Automobilių spūstys vis labiau dusina Kauną

Perpildytos gatvės

Prieš kelerius metus apie automobilių spūsčių įkalintas gatves girdėdavosi tik iš sostinės. Kaune vairuotojai galėjo tik šypsotis – piko metu jie galėjo laisvai judėti. Tik atrodo, kad geri laikai baigėsi.

Kaunas pasivijo Vilnių: spūstyse kartais tenka stovėti ir kelias valandas. Per rytinį piką dūsta ne tik miesto centras, bet ir įvažiavimo į Kauną keliai. Vakarinis pikas seniau trukdavo apie pusantros valandos, o dabar – kartais ir tris.

Jau 16 val. pagrindinėse miesto arterijose, tokiose kaip Karaliaus Mindaugo prospektas, Tunelio gatvė, Savanorių prospektas, pradeda formuotis automobilių eilės.

Ypač daug rūpesčių kelia Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių bei Birštono gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankryžos. Pastarojoje buvo net nubraižytas geltonų linijų korys, draudžiantis įvažiuoti į sankryžą ir joje stovėti, jei priešais yra kiti automobiliai. Tačiau situacija mažai pasikeitė, nes vairuotojai nepaiso ženklų ir vis tiek sudaro spūstis sankryžoje, taip neleisdami kitiems vairuotojams atlikti manevro.

Ne ką geresnė situacija ir Maironio ar Kęstučio gatvėse. Piko metu automobiliai vos juda, tad centras dūsta nuo išmetamųjų dujų. Pasitaiko, kad didelės spūstys išsekina vairuotojų kantrybę. Prasideda ir pikti pypsėjimai ar net keiksmai.

Judant toliau nuo centro, spūstis šiek tiek apmažėja, tačiau vis tiek automobilių srautas didelis. Spūstys vėl pradeda formuotis Taikos prospekto ir A.Baranausko gatvių sankryžoje. Panaši situacija ir ties Murava. Į Kauną įsukę automobiliai stoja į rikiuotę, eilėje vargsta ir Karmėlavos puse judantys vairuotojai.

"Piko metu nuo pilies per S.Donelaičio ir Maironio gatves Kęstučio gatvę pasiekiau per valandą, nors įprastai toks maršrutas įveikiamas per maždaug 10–15 min. Kęstučio gatvėje didelio eismo nebuvo, tačiau teko laukti Birštono gatvėje. Pro Savanorių prospektą vėl baisu važiuoti, nes dabar šviesoforų ant kiekvienos perėjos pridarė, tad tikrai nėra tos žaliosios juostos. Atrodo, kad viską daro pėstiesiems, bet automobilių srautų tinkamai nesureguliuoja", – piktinosi kaunietis Tadas.

Vėluojantys autobusai

Dalyje Kauno vietų yra įrengtos specialios viešojo transporto juostos, tačiau spūsčių neišvengia ir autobusai bei troleibusai. Dėl to viešasis transportas atsilieka nuo grafiko. Į "Kauno dieną" paskambinusi troleibuso vairuotoja Jūratė pasakojo, kad piko metu važiuoti trukdo ir Kelių eismo taisykles (KET) pažeidinėjantys vairuotojai.

"Labai dažnai negaliu iš Karaliaus Mindaugo prospekto įvažiuoti į Nemuno gatvę. Nors ir ženklas kabo, kad eismas ribojamas, ir pati gatvė dėl dviračių takų susiaurinta, tačiau lengvieji automobiliai vis tiek ten važiuoja. Mes priversti stovėti spūstyje. Vėluojame, todėl sulaukiame piktų replikų iš keleivių", – dėstė troleibuso vairuotoja.

Bendrovės "Kauno autobusai" Transporto eksploatacijos tarnybos direktorius Rimas Stankaitis patvirtino, kad didėjantys automobilių srautai verčia nuolat koreguoti viešojo transporto tvarkaraščius.

"Maršrutas maršrutui nelygus. Negali pasakyti, kad autobusas ar troleibusas piko metu vėluoja būtent 10 min. Yra maršrutų, kur iš viso nevėluojama, kitur – atvažiuojama 3–5 min. vėliau. Būna, kad ir pusvalandį vėluoja, tada vairuotojas su dispečeriu sprendžia, ar toliau laukti, ar apsisukti ir pradėti maršrutą nuo pradžių. Tuomet dalis keleivių iš viso nesulaukia autobuso. Tokių atvejų pasitaiko ne tik dėl avarijų, bet ir piko laiku", – pasakojo R.Stankaitis.

