Domino efektas: Kaune nyksta vaiduokliai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Sunku patikėti, bet per kelerius metus pastatų vaiduoklių sąrašas sutrumpėjo kone perpus. Ar šis bumas išjudins ir kitų daugybę metų apleistų statinių šeimininkus?

Pasikeitė kardinaliai

Juodajame vaiduoklių sąraše jau nebeliko 54 objektų. Tarp jų – įpusėtas griauti „Respublikos“ viešbutis. Kol vieni kauniečiai atidžiai stebi šio monstro ardymo darbus ir bando įsivaizduoti, kaip atrodys šioje vietoje išdygsiantis biurų centras, kiti džiaugiasi, kad nebeliko baugių belangių griuvėsių Kurpių g. 22. Čia padirbėjus restauratoriams, pastatas tapo gatvės pažiba. Iki tol jį norėjosi apeiti dideliu ratu. Pajudėjo ir apleisto pastato Vytauto pr. 2 reikalai – jau parengtas projektas.

Varganai atrodęs Kęstučio g. 54 statinys yra sutvarkymo projekto stadijos, o buvusio „Pergalės koncerno“ Kaunakiemio g. 5 pakrypę mūrai greitai turėtų virsti blizgančiais administracinės, gamybinės paskirties pastatais.

Laisvės al. 44 avarinės būklės pastatas, kurio vaizdas iš kiemo pusės kelia šiurpą, šiuo metu jau taip pat tvarkomas.

Prikelta ir nemažai pastatų, praeiviams sudariusių slogų įspūdį, bet į minėtą sąrašą dar nespėjusių pakliūti. Vienas toks apleistas pastatas Kęstučio g. 72 sutvarkytas pernai. Vietoje ketverius metus dūlėjusių pamatų Nemuno g. 17 jau kyla administracinės paskirties pastatas.

Atgyja apmiręs gyvenamasis namas Gedimino g. 46. Buvęs apleistas pastatas Pilies g. 12 anksčiau sulaukdavo tik užuojautos žvilgsnių, o dabar vilioja būrius kauniečių, norinčių čia įsikūrusiame naktiniame klube praleisti laisvalaikį.

Gyvenamasis namas Totorių g. 5, sutvarkius jo fasadą, balkonus, tapo sunkiai atpažįstamas, kaip ir buvęs aptriušęs pastatas S.Daukanto g. 10.

Domino efektas

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas teigė, kad tokį proveržį nulėmė keli faktoriai.

Pirmas jų – principinis požiūris dėl pastatų įtraukimo į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą ir išbraukimo iš jo. Už esantį šiame sąraše nekilnojamąjį turtą privaloma mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį.

„Žmogaus tokia prigimtis: kai kas nors spaudžia ir ima skaudėti – pradeda tvarkytis. Jeigu vienais metais susimokėsi papildomus 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio, kitais metais tikrai imsi galvoti, ką su tuo turtu gali padaryti, kad nebereikėtų mokėti didesnio mokesčio“, – sakė G.Petrauskas. Nesitvarkydamas 25 metus, iš viso sumokėtum 100 proc. savo apleisto turto vertės. Efektyvi motyvacija.

Prie pastatų atnaujinimo bumo svariai prisidėjo ir dalinis paveldo objektų Laisvės alėjoje bei netoli jos tvarkymo finansavimas. „Tačiau apleistų pastatų sumažėjo ne tik Senamiestyje. Akivaizdu, geras pavyzdys – užkrečiamas. Jeigu kaimynas ima tvarkytis, ir aš pradedu tvarkytis. Atsiranda domino efektas“, – kalbėjo administracijos direktorius.

Jo manymu, šiemet pastatų atnaujinimo apimtys bus dar didesnės. Kalbant vien apie Kauno savivaldybės skiriamą paramą kultūros paveldo statinių ir objektų fasadų atnaujinimui, ji šiemet padidinta nuo 400 tūkst. iki 1 mln. eurų. Išplėstos ir geografinės ribos, kokių objektų savininkai gali tikėtis šios paramos.

Akivaizdu, geras pavyzdys – užkrečiamas. Jeigu kaimynas ima tvarkytis, ir aš pradedu tvarkytis. Atsiranda domino efektas.

„Be to, bendra ekonominė situacija nėra bloga“, – teigė G.Petrauskas.

Planuojama, kad per metus, padedant miestui, bus atnaujinta per 50 fasadų. 2016 m. miesto parama tvarkant fasadus pasinaudojo beveik 20-ies pastatų savininkai.

Šiemet savivaldybė planuoja padengti ir dalį išorinio dekoratyvinio statinių fasadų apšvietimo suprojektavimo ir įrengimo išlaidų.

