Laimėjo aukcioną

Dar 2013 m. EM vykdė skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną šilumos gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengiamoji galia yra nuo 30 iki 5000 kW. Viena konkurso laimėtojų – Kaune įsikūrusi bendrovė "Foksita", kuri šiuo metu stato 4,99 MW kogeneracinę biokuro elektrinę. Paskelbus kvotų paskirstymo aukciono nugalėtojus, tuometė energetikos viceministrė Renata Cytacka staiga persigalvojo – girdi, kvotų nėra ir nė vienam aukciono laimėtojui nebus išduodami leidimai gamybos pajėgumams plėtoti.

Kad ir kaip keista, po dvejų metų pajėgumų ėmė ir atsirado. 2015 m. vasaros pabaigoje EM pavaldi Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) "Foksitai" išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pripažindama, kad projekto nebuvo galima vykdyti nesant kvotų.

Praėjus pusei metų – būtent tokiam laikui galioja leidimas – bendrovė paprašė leidimą pratęsti. Pagal įstatymą tai galima padaryti, jeigu įvykdyta daugiau kaip 50 proc. projekto ir investuota daugiau kaip 50 proc. numatytų lėšų. Kartu su prašymu bendrovė VEI pateikė projektą finansuojančio "Swedbank" išduotus dokumentus dėl investicijų kiekio, taip pat tarptautinės audito bendrovės "Ernst&Young" išvadas, kad projektas įvykdytas apie 70 proc. Per mėnesį – jokio atsakymo. Pagal galiojančius įstatymus, jeigu per 30 dienų VEI neatsako, laikoma, kad leidimas pratęstas. Taigi "Foksita" tęsė darbus.

Po gero mėnesio iš Vilniaus gautas atsakymas – prašymas dar neišnagrinėtas. Priežastis – ministerija neva rekomendavo prieš priimant sprendimą atlikti tam tikrus veiksmus. Šįkart – tai jau naujojo viceministro Vidmanto Macevičiaus užgaidos.

Per greitai statė?

"Ministerija apskritai neturi teisės kištis į šią situaciją. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoda ir juos tęsia tik inspekcija. Tai VEI kompetencija", – "Kauno dienai" teigė "Foksitos" direktorius Algimantas Vladas Stasiukynas.

"Problema gana sudėtinga ir sunku ją paaiškinti. Keliais sakiniais – "Foksita", turėdama leidimą plėtoti elektros pajėgumus Kaune, kreipėsi prašydama pratęsti leidimą plėtoti kogeneracinės elektrinės statybos projektą. Šių metų sausį kreipėsi prašydama pratęsti leidimą, kaip ir numato taisyklės. Išnagrinėjus pateiktą medžiagą buvo priimtas sprendimas leidimo nepratęsti", – "Kauno dienai" faktą apie sustabdytas statybas patvirtino VEI vadovas Jurgis Dumbrava. Jis patvirtino dienraščio turimą informaciją, kad statybos eina į pabaigą.

"Foksita" į projektą jau investavo apie 15,2 mln. eurų iš planuotų 16,8 mln. eurų – banko  paskolą. Paklausus, kas tokiu atveju dengs nuostolius, J.Dumbrava buvo atsargus: "Na, apie nuostolius kalbėti gal ir per anksti. Galbūt nuostolių ir nebus. Nieko negaliu pasakyti, jeigu būtų."

Perklausus, ką galėtų reikšti ištarta frazė "galbūt nuostolių ir nebus" – VEI leidimą pratęs, J.Dumbrava kategoriškas: "Jokiu būdu nepratęsime. Pagal turimą informaciją kitokio sprendimo priimti mes neturėjome teisės."

Jau minėta, kad prašydama pratęsti leidimą "Foksita", kaip to ir reikalauja, pateikė tiek banko, tiek audito bendrovės ataskaitas, kad kogeneracinės elektrinės projektas atliktas daugiau negu 50 proc. Tad leidimas turėtų būti pratęsiamas automatiškai. "Kelia abejonių darbų atlikimo apimtys per tokį trumpą laiką", – rėžė J.Dumbrava.