Nekultūringas elgesys yra viena iš sudedamųjų spūsčių formavimosi dalių, tačiau nėra esminė.

Pasak jo, nuolat stebima eismo situacija, todėl piko metu viešajam transportui duodama daugiau laiko įveikti Kauno pilies rajoną, o ne piko metu – vėl sumažinama. "Taip ir tampome tuos grafikus kaip gumą, tačiau tobulai, ko gero, niekada nebus", – pastebėjo Transporto eksploatacijos tarnybos direktorius.

"Kauno autobusų" atstovai pastebi, kad padėtis pasikeistų, jeigu lengvųjų automobilių vairuotojai persėtų į viešąjį transportą. Ypač miesto centre. Skaičiuojama, kad į vieną autobusą telpa apie 100 keleivių, o automobiliais dažniausiai važiuoja du keturi keleiviai. Tad  į vieną autobusą suliptų 50 automobilių keleivių.

Vairuotojų kultūra

Nemažai automobilių spūsčių susidaro, nes visi vienu metu skuba į darbus ar iš jų.

"Bendruomenės turėtų pasiderinti darbo laiką, kas gali vėliau atvažiuoti, kiti – anksčiau. Tada vairuotojams nereikėtų taip įsitempusiems vairuoti. Reikia įvertinti ir oro sąlygas, ar lyjant lietui užteks laiko nuvažiuoti į numatytą vietą", – patarė Kauno kelių patrulių kuopos viršininkas Ramūnas Kemzūra.

Tačiau yra ir kita problema – vairuotojų kultūros trūkumas. Tai viena iš spūsčių susidarymo priežasčių. Kauniečiai piktinasi, kad keliuose vis dar apstu įžūlių vairuotojų, kurie nori greičiau už kitus važiuoti, taip užkirsdami kelią kitiems.

"Labai dažnai patys vairuotojai sudaro spūstį sankryžoje ir neleidžia pravažiuoti kitiems. Net subraižyti koriai nepadeda. Pasitaiko, kad jei kelyje atsiranda kliūtis, vairuotojai tvarkingai rikiuojasi iš vienos eismo juostos į kitą, tačiau koks nors gudruolis per šaligatvius ar papildomą juostą bando įsukti. Taip stabdomas srautas abiejose eismo juostose. Nereikia pamiršti ir tokių, kurie labai lėtai įsivažiuoja, tad per sankryžas pervažiuoja vos keli automobiliai, nors galėtų tris kartus daugiau. Dėl to susidaro spūstys ir reikia namo važiuoti valandą", – nuomonę apie vairuotojų kultūrą išsakė kaunietis Edvardas.

Eismo specialistai mano, kad vairuotojų kultūra gerėja, tačiau dar reikia laiko. Anot jų, technines priemones įrengti yra lengviau, nei pakeisti žmogaus elgseną.

"Bendra kultūra, mano akimis, tikrai gerėja, atsiranda pakantumas kitiems. Didesnė dalis supranta, kad reikia laikytis KET, tačiau kai kuriems vis dar trūksta bendro supratimo, kad trukdo ne tik sau, bet ir kitiems. Čia vien baudomis neišauklėsi, tačiau,  įvairiose vietose rengiame patikrinimus. Be to, dažnas vairuotojas turi vaizdo registratorius ir užfiksuotus KET pažeidimus perduoda policijai, tad taip pat prisideda prie geresnės eismo situacijos", – sakė R.Kemzūra.

"Lyginant, kaip visi važinėjo prieš dešimtmetį, situacija tikrai gerėja, tačiau tai lėtas procesas. Visada atsiranda nekultūringų žmonių, kurie ir gatvėje taip pat elgiasi. Tikiuosi, kad vairavimo instruktoriai skiria nemažai dėmesio ir kultūrai keliuose. Nekultūringas elgesys yra viena iš sudedamųjų spūsčių formavimosi dalių, tačiau nėra esminė", – sakė Kauno miesto Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis.

Spūsčių priežastys

Eismo ekspertai įvardijo priežastis, lemiančias didėjančias spūstis. Viena jų – Kaune nuolat daugėja automobilių. Dabar savo asmenines transporto priemones turi ne tik tėvai, bet ir vaikai.

