B. Palšis: smurto demonstravimas situacijos nepagerins

Interviu su pilietišku vyru ir Kauno apskrities vyrų krizių centro organizuotos visuomenės sąmoningumo didinimo akcijos „Kauno vyrai už visuomenę be smurto!“ dalyviu Broniumi Palšiu, kuris yra Bendruomenės pareigūnas, Kauno miesto smurto prieš vaikus iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos socialinių darbuotojų medicinoje asociacijos narys, jaunimo organizacijos „Baltai juoda“ savanoris, Kauno apskrities vyrų krizių centro savanoris,  teisės studijų studentas, LSMU ir VDU absolventas. B. Palšį kalbina Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė.

- Broniau, pažįstu tave kaip neabejingą visuomenei žmogų, ne tik mūsų krizių centro, bet ir kelių kitų organizacijų savanorį, todėl noriu paklausti tavęs ne kaip pareigūno, bet kaip žmogaus – kokios mintys, asociacijos, emocijos tau kyla, girdint apie smurtą? 

- Pirma reakcija – noras užsiblokuoti ir nebegirdėti, mintis – „ir vėl, kiek tai tęsis“, emocija – kažkoks liūdesys ar nusivylimas. Rodos, tiek pastangų dedama, o įspūdis, kaip nemažėja to smurto, taip nemažėja. 

- Ir man susidaro toks įspūdis, kaip tu tai paaiškintum?

- Na, viena vertus, smurto ir patyčių statistika negali būti iš piršto laužta, bet, iš kitos pusės, gal ir žiniasklaida užaštrina tuos įvykius. Labai daug rodoma ir rašoma tokių smurtinių atvejų, kuriais siekiama šokiruoti. Aš svarstau kartais, koks to rodymo tikslas - ar tokiu būdu vis dar vyksta sąmoningumo didinimas, ar čia jau peržengtos ribos ir pereita prie kažkokio sunkiai suvokiamo mėgavimosi. Man tas smurto demonstravimas visais kanalais irgi yra smurtinis. Vyksta toks žmonių ‚nujautrinimas“, kad mes jau pradedame nekreipti dėmesio, nes tai tampa pernelyg įprasta. Iš vieno kraštutinumo, kai apie smurtą būdavo nutylima, jau perėjom į kitą, kai ištisai eskaluojama.

- Labai geras pastebėjimas, Broniau, kuo daugiau to smurto rodoma, tuo labiau visuomenė tarsi  pripranta, kaip prie kasdienio reiškinio.

- Taip, būtent, Dovile. Žiniasklaida rodo mažai teigiamų pavyzdžių, o man norisi daugiau pozityvo.

- Taip, pritariu tau.

- Apskritai, iš žiniasklaidos, statistikos ir iš darbo bei asmeninės patirties man susidaro įspūdis, kad gyvename itin agresyvioje aplinkoje ir kad, norėdamas joje išlikti, pritapti, pasiekti, taip pat turi kovoti, konkuruoti, dominuoti. Manau, kad yra žmonių, kurie ne tik taip jaučiasi, bet ir elgiasi – siekia visur dominuoti.

- Ir artimoj aplinkoj?

- Manau, kad taip. Nors kurdami santykius gal nė vienas negalvoja, kad sąmoningai tai darys. Nesiruošia tam. Bet vėliau, gal dėl nemokėjimo bendradarbiauti, ima konkuruoti. 

- Ko gero, konkuravimas dar nėra smurtas.

- Taip, bet konkuravimas, noras dominuoti tikriausiai gali būti smurtinių santykių pradžia, nes tai neišvengiamai kelia įtampą. Bet suvokdamas save, turėdamas gebėjimus ir įgūdžius, tu gali rinktis, kaip elgsiesi: jei tave suerzina, tu gali eiti pasivaikšioti, paklausyti muzikos, pabėgioti.

- Juk ne visi smurtu atsako į bet kokį dirgiklį.

- Galvoju, kad taip elgiasi žmonės, kurių reakcijos ir atsakas yra tokiam pasąmoniniam lygmeny, tai yra, tuo metu, kai emocijos kyla, jie nustoja mąstyti. Kad tai suvokti, reikia save stebėti ir analizuoti, ir to mokyti jau nuo mažumės. Bet, aišku, geriau vėliau nei niekad.



NAUJAUSI KOMENTARAI

:)

:) portretas
Kažkoks sado-mazo sambūris?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių