visą mikrorajoną.

"Aerodromas – šiukšliadėžėje. Nepagarba jam rodoma dėl asmeninių nesutarimų", – tiesiai rėžė architektas R.Palys.

Komentaras

Lina Čepokienė
CPVA Struktūrinės paramos departamento direktorė

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistemoje atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas. CPVA šiuo metu administruoja 74 Kauno mieste įgyvendinamus projektus daugiau nei už 800 mln. litų, kurie finansuojami 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis. 30 iš šių projektų jau yra įgyvendinti, o likusieji 44 bus įgyvendinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Visi projektai vykdomi laikantis numatytų terminų, nenustatyta esminių trūkumų, dėl kurių skirtos lėšos turėtų būti mažinamos. Tiesa, yra projektų, kuriuos įgyvendina ir administruoja Vilniuje įsikūrusios institucijos, tačiau Kauno miestas dalyvauja projektuose kaip partneris. Administruodama 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos projektus CPVA dažniausiai nustatė pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus ir įgyvendinant pasirašytas pirkimo sutartis. Šių problemų pasitaiko ir Kauno miesto savivaldybės įgyvendinamuose projektuose, tačiau specifinių klaidų ar sunkumų, būdingų būtent šiam miestui, nėra. Kokius dokumentus su paraiška turi pateikti pareiškėjas ir kokios yra sąlygos projekto finansavimui pagrįsti, numatoma kiekvienos priemonės projektų Finansavimo sąlygų apraše. Siekiantys gauti ES struktūrinės paramos finansavimą infrastruktūriniams projektams pareiškėjai pildo paraiškas, dažnas jų rengia investicijų ir techninį projektą. Investicijų projekto tikslas – pagrįsti ES lėšų poreikį, įvertinti visas projekto įgyvendinimo galimybes, parinkti optimalų įgyvendinimo sprendimą ir pan. Ne visais atvejais pareiškėjas su paraiškos dokumentais turi pateikti techninį projektą. Detalesni projekto dokumentai gali būti parengiami ir po finansavimo skyrimo, tačiau yra atskirų priemonių, kur techninį projektą reikalaujama turėti iki paraiškos parengimo.

Lietuvos didmiesčių pateiktų projektų įgyvendinimo statusas

Miestas / Projektų skaičius / Projektų vertė (Lt) / Panaudota (Lt) / Panaudojimo procentas
Vilnius 231/ 2.233.005.023,57/ 1.297.216.022,20/ 58,09
Kaunas 74 /801.187.091,69/ 474.693.746,38 / 59,25
Klaipėda 44/ 279.826.127,05/ 139.189.163,72/ 49,74
Šiauliai 29/ 99.162.496,64/ 43.719.164,87/ 44,09
Panevėžys 26/ 76.470.385,97/ 47.220.186,93/ 61,75
Šaltinis: 2013 m. spalio 14 d. ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistema.

Aleksoto seniūnijos planai

Aleksoto seniūnija pageidautų gauti 10 mln. litų bendruomenės namams įrengti, 15 mln. litų pėsčiųjų tiltui į Nemuno salą nutiesti, 15 mln. litų kairiosios Nemuno pakrantės nuo būsimų kongresų rūmų iki Jiesios piliakalnio sutvarkyti, 20 mln. litų verslo inkubatoriui su eksperimentine baze įkurti, 5 mln. litų dviračių takams įrengti, 2,5 mln. litų apžvalgos aikštelei rekonstruoti, 2 mln. litų Jiesios piliakalniui ir jo prieigoms sutvarkyti, 1 mln. litų Marvelės upelio slėniui sutvarkyti, 100 tūkst. litų viešajai erdvei Universiteto–Maisto g. sankirtoje suformuoti.

Be to, įvardyta ir 15 vadinamųjų sektorinių projektų, kurie galėtų būti finansuojami per įvairias ministerijas. Kongresų rūmams statyti prašoma 70 mln. litų, H. Ir O.Minkovskių gatvei rekonstruoti ir jos zonai iki Nemuno išplėtoti – 50 mln. litų, Aleksoto vandentiekio ir nuotekų tinklams įrengti ir remontuoti – 25 mln. litų, gatvėms remontuoti – 18 mln. litų. Tame pačiame sąraše – ir mokyklos bei kelių vaikų darželių pastatų rekonstravimas, keleto gyvenamųjų namų renovacija.

Žaliakalnio seniūnijos planai

Ketinama sutvarkyti Prisikėlimo bažnyčios aplinką (18 mln. litų) ir automobilių stovėjimo aikštelę (5 mln. litų), Kauko laiptus (8 mln. litų), gerinti Ąžuolyno parko infrastruktūrą, tvarkyti Dainų slėnį, teritoriją prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo (22 mln. litų), įrengti bendruomenės namus (7 mln. litų), nutiesti dviračių takus (5 mln. litų), rekonstruoti teritoriją prie Žaliakalnio sporto ir kultūros centro (9 mln. litų).

Dar 83 mln. litų prašoma sektoriniams Žaliakalnio seniūnijos projektams – gatvių remontui, nuotekų tinklams modernizuoti, rekonstruoti įvairias ugdymo ir mokymo įstaigas, taip pat – Sporto halę bei M. ir K.Petrauskų ir J.Gruodžio muziejus, modernizuoti Lietuvos zoologijos sodą, renovuoti gyvenamuosius namus.