„Bajorkiemio“ epopėjoje – keistas banko vaidmuo

Populiarų restoraną prie magistralės Kaunas–Vilnius primena balta didelė krosnis su kaminu ir statinio griaučiai. Ne mažiau nei metus "Bajorkiemio" likučių varžytinės nejuda į priekį. Kreditorių sprendimą mažinti kainą ir parduoti likučius stabdo DNB banko užmojai.

Kaltas bankas?

"Bajorkiemio" turto ilgiau nei metus neįmanoma parduoti tik dėl banko kaltės. Bankas stabdo pardavimą ir neaišku, kokių jie čia turi planų", – susidariusią situaciją įvertino advokatas Gintaras Dabkevičius.

Lengvai išpardavę 2012 m. lapkritį supleškėjusio restorano "Bajorkiemis" likusius nedidelius statinius, turto tvarkytojai įstrigo su 0,8 ha žemės sklypu, pamatais ir kalve. Šio turto nepavyko parduoti per kelis dar pernai skelbtus aukcionus.

Pardavimo reikalai įstrigo galutinai, kai "Bajorkiemio" kreditoriai nusprendė dar labiau sumažinti likusio turto pardavimo kainą, o DNB bankas kaip didžiausias kreditorius ir įkaito turėtojas paprieštaravo šiam sprendimui.

Kreditorių sprendimą bankas apskundė Kauno apygardos teismui ir laimėjo. Lietuvos apeliacinis teismas jau nebuvo toks palankus DNB bankui, tačiau iš esmės nieko nepakeitęs grąžino šį klausimą spręsti tam pačiam Kauno apygardos teismui.

"Teismuose visą laiką laikomasi pozicijos, kad bankas yra teisus. Teismai įsitikinę, kad bankai labai protingi, ir viskas, ką jie sako, yra absoliuti tiesa. Šiuo atveju yra ne taip, nes bankas bando akivaizdžiai piktnaudžiauti įkaito turėtojo teise", – pareiškė G.Dabkevičius.

Neliko tuščiomis

Bankrutavus restoraną valdžiusiai įmonei, ją 2008 m. perėmė valdyti bankroto administravimo bendrovė "Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras". Ji išnuomojo restorano patalpas kitai įmonei, kuri tęsė pirmtakų veiklą.

Visas turtas bankrutavusių restorano savininkų buvo užstatytas bankui DNB. Prieš trejus metus kilęs gaisras supleškino "Bajorkiemį" negrįžtamai. Buvo nustatyta, kad populiarus restoranas šalikelėje buvo padegtas tyčia, naktį įsibrovus į patalpas. Tačiau padegėjai nenustatyti iki šiol.

DNB bankui, kaip įkaito turėtojui, draudimo bendrovė išmokėjo milijoninės vertės kompensaciją. Dėl bankrutavusių savininkų turto įkeitimo bankas tapo vienu didžiausių kreditorių. "Bankas gavo daugiau nei milijono litų išmoką. Jei jie perims likusį turtą, turės padengti administravimo išlaidas. Manau, kad jų veiksmai taip modeliuojami, kad išvengtų to mokėjimo", – nuspėti procesą stabdančio kreditoriaus motyvus mėgino gynėjas.

G.Dabkevičius neatmetė galimybės, kad bankas nori padaryti taip, kad tas išlaidas apmokėtų visi kreditoriai, paprasčiau – kad už bankrotą mokėtų visi, išskyrus banką. "Čia išeina piktnaudžiavimas įkaito turėtojo teise", – įsitikinęs G.Dabkevičius.

Kelias nesikeis

Pernai vykusiose paskutinėse "Bajorkiemio" likučių varžytinėse 0,8 ha žemės sklypui Karčiupio kaime, kalvei ir pamatams buvo nustatyta 550 tūkst. litų kaina. Varžytinės neįvyko, niekas nesusidomėjo pasiūlymu.

"Kadangi nepardavėme už 550 tūkst. litų, tai pasiūlėme, kad kitą kartą rengiant aukcioną kaina būtų 450 tūkst. litų. Tačiau bankas laikėsi savo – nemažinti kainos", – aiškino bankroto administratorius Vytautas Česonis.

Pasak jo, buvo sprendžiamas "Bajorkiemio" turto perėmimo klausimas, tačiau tik kalbomis. "Bajorkiemio" turtas taip ir liko įkeistas DNB bankui. "Bankas yra įkaito turėtojas ir vienas didžiausių kreditorių. Matyt, jie turi savo planų, kurių laikosi", – diplomatiškai vertino bankroto administratorius.