Kultūros vertybę nušlavė buldozeriu

Per kelias valandas Šančiuose sunaikinti į paveldo sąrašą įtraukti senieji rūsiai. Griovėjų nesustabdė net paveldosaugininkų įspėjimai. "Pasikarščiavome", – menkindamas sunaikinto objekto vertę pareiškė verslininkas Edvinas Mamedovas.

Neklausė inspektoriaus

A.Juozapavičiaus pr. 13 gyvenančios Genė Puizinienė ir Valentina Danilevičienė apstulbo, kai antradienio rytą šalia esančiame sklype pamatė ekskavatorių savavališkai rausiamus caro laikų paveldo saugomus rūsius. Prieš pusmetį iš valstybės supirktus sklypus A.Juozapavičiaus pr. 11 ir A.Juozapavičiaus pr. 11A verslininkai pradėjo ruošti prekybos centro statyboms.

Moterys žinojo, kad raudonų plytų rūsiai yra įtraukti į Kultūros paveldo vertybių sąrašą, nes jų kieme stovi lygiai toks pat statinys, kurio joms nebuvo leista nugriauti. Pamačiusios, kaip statybininkai bando pralaužti tvirtai sumūrytus rūsius, kaimynės iškvietė Kultūros paveldo departamento vyriausiąjį valstybinį inspektorių Liutaurą Tarbūną.
Specialistas, patikrinęs statybų leidimus ir pamatęs, kad leidimo griauti rūsiams nėra, sustabdė darbus, kol bus išsiaiškinta, ar juos reikia išsaugoti. Departamente paaiškėjo, kad šie objektai turi būti išsaugoti, tačiau sugrįžus į statybvietę vienas iš jų jau buvo sulygintas su žeme.

Gyventojai apstulbę

"Jeigu mes taip elgiamės, panaikinkime paveldą ir tvarkykimės, kaip galime", – piktinosi G.Puzinienė. Moteris skundėsi, kad norėdamos tvarkyti savo medinuką, kuris taip pat yra saugomas paveldo, turi parengti projektą ir gauti galybę leidimų, o čia verslininkams esą leidžiama viskas.

Konfliktas su sklypą įsigijusiais verslininkais prasidėjo maždaug prieš mėnesį, kai buvo paskelbta apie prie pat jų namo statomą prekybos centrą. Įgyvendinus projektą šešiabutis medinukas būtų apsuptas automobilių – iš vienos pusės būtų įvažiavimas į parduotuvę, iš kitos – 60 vietų automobilių aikštelė.

Su situacija iš pradžių vietos gyventojai buvo linkę susitaikyti. Už savo teises jie nusprendė kovoti, kai sužinojo, kad įvažiavimas bus įrengtas tik už 3 m nuo jų langų.
"Mes esame paprastos moterys, Lietuvos pilietės, kurios kovoja už savo teises – norą ramiai miegoti, turėti visavertį poilsį po darbų ir savaitgaliais. Todėl ėmėmės kovos su tokiais ponais oligarchais. Pradėjome ieškoti, už ko galime užsikabinti šiame jų projekte. Statybos reglamentų jie laikosi, todėl užsikabinome už Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo, kuris griežtai reglamentuoja statybas tokioje saugomoje vietovėje", – sakė V.Danilevičienė.

Siūlė suremontuoti

Moterys kovoti pradėjo dėl įvažos, bet dabar joms iškilo daugiau klausimų: ar prekybos centras iš viso čia gali būti, ar čia jam vieta ir kieno sąskaita jis pastatytas, žinant, kad vienas caro laikų rūsys jau buvo nugriautas.

Pasak šančiškių, per susirinkimus verslininkai siūlė sutvarkyti jų namą – nudažyti, pakeisti stogą, langus – su sąlyga, kad skundų daugiau nebus. Gyventojams nenusileidus dėl įvažos į prekybos centrą, verslininkai esą grasino teisininkais. Dabar kaimynės tik baiminasi, kad vieną dieną nebūtų padegtas jų medinukas.

"Esame ramios prieš save, prieš kaimynus, prieš visuomenę ir prieš ateinančias kartas, nes atsisakėme parsiduoti už gražius pažadus. O dėl keliuko ir prekybos centro kovosime toliau, apgindami ne tik savo, bet ir visos bendruomenės interesus", – tvirtino V.Danilevičienė.

Gresia bauda

Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius L.Tarbūnas patvirtino, kad griauti carinio laikotarpio rūsių A.Juozapavičiaus pr. 11 sklype nebuvo leista ir tai buvo padaryta savavališkai.