Konsultavosi su ministerija

J.Dumbrava atviravo, kad dėl leidimo pratęsimo jis konsultavosi su ministerija. "Šios funkcijos mūsų tarnybai perleistos tik praėjusių metų liepos pradžioje. Kadangi ministerija turi didesnės patirties išduodant leidimus, mes dažnai su jais konsultuojamės", – priežastį, kodėl buvo kreiptasi į ministeriją, nurodė VEI vadovas, bet išsisuko nuo klausimo, ar tai reiškia, kad iki šiol inspekcijoje dirba kompetencijos neturintys specialistai. Jo teigimu, konsultacijos dėl "Foksitos" nėra išskirtinis atvejis, inspekcijos darbuotojai esą dažnai konsultuojasi su ministerijos specialistais.

Pasak VEI vadovo, ministerija inspekcijai rekomendavo, kad, prieš priimant sprendimą pratęsti leidimą, būtina kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir dar į vieną instituciją, kuri turėjo patikrinti atliktus darbus. "Pateiktų dokumentų institucijoms neužteko, kad galėtų įvertinti objekto baigimo laipsnį", – sprendimo nepratęsti leidimą motyvus dėstė J.Dumbrava. Tiesa, taip ir nepaaiškino, kokių dokumentų neužteko.

"Foksita" suteikė visus dokumentus, kuriuos galėjo suteikti. Vėliau inspekcija užsiprašė kitokių, kurie pagal įstatymus būtini tik esant viešiesiems pirkimams. Kadangi bendrovei jie nėra būtini, nes viešieji pirkimai nebuvo vykdomi, natūralu, kad elektrinės rangovas perteklinės dokumentacijos neruošia", – A.V.Stasiukynas "Kauno dienai" atskleidė, kokių dokumentų pasigedo VEI.

Iš J.Dumbravos abstrakčių atsakymų galbūt galima daryti išvadą, kad ne tik inspekcijoje, bet ir pačioje ministerijoje trūksta kompetentingų, reikalą ir esmę išmanančių specialistų. Ar pratęsti leidimą reguliuoja Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės. Taisyklių 41 punkte aiškiai nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti prašant pratęsti leidimą, o pagrindinė sąlyga – kad būtų atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projekto įgyvendinimo darbų. Kiek iš tikrųjų atlikta darbų, privalo nustatyti nepriklausomas auditas. Būtent tokie dokumentai VEI ir buvo pateikti. Tačiau jų inspekcijai pasirodė per maža. Taigi kyla pagrįstos abejonės, ar konsultuotis į ministeriją puolęs J.Dumbrava pats yra kompetentingas vadovauti institucijai. O gal kreipimasis – tik pretekstas nenorint pratęsti leidimo?

Viceministro ausys

Energetikos viceministras V.Macevičius šioje istorijoje neslepia savo ausų. Šių metų gegužės viduryje Kauno miesto savivaldybei jis atsiuntė pasirašytą dokumento kopiją, kuriame išdėstyti tariami motyvai, kodėl "Foksitai" nepratęsiamas leidimas. Yra ir toks motyvas: "Lietuvos Respublikos šilumos Ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams, jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ES finansine parama, nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija."

Šio ilgo sakinio esmė – kada nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara. Tačiau koks ryšys tarp kainodaros ir leidimo pratęsimo?

"Parašyta tam, kad būtų parašyta. Visas raštas pilnas panašių teiginių, matyt, norint užmaskuoti nesąmoningą sprendimą", – taip viceministro išmintį komentavo A.V.Stasiukynas.

Dienraščio kalbintas energetikos viceministras prisipažino žinantis "Foksitos" problemą, bet teigė, kad pati bendrovė neteisi. Girdi, ir pirmą leidimą, kai buvo motyvuojama valstybės neveiklumu, ji gavo neteisėtai: "Šis sprendimas yra apskųstas Generalinei prokuratūrai, kad būtų ginamas viešasis interesas." O štai viceministras dar kartą neteisus: dienraščio žiniomis, Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą.

Paklausus, kodėl VEI neįtiko bendrovės pateikti tarptautinės audito įmonės ir banko dokumentai, kad atlikta daugiau negu pusė kogeneracinės elektrinės statybos darbų, V.Macevičius teigė, kad auditoriai "surašė tik pastebėjimus", o į banko dokumentus nebuvo kreipiamas dėmesys: "Net statybos inspekcija negalėjo pasakyti, kiek darbų atlikta. Audito pastebėjimai su šiluma jokio ryšio neturi."

Beje. ministerija nepritaria ne tik elektros gamybai, bet ir nesutinka, kad kogeneracinėje elektrinėje sušildytas vanduo patektų į Kauno miesto šilumos trasas. Mat tai neva neatitinka Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 m. programos.

"Kauno dienos" kalbinti energetikos specialistai pastebėjo, kad kuriamos strategijos jau primena cirką. Konkursą EM surengė 2013 m. Žinodama, kad jį laimėjo penkios įmonės, ministerijos klerkai kūrė strategiją, visiškai ignoruodami tą faktą? Na, ir dar apie energetikos strategijas – ši jau yra septyniolikta.

Viceministras išsidavė, kokia iš tikrųjų yra problemos esmė ir kodėl į "Foksitos" ratus kišami pagaliai: "Jei leidimas būtų pratęstas, elektros gamyba būtų skatinama po 10 euro centų už kilovatvalandę." Taigi čia šuo ir pakastas: valstybės klerkams pavydu, kad bendrovė iš biokuro gamins pigią elektros energiją, valstybė šiek tiek primokės, bet vis dėlto laimėtų Kaunas. Gyventojams sumažėtų karšto vandens ruošimo ir šildymo įkainiai, miestas turėtų dar vieną elektros gamybos šaltinį.

Kauniečiams užners kilpą

Vis dėlto problema – ne viceministro minimi 10 euro centų. Ministerijos galvų nenorą "Foksitai" leisti pabaigti statyti elektrą ir šilumą gaminančią kogeneracinę elektrinę nulemia planai Kaune statyti Lietuvos energijos ir Suomijos kapitalo UAB "Fortum Heat Lietuva" valdomą taip pat kogeneracinę 70 MW galios elektrinę. Skirtumas tik tas, kad "Foksita" ketina gaminti pigią energiją, o valstybiniu lietuvišku atmieštas suomiškasis kapitalas – atliekų deginimo elektrinę. Jai statyti leidimą VEI prieš kelias dienas jau išdavė.

Gegužės pradžioje Seimo Energetikos komisijoje buvo aptariamos Kauno miesto ir regiono energetikos problemos.

"Jei mes ketiname šiukšles paversti šiluma, tas malonumas yra maždaug tris su puse karto brangesnis, palyginti su šiluma, išgaunama biokuro elektrinėse. Kitas klausimas – ar užteks Kaune, Vilniuje planuojamoms, o Klaipėdoje jau veikiančiai elektrinei šiukšlių. Aš labai abejoju. Nes Klaipėdos pavyzdys rodo, kad pusę jos kuro sudaro biokuras. Problema atsisuks ir kitu lazdos galu – gyventojams padidės mokestis už šiukšles", – Seimo Energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys sakė, kad EM iš tikro nėra paskaičiavusi, kiek mums iš tikrųjų reikia šiukšles deginančių elektrinių ir kokią ekonominę naudą jos neš Lietuvai.

"Jei paprastos biokuro katilinės, gaminančios tik šilumą, pastatymo išlaidas prilygintume vienetui, tai elektrinės, kuri gamintų ir elektros energiją, kaina padidėtų tris kartus. O jei statome šiukšles deginančią ir elektros energiją bei šilumą gaminančią elektrinę – kaina dešimt kartų didesnė negu paprastos. Investicijų grąža įeina į kilovatvalandės kainą. Tarkim, dabartinė kilovatvalandės kaina investicijų grąžoje sudaro apie 6 proc., tai jei elektrinė dešimt kartų brangesnė, 60 proc. kilovatvalandės tarifas padidės", – skaičiavo buvęs ūkio ministras K.Daukšys. Jo teigimu, Kaune pastačius šiukšlių deginimo elektrinę, už kurią pasiryžę galvas guldyti EM klerkai, miestiečiams gerokai išaugs karšto vandens ir šildymo tarifai, taip pat elektros kaina.

K.Daukšys prisipažino nenorintis teigti, kad "Lietuvos energijos" ir skandinaviško kapitalo protegavimas ministerijoje kvepia korupcija, tačiau neabejojo, kad taip proteguojamas valstybinis verslas.