Palikti likimo valiai?

Vis dėlto netrūksta ir tokių pastatų, teritorijų, į kurias nesinorėtų kelti kojos ir kurioms verkiant reikia geros šeimininko rankos, didžiulės statybininkų brigados ir solidžios finansinės injekcijos.

Centro seniūnas Marius Švaikauskas teigė, kad šiuo metu didžiausias pūlinys centre yra taip ir nebaigto statyti „Britanikos“ viešbučio griuvėsiai.

Dar vienas tokių pavyzdžių – visiems jau iki skausmo žinomas apleistas buvusios Žydų ligoninės pastatas, taip pat teritorija Kaunakiemio g. 9, namai Laisvės al. 46 ir Nepriklausomybės a. 3.

Seniūnas kalbėjo, kad pagrindinis apleistų pastatų savininkų pasiteisinimas – tradicinis. „Nėra akcininkų, nėra finansavimo, rengiami projektai, vyksta jų derinimai. Visaip išsisukinėjama. Kai kurių žodžiai pasitvirtina. Matai, kad buvo priduotas vienoks ar kitoks derinimo projektas“, – pasakojo M.Švaikauskas.

Anot jo, piktybiškų savininkų – mažoji dalis, apie 5 proc. „Jiems priklausantys pastatai apmirę stovi vietoje daug metų. Kai su savininkais nepavyksta susitarti, kad tvarkytųsi aplinką, statinius, imame kalbėti per finansinę pusę, – apie didesnius mokesčius prakalbo seniūnas. – Jiems tai nepatinka, sprendimai skundžiami teismams.“

Apleidusi ir savivaldybė

2017 m. į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą iš viso tebėra įtraukti 79 pastatai.

Administracijos direktorius neneigė, kad apleisti yra ir kai kurie savivaldybei priklausantys pastatai. „Tiksliai nepasakysiu kiek. Jų yra keliasdešimt“, – sakė G.Petrauskas.

„Stengiamės, kiek galima maksimaliai juos tvarkyti, o jeigu jie nereikalingi savivaldybės funkcijoms atlikti – stengiamės parduoti. Pastarasis procesas užtrunka. Reikia užsakyti turto vertintojų paslaugas, skelbti aukcioną. Vieno dažniausiai neužtenka“, – pasakojo G.Petrauskas.

Vienas sėkmingo pardavimo pavyzdžių – V.Putvinskio g. 4. „Gana  greitai ir nepigiai pardavėme. Dabar matyti, kad ten jau vyksta tvarkymo darbai“, – džiaugėsi savivaldybės administracijos vadovas.

Rekordinės sąskaitos

Į 2016 m. juodąjį sąrašą buvo įtraukti 133 pastatai. Kiek iš jų savininkų nubyrėjo miestui į kišenę? Kol kas neaišku.

„Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir ji dar nepateikė informacijos, kiek nekilnojamojo turto mokesčio už 2016 m. priskaičiuota taikant didesnį mokesčio tarifą“, – informavo savivaldybė.

2015 m. gauta 240 tūkst. eurų, o 2014-aisiais – 247 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio taikant didesnį mokesčio tarifą.

Kauno savivaldybės duomenimis, bendrovė „Kauno arka“ už sklypą su „Respublikos“ viešbučio griuvėsiais už 2013 m. ir 2015 m. buvo apmokestinta po 34,3 tūkst. eurų.

Bendrovė abi sąskaitas apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmąjį apmokestinimą pripažino teisėtu, dėl antrojo tebevyksta teisminis procesas.

Šiuo metu sklypas priklauso „Vičiūnų grupei“. „Respublikos“ vaiduoklis nyksta akyse ir netrukus vietoje jo išaugs modernus biurų pastatas.

Bendrovei „Britanika“ už sklypą Kęstučio g. 26 pateiktos sąskaitos – kiek kuklesnės, bet taip pat įspūdingos. Didesniu žemės nuomos mokesčio tarifu bendrovė buvo apmokestinta po 21,7 tūkst. eurų už 2012, 2015 ir 2016 m.


Komentaras

Povilas Mačiulis

Kauno vicemeras

Prieš penkerius metus skelbėme pastatų vaiduoklių medžioklę, nes ypač miesto centre jų koncentracija rėžė akį. Tokių neprižiūrimų pastatų egzistavimas ir vyravimas tikrai nepuošė Naujamiesčio ir Senamiesčio, todėl akcijomis norėjome paskatinti pokyčius. Praėjus penkeriems metams džiaugiamės, kad neprižiūrimų pastatų klausimas pajudėjęs iš miego stadijos. Nors ir pamažu, tačiau kiekvienais metais džiaugiamės atsinaujinančiais pastatais.

