Šiurpinančios baudos žvejams: ar ministerija perlenkė lazdą?

Metų pradžioje smarkiai padidinus įkainius už neteisėtai pagautą žuvį, brakonieriavimo atvejų užfiksuojama beveik triskart mažiau. Vis dėlto šiurpinančių baudų oponentai pastebi, kad Aplinkos ministerija perlenkė lazdą.

Nuomonės – skirtingos

Prieš kelias savaites su 95 unguriais maiše sučiuptam Švenčionių rajono gyventojui aplinkosaugininkai išrašė 103 tūkst. litų kvitą už žuvų ištekliams padarytą žalą. Panašios istorijos Lietuvos žvejus dalija į dvi stovyklas: vieni ploja rankomis, kiti sukioja pirštą prie smilkinio – baudos peržengė proto ribas.

Į skirtingas barikadų puses stojo ir Lietuvos aplinkosaugos gaires piešiantys politikai. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis neketina žengti nė žingsnio atgal, net priešingai – inicijuoja naujas, dar daugiau siaubo pažeidėjams keliančias pataisas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas suabejojo, ar baudų dydis neprieštarauja žmonių teisėms.

Sumažėjo šiurkščių pažeidimų

Neteisėtai žuvį sužvejojusiam žvejui gresianti bausmė susideda iš dviejų dalių: baudos ir įkainio už gamtai padarytą žalą. Šiais metais būtent įkainiai tapo pagrindiniu aplinkosaugininkų ginklu. Kai kurie jų padidėjo net iki dešimties kartų. Pavyzdžiui, viena lašiša įvertinta 2 tūkst. litų – dešimt kartų daugiau, nei gresia maksimali bauda už jos sugavimą meškere. Per devynis šių metų mėnesius Žūklės taisyklių pažeidimų užfiksuota daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau pačių šiurkščiausių nusižengimų sumažėjo beveik triskart.

"Pačių pažeidimų padaugėjo, nes gerokai sustiprėjo kontrolė – suorganizuota daug patikrinimo akcijų visoje Lietuvoje. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad pažeidimų skaičius buvo labai didelis pirmaisiais metų mėnesiais, o vėliau žvejai pažeidimų pradėjo daryti kur kas mažiau", – pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.

Aplinkosaugininkai teigia nė neabejoję, kad padidinti įkainiai sudrausmins brakonierius. Griežtesnės baudos už šiurkščius pažeidimus jau yra suveikusios anksčiau. Pavyzdžiui, šį mėnesį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Švenčionių rajone susidūrė su pastaraisiais metais itin retu pažeidimu – žuvų gaudymu naudojant elektros energiją. Paskutinį kartą elektrikais praminti brakonieriai buvo sulaikyti prieš keletą metų. Elektros prietaisų žvejybai naudojimas labai sumenko nuo 2005 m., kai už tai ėmė grėsti baudžiamoji byla.

Nesusigaudo įstatymų labirintuose

Mėgėjiškos žūklės kontrolės sugriežtinimui pritaria ne visi. Žvejai mėgėjai teigia, kad šiais metais dar labiau pagausėjo atvejų, kai bauda išrašoma už žioplumą. Jie skundžiasi, kad net nežino, kaip ieškoti gausiai pridygusių naujausių įstatymų pakeitimų. Kai kurie jų vieni kitiems kone prieštarauja ir gali būti traktuojami skirtingai.

– Žvejai mėgėjai skundžiasi kartais net nebesuprantantys, kokia bauda gresia už tam tikrus pažeidimus. Ar išties viskas taip painu? – "Kauno diena" pasiteiravo K.Motiekaičio.

– Galima viską išaiškinti paprastai. Nuo 400 iki 1000 litų bauda baudžiama už draudžiamų įrankių (tinklų, žeberklų) ir būdų naudojimą, nuo 200 iki 700 litų – draudžiamų įrankių laikymą, o už visus kitus pažeidimus – nuo 25 iki 200 litų. Dažnai skiriamas baudos vidurkis, tačiau pasitaiko lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į jas, priimamas nutarimas ir dėl žvejybos įrankių konfiskavimo. Inspektoriams nurodyta, kad valties konfiskavimas yra būtinas, jei ja buvo naudojamasi statant tinklą arba badant žuvis žeberklais. Vienintelė galimybė išvengti konfiskacijos – įrodyti, kad valtis nepriklauso pažeidėjui. Vis dėlto neužtenka pasakyti, kad valtis kaimyno, reikia atnešti nuosavybę įrodančius dokumentus. Šiuo metu galvojama, kad konfiskacija būtų privaloma net ir tuo atveju, jei transporto priemonė nepriklauso pažeidėjui. Tai labiau aktualu pažeidimams medžioklėje, kai mašinomis vežami neteisėtai sumedžioti žvėrys. Valties atėmimas – prevencinė priemonė. Kitą kartą brakonieriui jau reikės galvoti, kur tą valtį gauti. Žinoma, žmonės išradingi. Užfiksuoti atvejai, kai tinklai buvo statomi plaukiant pripučiamu čiužiniu, brendant.

– Vis dėlto labiausiai nuo pažeidimų greičiausiai atgraso ne baudos, o ieškiniai už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą?

– Būtent. Iki šių metų pažeidėjai daugiau bijojo baudų, o dabar baiminasi ieškinių už gamtai padarytą žalą. Šie įkainiai padidėjo nuo trijų iki 10 kartų. Maža to, prie sumos jau prisideda ir infliacijos koeficientas, kurio dydis šiuo metu yra 1,086. Todėl, pavyzdžiui, už vieną karšį pažeidėjui jau reikės mokėti ne 200, o 217 litų. Daugiausia teks pakloti už šlakį ir lašišą – 2172 litus už vieną. Rezultatai rodo, kad pokyčiai suveikė. Triskart sumažėjo pažeidimų, susijusių su draudžiamų įrankių panaudojimu. Dažniausiai tai susiję su tinklų statytojais. Žmogus galvoja: tinklo ir valties neteksiu, bauda – iki tūkstančio litų, o kur dar ieškinys už gamtai padarytą žalą. Baudų padidinimo tikslas tikrai nėra siekis surinkti kuo daugiau lėšų. Norima pakeisti gamtos išteklių naudotojų sąmonę. Išteklius reikia naudoti taip, kaip numato išteklių naudojimo tvarka.

– Vis dėlto pažeidimų daugiau nei pernai.

– Toks skaičius užfiksuotas tik todėl, kad sustiprėjo kontrolė. Todėl užfiksuota daug daugiau smulkių pažeidimų. Tai akivaizdu, palyginus pažeidimų skaičių ir sumas už baudas. Pažeidimų daugiau, o baudų sumokama mažiau. Vadinasi, gerokai sumažėjo šiurkščių pažeidimų, už kuriuos baudos yra didesnės.

Komentarai
Algimantas Salamakinas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Brakonieriauti negalima, bet žmogus taip sutvertas, kad jis nusižengia. Neteisėtas vieno šlakio pagavimas gamtai padaro apie 15 litų dydžio žalą, o žmogui tenka sumokėti 2000 litų. Ar tai adekvatu? Bausti reikia, bet reikia laikytis proto ribų. Už 95 ungurius žmogui teks sumokėti 103 tūkst. litų. Abejoju, ar tokios baudos atgrasins nuo brakonieriavimo. Ar išieškosime tokio dydžio baudas? Nelabai įsivaizduoju, iš kur tas kaimo žmogelis suras 103 tūkst. litų. Neduk Dieve, jei koks nors protingas advokatas tokias baudas apskųs Europos Žmogaus Teisių Teismui. Mano galva, mes tokią bylą iškart prapiltume. Teismas pasakytų, kad tokio dydžio baudos nėra adekvačios padarytai žalai. Jos gal ir gali būti 2–3 kartus didesnės, bet ne 20 ar šimtą kartų. Artimiausiu metu ketinu pasirūpinti, kad būtų surinkta informacija, kokie žalos dydžio atlyginimo koeficientai yra kitose Europos valstybėse, tada bus galima daugiau pasakyti, ką turėtume keisti. Tačiau ir dabar aišku, kad dar labiau didinti sankcijų nebegalima. Kai kurios jų nesuvokiamos protu. Daug ko negalima daryti, pavyzdžiui, viršyti leistino važiavimo greičio, tai gal už greičio viršijimą skirkime baudą 100 tūkst. litų? Leiskite suabejoti, ar tai sumažins nusižengimų.

Valentinas Mazuronis
Aplinkos ministras

Baudų didinimo tikslas nebuvo nubausti kuo daugiau žvejų ir surinkti kuo daugiau pinigų. Tikslas – sumažinti brakonieriavimą. Persilaužymas kovoje su brakonieriavimu akivaizdus, beliko sutvirtinti pozicijas ir nugalėti galutinai, todėl reikia Seime padaryti dar kai kuriuos įstatymų pakeitimus. Nuobaudų dydžiai jau yra pakankami, tačiau reikia užtikrinti bausmės neišvengiamumą. Turime dar labiau aktyvinti kontrolės mechanizmą, kad kiekvienas padaręs nusikaltimą žinotų, jog jis bus nubaustas. Trūksta gyvosios gamtos inspektorių, o jų skaičiaus didinimui trūksta lėšų. Todėl ieškome kitų būdų. Ketiname pasitelkti technines priemones, pavyzdžiui, nedideles vaizdo stebėjimo kameras, kurios leis inspektoriams būnant namuose stebėti, kas vyksta tam tikrose potencialaus nusižengimo vietose. Nesuprantu, kodėl žvejai mėgėjai pyksta dėl didelių neteisėtai sugautų žuvų įkainių. Juk, kai nebrakonieriauji, bauda lygi nuliui. Neva nenormaliai didelės baudos yra vienas iš nerimtų argumentų, kuriuos girdžiu iš dabartinę situaciją norinčių pakeisti žmonių. O situacija aiški – dabartiniame kovos etape mes prieš brakonierius laimime.

Romualdas Žilinskas
Žurnalo "Žūklė" redaktorius

Metų pradžioje žvejai kreivai pažiūrėjo į labai padidėjusias baudas, bet pamąsčius – nebrakonieriauk ir nereikės jų mokėti. Tačiau žinomi atvejai, kai nukenčia nusikalsti nenorėję žmonės. Yra pradedančių žvejų, kurie nepažįsta visų žuvų, o ir ne visi seni žvejai spėja sekti Žvejybos taisyklių pakeitimus. Jie gali pagauti neleistiną žuvį, nė nežinodami, kad nusikalsta. Galima įrankių konfiskacijąa – daugoka už žioplumą. Dar gerai, jei atims kokią nors meškerytę, o jei esi su valtimi? Kartais tenka paleisti žuvį, nors akivaizdu, kad ji neišgyvens. Kokia iš to nauda? Taisyklėse yra dviprasmybių, kurių negali būti. Kiekvienos situacijos traktavimas labai daug priklauso nuo aplinkosaugininko. Girdėjau, kad norima didinti jų skaičių. Tai labai sveikintina, tačiau dar nereiškia, kad bus geresnė aplinkosauga. Reikia didinti aplinkosaugininkų profesionalumą. Girdėjau apie tokius atvejus, kai jie patys nesusigaudo painiose taisyklėse. Būna, kad jie prisikabina visai be reikalo arba atvirkščiai – nemato akivaizdaus pažeidimo. Gaila, kad nebegirdžiu, jog aplinkosaugininkai už nedidelį pažeidimą skirtų tik įspėjimą.

Baudos žvejams mėgėjams

Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas – 25–200 litų ir galima įrankių ir priemonių konfiskacija.
Neteisėtas žvejybos įrankių gaminimas, realizavimas, įsigijimas arba laikymas – 200–700 litų ir įrankių bei priemonių konfiskacija.
Žvejyba naudojant draudžiamus įrankius ar draudžiamu būdu – 400–1000 litų ir įrankių bei priemonių konfiskavimas.
Šaltinis: Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

Žuvų įkainiai

2000 Lt – tiek teks pakloti už vieną neteisėtai pagautą šlakį ar lašišą.
1000 Lt – sturys, aštriašnipis eršketas, šamas, ungurys, skersnukis, jūrinė nėgė.
500 Lt – kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius, vėgėlė, vijūnas, ežerinė rainė, auksaspalvis kirtiklis.
200 Lt – baltasis amūras, karpis, karšis, lynas, meknė, ožka, otas, perpelė, plačiakaktis, šapalas, žiobris.
30 Lt už kg – bulių, ciegorių, ešerių, karosų, kuojų, plakių, raudžių, strepečių, vėjažuvių, seliavų.
1000 Lt – kilogramas lašišinių žuvų ikrų.

Šiuo metu įkainiai dauginami iš 1,086 dydžio koeficiento.

123 tūkst. litų – toks yra rekordinio dydžio ieškinys, išrašytas žvejams už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą. Tokią sąskaitą gavo keturi vyrai, 2006 m. elektra žvejoję Žeimenos upėje. Su savimi brakonieriai turėjo keturias lašišas, o namuose šaldytuve aptikta lašišų ikrų. Vyrai kalėjimo išvengė, tačiau dar turėjo sumokėti tūkstantines baudas. Jei tokio masto įvykis būtų užfiksuotas šiemet, bendra vyrų mokama suma turėtų būti didesnė bent kelis kartus.

Skaičiai

75 – tiek už Mėgėjiškos žūklės taisyklių (MŽT) pažeidimus konfiskuota vandens transporto priemonių per 9 šių metų mėnesius.
3404 – tiek MŽT pažeidimų užfiksuota per 9 šių metų mėnesius. 837 iš jų – šiurkštūs.
3077 – tiek pažeidimų užfiksuota per tą patį praėjusių metų laikotarpį. 321 – šiurkštus.
312 tūkst. litų – tiek šiemet per 9 mėnesius skirta baudų už MŽT pažeidimus. Per praėjusių metų tą patį laikotarpį – 340 tūkst. litų.
600 tūkst. litų – už tokią sumą išrašyta ieškinių už MŽT pažeidimus per 9 mėnesius. Per praėjusių metų tą patį laikotarpį – 289 tūkst. litų.