"Nugriovė ne tą, ką reikėjo, buvo neteisūs ir dabar yra vykdoma administracinė procedūra. Kaltiesiems pirmiausia bus skirta bauda, o paskui bus sprendžiama dėl atkūrimo", – paklaustas, ar įmanoma, jog bus liepta atstatyti nugriautus rūsius, specialistas priminė, kad tokių precedentų yra buvę.

"Aleksoto malūno tvora buvo per avariją sugadinta ir Pažaislio vienuolyno tvora sugriauta. Abi buvo atstatytos", – anot jo, pirmiausia bus rasti rangovai, kuriems bus paskirta piniginė bauda. Jos dydis svyruos apie 500 eurų.

Neatsigina skundų

Detalųjį teritorijos planą rengiantis "Miesto plano" direktorius architektas Nerijus Stanionis patikino, kad yra projektuojama maždaug 5 ha teritorija su gyvenamaisiais pastatais ir prekybos centru. Nors tikslaus parduotuvės dydžio negalėjo įvardyti, tačiau ji bus didesnė nei šalimais esantis "Šilas".

Anot jo, problemų dėl planavimo nekiltų, jei ne vietiniai gyventojai. "Mėnuo buvo skirtas detaliajam planui svarstyti, žmonės ėjo, žiūrėjo, kalbėjomės, o vieną dieną pradėjo rašyti skundus", – N.Stanionis teigė suprantantis, kad prekybos centro kaimynystė žmogui yra neigiamas veiksnys.

"Susidarė tokia situacija, kuri dažnai nutinka: nenorime, kad prekybos centras būtų prie namų, bet netoliese būtų gerai", – pasak jo, užsakovai nori sutvarkyti ir atgaivinti kvartalą, kuris buvo apleistas.

Paklaustas dėl paveldo saugomų rūsių, N.Stanionis tikino, kad saugotinų objektų sąraše, kurį jie turėjo, rūsiai esą nebuvo pažymėti. "Šių dalykų mūsų dokumentuose nebuvo. Jeigu kasant atrado kokių daiktų, tai atrado", – pasak jo, likęs nenugriautas rūsys tik papuoš projektą.

"Yra pasaulyje daug pavyzdžių, yra ir pas mus – "Akropolyje" yra viduje išsaugoti restauruoti fasadai. Būdų tą paveldą išsaugoti yra visokių. Jeigu turi vertingą daiktą, tai tavo nekilnojamojo turto vertė tik kyla. Tokia atmosfera, koks gali būti paveldo objektas, naujais statiniais nesukuriama", – sakė N.Stanionis.

Darys savo

Projektą derinantis verslininkas Edvinas Mamedovas nesureikšmino sunaikintos kultūros vertybės.

"Pasikarščiavome, bet gerai, kad laiku sustojome. Iš jų vertybės tai tikrai jokios nėra, bet tebūnie kažkieno kito tiesa. Jeigu būtume žinoję, kad jų negalima griauti, tikrai nebūtume griovę, nes triukšmo mums mažiausiai reikia", – pareiškė verslininkas, užsiminęs, kad ketvirtadienį paaiškės, kokio dydžio baudą gaus.

Jis negalėjo patvirtinti, kad minėtame sklype iškils prekybos centras: "Planas yra prekybos centro, bet žiūrėsime, ar išeis. Vyksta derybos, paaiškės, kai susiderėsime su tuo prekybos centru."

Konfliktą su kaimynais verslininkas pavadino noru pasipelnyti. "Čia yra mūsų žemė, ji yra privati ir mums negali niekas nurodinėti. Mes darysime tą kelią, jeigu jis bus galimas", – anot E.Mamedovo, gyventojams buvo siūloma sutvarkyti jų namus arba persikelti į naujus butus, tačiau neva jiems to neužteko.

"Tai yra miestas, jie ne kažkur parke gyvena, o prie pat A.Juozapavičiaus pr. Dabar jis ramus, bet kai atidarys tiltą, bus daugybė mašinų. Pro tą įvažą nevažiuos masės. Piešiamas kažkoks baubas, kad tik pridengtų savo norus. Mes su vienais gyventojais susitarėme ir padarysime jiems, ko reikia, o jų norams nei galo, nei krašto nėra", – pasak verslininko, šiuo metu toliau bus vykdomi griovimo darbai. Statybų leidimas jiems dar neišduotas.