Šių pokyčių priežastimi galėčiau įvardyti du reiškinius. Pirma, mieste jaučiama investicijoms palanki atmosfera. Verslininkai mato, kad savivaldybė nėra suinteresuota jiems trukdyti ar dirbtinai stabdyti pastatų ir teritorijų vystymą. Ši atmosfera skatina vis daugiau vystytojų žiūrėti Kauno kryptimi ir savo investicijas planuoti šiame mieste. Antra priežastis – konkrečios finansinės priemonės, kurias galima suskirstyti į dvi grupes: meduolio ir bizūno. Jeigu savininkai neprižiūri pastato – moka didesnį NT mokestį, jei prižiūri ir nori tvarkytis – gali tikėtis, kad prisidės savivaldybė per paveldotvarkos programą.

Dar didesnį pokytį mieste padėtų inspiruoti daugiau galių suteikiant savivaldai. 2011 m. visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“ inicijavo NT mokesčio pakeitimus, kuriuos priėmė Seimas. Šie pakeitimai leidžia savivaldai neprižiūrimiems pastatams mokesčius pakelti iš viso iki 4 proc. Tačiau Seimas įgyvendino dar ne visus mūsų pasiūlymus. Kauno savivaldybės vadovybė nori, kad kiekviena prasidėjusi ir sustojusi statyba po kelerių metų būtų apmokestinama NT mokesčiu. Verta pastebėti, kad dabar net ir 10 ar 20 metų statomų pastatų savininkai  nemoka jokių mokesčių. Dažnai po tokiomis statybomis slepiasi apleisti pastatai. Kitas mūsų siūlymas, kuris nėra įgyvendintas, yra tai, kad būtų apmokestintas NT mokesčiu ir valstybės bei savivaldybės įstaigos. Nes nemaža dalis pastatų vaiduoklių yra ne privatūs, o priklauso valstybinėms įstaigoms. O mokamas didesnis NT mokestis paskatintų įstaigų vadovus sukti galvas, kaip tvarkyti turtą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Centras

Centras  portretas
Sutvarkė Vytauto pr. neliko vietos automobilių parkavimui. Visi važiuoja į VDU bendrabučio kiemą. Septyni metai rašiau Kupčinskui dėl įvažos į kiemą sutvarkymo dar du metai rašau Matijošaičiui. Tokios baisios įvažos greičiausiai nerasite niekur kitur Lietuvoje. Visas kiemas pastovus šiukšlynas nes nėra galimybių įrengti požeminių šiukšlių konteinerių. Purvas, duobės, šiukšlės ir žiurkės. Pakalniškis spaudai pažadėjo, kad įvaža ties Vytauto pr. 69 namu yra įtraukta į tvarkytinų įvažų sąraša pirmu numeriu ir tai buvo pažadai rugsėjo mėn. Šiuo metu miesto tvarkymo skyriaus "darbininkas" Artūras Andriuška nusprendė, kad įvažos netvarkys. Štai kaip tvarkomas miesto centras. Aš tikrai pasistengsiu, kad kelios televizijos paruoštu reportažus apie esamą padėtį.

DEMOKRATU

DEMOKRATU  portretas
gatve kaip po karo tik centra tvarko kur geriausiai pinigus praplaut,o tokias nuosalesnes gatves dzin!

to Nieko gero

to Nieko gero portretas
siek tiek ignoruoji dali dalyku, pvz, kad miesto centre esantys pastatai daro daug didesni poveiki bendram Kauno vaizdui ir atmosferai nei daugiabuciu rajonai, JUK TAI CENTRAS, ji lanko visi kaunieciai ir turistai, ten vyksta praleisti laiko, pramogauti ir t.t Ir miestas vystosi nuo centro, jeigu jis apleistas, mazai veiksmo, kodel ten zmones noretu keltis gyventi?? As nesakau ignoruoti daugiabuciu rajonu, viska reikia tvarkyti vienu metu, BET pirmenybe ir didesnes lesos (bent jau tol, kol yra apleistu pastatu centre) turetu buti skiriama centro atnaujinimui, o veliau didesnes lesos jau galetu buti skiriamos rajonams. Beje, niekas neignoruoja rajonu, parkai jau atnaujinami, ivazu irgi daug daugiau atremontuoja (aisku visu neimanoma is kart, juk ju begale yra). Na o kiemai, VISU miestu problema, ne tik Kauno. As siaip irgi esu tos nuomones, kad miestai turetu labiau prisideti prie daugiabuciu kiemu remontavimo, bet yra kaip yra.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių