Laivyba Nemune: dešimtys milijonų išmesta į balą

Nesulaukė nė vieno dalyvio

Dalį krovinių iki Klaipėdos jūrų uosto iš Kauno pradėjus plukdyti Nemunu, sumažėtų avaringumas, transporto spūstys, oro tarša ir kelių susidėvėjimas. Pranašumai – milžiniški.

Tam panaudojant ES milijonus, Kaune pastatyta Marvelės krovininė prieplauka. Nuo pernai tarp Kauno ir Klaipėdos jau turėjo kursuoti krovininiai laivai. Bet taip nenutiko.

Nesulaukiama verslininkų, norinčių valdyti šią prieplauką. Skelbti koncesijos konkursai nesulaukė nė vieno dalyvio. Priežastis – Nemunu dėl jo gylio krovinius plukdyti šiuo metu būtų galima vos kelis mėnesius per metus.

"Bet vis tiek skelbiami koncesijos konkursai, vyksta konsultacijos, renginiai apie laivybos ateitį. Atrodo, kad visa tai – tik dėl akių. Jeigu dirbčiau valdiškoje institucijoje, reikėtų kažką daryti, kad niekas neapkaltintų veltėdžiavimu", – apmaudo neslėpė Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Baltrukonis.

Jis pasakojo, kad asociacija dar 2009 m. pradėjo domėtis, kodėl Nemune nevyksta laivyba.

"Norėjome rinkai pasiūlyti naują paslaugą – plukdyti krovinius", – kalbėjo N.Baltrukonis. Tuomet verslininkai ieškojo galimybių plukdyti grūdus, anhidritą, kurį buvo planuojama kasti prie Kauno.

"Lietuva investuoja į kelius, kad gyventojams būtų patogiau susisiekti, bet didelę dalį jais riedančio transporto sudaro krovininiai automobiliai. Būtų tikslinga srautus paskirstyti racionaliau", – akcentavo N.Baltrukonis.

Sukėlė slogų įspūdį

Ne tik Nemuno būklė, bet ir VVKD veikla jam ir verslininkams iš Olandijos, atvykusiems susipažinti su turima infrastruktūra, sukėlė slogų įspūdį.

Olandai, viską apžiūrėję, traukė pečiais ir N.Baltrukonio klausė, kodėl čia beveik nieko nevyksta. "Infrastruktūra tarsi ir yra, tačiau veiksmas – minimaliai minimalus. Aišku, jie žiūri per savo olandišką prizmę, kur laivyba upėse yra įaugusi į kraują", – įspūdžius prisiminė asociacijos vadovas.

Galbūt gėdydamasi ar nenorėdama būti apkaltinta neveiklumu direkcija vienų potencialių investuotojų iš Norvegijos net neįsileido į teritoriją – atsisakė susitikti. Išdėstyti motyvai –  didelis vadovo užimtumas. Tad verslininkams beliko atšaukti užsakytus skrydžius, nakvynes viešbutyje.

Svarbu, kad upė būtų sutvarkyta ir kad ja būtų galima pradėti naudotis. Tuomet automatiškai būtų pradėtos tvarkyti pakrantės, atgytų miesteliai šalia Nemuno.

Susitikimo metu jie norėjo išdėstyti planus ir aptarti galimybes Kaune, direkcijos turimoje bazėje, statyti plaukiojančias lašišų šėryklas-laivus. Verslininkai buvo pasiryžę vien į bazę investuoti 2 mln. eurų.

Šių verslininkų partnerių teigimu, buvo kreiptasi ir į tuometį susisiekimo viceministrą Saulių Girdauską. Jo požiūris į šį projektą, pašnekovų teigimu, buvo entuziastingas, bandė tarpininkauti, asmeniškai kreipėsi į direkciją dėl norvegų vizito, tačiau ir jo pastangos nuėjo perniek.

Nesulaukę net galimybės susitikti su direkcijos vadovais Kaune, jie greitai buvo pakviesti įsikurti Taline.

Sniego gniūžtės efektas

Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovų užmojai dėl veiklos Lietuvoje nepakitę ir dabar.

"Milijono tonų krovinių per metus, aišku, nepervežtume. Realus skaičius – 200–500 tūkst. tonų. Svarbu, kad upė būtų sutvarkyta ir kad ja būtų galima pradėti naudotis. Tuomet automatiškai būtų pradėtos tvarkyti pakrantės, atgytų miesteliai šalia Nemuno", –  neabejojo asociacijos vadovas.