Drąsi idėja ar Disneilendo architektūra?

Blogos estetikos statinys – taip Maironio g., priešais Lietuvos banko pastatą, planuojamą statyti daugiabutį įvertino kai kurie Kauno architektūros ekspertai, pažėrę ir daugiau priekaištų.

Jautri vieta

Šalia istorinio Lietuvos banko pastato Maironio g. jau senokai stūkso apleistas sklypas. Jo savininkai užsimojo čia pastatyti daugiabutį su komercinės paskirties patalpomis. Iš pradžių buvo sumanyta, kad čia iškils viešbutis.

Penkių aukštų su antstatu pastatą projektavo architektų biuras "G.Natkevičius ir partneriai" (arhitektai: Tomas Jūras, Gintautas Natkevičius, Sigita Kundrotaitė, Adomas Rimšelis). Statytojas – Mindaugas Plūkas.

Šią savaitę pastato projektinis siūlymas pateiktas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai.

G.Natkevičius teigė, kad į ekspertus kreipėsi, nes daugiabutis bus statomas vienoje svarbiausių Kauno centro vietų.

Siekė aštrumo

"Bandėme surasti naują estetinę kalbą. Norisi kažko aštresnio. To nebijome, nes šis namas nekonkuruos su bankui – į jį žvelgtų tik siauras daugiabučio fasadas", –  hipertrofuotų, ryškiais rėmais stiklinių plokštumų idėją grindė G.Natkevičius.

Ekspertų tarybos nariai kolegą gyrė už ieškojimus ir pastangas. Vis dėlto netrūko ir pastabų, ir patarimų. Dauguma kalbėjusiųjų pabrėžė, kad šioje miesto vietoje norėtųsi santūresnio, neutralesnio ir žemesnio, nei sumanyta, pastato.

"Smetoniška architektūra yra vertybė. O dabar čia siūloma statyti blogos estetikos kaip Savanorių pr. pastatą. G.Natkevičiaus kūryba man patinka, bet čia jis nulindo į krūmus. Maironio g. reikia ramaus, didingo tūrio pastato, kad atitiktų šalia esančio banko solidumą. Dabartinį pasiūlymą pavadinčiau cirko pobūdžio Disneilendo architektūra", – žodžių į vatą nevyniojo architektas Rimvydas Palys.

Jam užkliuvo, kad daugiabutis planuojamas vienu aukštu aukštesnis už vertingą Lietuvos banko pastatą. Tai esą sudarko visą kvartalo vientisumą.

"Daug kam norisi Kauną kelti į viršų. Tai kelkim, bet ryžtingai. Statykime septynių aukštų, bet sukurkime solidų pastatą. O dabar trūksta aiškaus pareiškimo. Čia kaip su ta panele, neapsisprendžiančia, nori šokti ar ne. Siūlau arba pridėti du aukštus, arba išlyginti su kitais statiniais", – pareiškė R.Palys.

Būsimasis pastatas kompiuteriuose – vos didesnis už kaimyninius, nors iš tiesų jis juos pralenktų vienu aukštu. Ekspertams tai sukėlė abejonių, ar taip nesiekiama pastatą parodyti mažesnį, nei jis yra suplanuotas.

Architektas Audrys Karalius teigė, kad sunku patikėti, jog tokio lygio kaip G.Natkevičiaus biuro specialistai pastato tūtį sumažino dėl "netyčinės klaidos". Tokią versiją pateikė pats G.Natkevičius. Pastarąjį palaikė architektas Dalius Šarakauskas. Toks aukštis pastato aukštis jo netrikdo. "Tokie ir turi būti normalios valstybės pastatai", – sakė jis.

Skambūs epitetai

Architekto Evaldo Barzdžiuko nuomone, G.Natkevičiaus pristatytas daugiabutis vienas pats sau atrodytų labai gražiai, bet šiuo atveju jis yra komplekso dalis. "Norisi rimties, persūdyta dydžiu ir aštrumu", – sakė E.Barzdžiukas.

A.Karalius pastebėjo, kad trūksta "susišnekėjimo su architektūrinėmis kaimynystėmis", o pastato estetiką – hipertrofuotus langus – pavadino isteriška.

Architektas Linas Tuleikis vertino dar vaizdingiau. "Tai turi būti chorinis dainavimas, o ne solinė partija. Šioje vietoje svarbiausias yra banko pastatas, todėl prie jo ir reikia derintis. Dabar siūlomas statyti daugiabutis disonuoja su aplinka. Tai yra ne nežymus išsimušimas iš ritmo, o jau gaudžia varpai, daužomos lėkštės. Tai  egzihibicionistiška", – nesismulkino specialistas.

Sulaukė ir paramos

Išgirdęs kolegų replikas, D.Šarakauskas neiškentė ir sukritikavo pačius kritikus.

"Susidaro toks vaizdas, kad turime vieną vertingą namą ir aplink jį visur turime pristatyti veidrodžių. Tai yra vargo kelias", – atsiduso D.Šarakauskas.

Jam pritarė ir Kauno technologijos universiteto architektūros ir kraštotvarkos profesorius Jurgis Bučas, pareiškęs, kad visos naujoviškesnės idėjos iš pradžių sulaukia visuomenės pasipriešinimo. "Ar verta prisitaikyti be kontrasto, saviraiškos ieškojimo?" – klausė profesorius.

Vis dėlto jis autoriams patartų naudoti mažiau detalių, siekti daugiau vientisumo.

Architekto Jono Minkevičiaus nuomone, projekto autoriai mėgino ir derintis prie aplinkos, ir kontrastuoti, bet nepasiekė nė vieno tikslo.

Išvadino špokinyčia

Kritikos strėlių negailėta ne tik daugiabučio fasadui, bet ir planuojamam antstatui. Jis buvo pavadintas ir špokynyčia, ir sanatorinio tipo, ir Karlsono nameliu.

Daugumos ekspertų nuomone, antstatas turėtų būti solidesnis, o ne lyg bandantis pasislėpti. "Įžvelgiu pastato harmoniją su banku, bet man nepriimtinas antstatas, nes jis labai nedrąsus. Siūlyčiau ant pastato nedėti šios kepurės", – teigė architektas Gintaras Prikockis.

Ekspertus nustebino ir dar vienas projektuotojų sprendimas – pirmajame aukšte įrengti automobilių garažą.

Architektai įsitikinę, kad pirmas aukštas turi būti atiduotas viešiesiems poreikiams – įrengti kavinę ar pan., o ne garažui.

Architektas Alvydas Steponavičius automobilių stovėjimo aikštelę siūlė įrengti rūsyje arba naudotis būsima požemine aikštele po Vienybės a.

Architektas Vygintas Merkevičius įžvelgė ir kitą problemą. "Manau, kad jums garantuotos problemos su ugniagesiais. Būtinas avarinis išėjimas per balkoną, tad tokių butų, kokius sugalvojote, ugniagesiams nepriduosite. Be to, iš butų per du aukštus būtinas tiesioginis išėjimas į laiptinę iš antrojo aukšto. O tai, sprendžiant iš projekto, yra neįmanoma", – sakė V.Merkevičius.

Reikia nusiraminti

Po posėdžio G.Natkevičius "Kauno dienai" teigė atsižvelgsiantis į kai kurias pastabas. Į kurias konkrečiai?

"Reikia nusiraminti ir viską apsvarstyti. Galbūt persvarstysime pastato aukštį", – kalbėjo architektas.