"Augant gyventojų perkamajai galiai, kartu didėja ir privačių automobilių skaičius miestuose. Kaunas čia tikrai nėra išskirtinis miestas. Kiekvienais metais automobilių skaičius mieste padidėja rugsėjo pradžioje ir vėl kiek sumažėja žiemos pradžioje. Automobilių srautams taip pat įtakos turi tai, kad vis daugiau gyventojų gali sau leisti įsikurti mažaaukštės statybos mikrorajonuose artimajame priemiestyje, todėl daugelyje šeimų atsiranda antrasis ar net trečiasis automobilis", – aiškino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Spūstys susidaro ir dėl remontuojamų gatvių.

"Automobilių srautai yra išbalansuoti, nes pernai buvo Kauno hidroelektrinės tiltas uždarytas. Vis dar remontuojamas Marijampolės plentas. Darbininkai tvarko A.Mickevičiaus gatvę. Tad kai kurios miesto transporto arterijos kol kas nefunkcionuoja. Natūraliai srautai persiskirsto ir automobilių padaugėja kitose miesto vietose", – galimas spūsčių susidarymo schemas aiškino R.Mikaitis.

Šiuo metu centrinėje miesto dalyje tvarkomos V.Putvinskio, A.Mickevičiaus, Miško, dalis E.Ožeškienės gatvės. Darbai vyksta Vytauto prospekte, Kaunakiemio ir Karo ligoninės gatvėse. Dėl šios priežasties, ypač vakarinio piko metu, susidaro eismo spūstys Kauno centre.

Sprendimo būdai

P.Keras aiškino, kad pastaraisiais metais itin juntamos automobilių spūstys Kauno prieigose – kelių A1 ir A5 sankryžoje, ties IX fortu, taip pat kelyje A1, ties PLC "Mega" ir tiltu per Nerį. Šiuos kelius valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija ir miestas čia neturi įtakos.

"Miestas projektuoja ir 2018 m. ketina įrengti dar vieną įvažiavimo kelią iš automagistralės Vilnius–Klaipėda, ties Ašigalio gatve. Šis kelias leistų sumažinti automobilių iš automagistralės srautą, judantį Jonavos gatve ir Šiaurės prospektu į Kalniečių mikrorajoną. Praėjusiais metais išplatinome Pramonės ir Savanorių prospektų sankryžą. Artimiausiu metu bus pasirašyta sutartis dėl šios sankryžos šviesoforų rekonstrukcijos. Ketiname platinti Pramonės prospekto ir Partizanų gatvės sankryžą ir čia rekonstruoti šviesoforus. Planuojame modernizuoti likusias Savanorių prospekto sankryžas", – vardijo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Specialistas tikino, kad miesto sankryžose sparčiai keičiama šviesoforų įranga. Per 2017–2018 m. visose miesto sankryžose bus sumontuoti tik išmanieji šviesoforai, kurie eismo srautus valdo savarankiškai, atsižvelgdami į daviklių pateikiamus duomenis.

Pastaruoju metu pradėta diegti programinė įranga pagal eismo daviklių informaciją, vienu metu valdanti keletą šalia viena kitos esančių sankryžų.

Bandys pakeisti elgseną

Anot P.Kero, vairuotojų elgsena taip pat labai veikia auomobilių pralaidumą sankryžose. Svarbu, kad vairuotojai sustotų tiksliai prie STOP linijų išmaniosiose sankryžose, nes tose vietose sumontuoti davikliai, pranešantys apie laukiančius automobilius.

"Jei ne vietoje sustojama prie šviesoforo, žalia šviesa šia kryptimi gali ir neįsijungti. Taip neretai susiformuoja nereikalinga spūstis prie sankryžos transporto mazge prie Vytauto Didžiojo tilto. Spūstis taip pat didina vairuotojai, nepaisantys vadinamųjų korių. Ši eismo reguliavimo priemonė vis dar neveikia 100 proc., tačiau jos vis labiau paisoma. Sankryžų pralaidumą mažina ir vairuotojai, bandantys rikiuotis prie pat sankryžų, aplenkdami laukiančiųjų eilę", – žalingus vairuotojų įpročius vardijo eismo specialistas.

Jis tikino, kad vien tik tobulinant infrastruktūrą nė vienam Europos miestui nepavyko išspręsti spūsčių problemos – būtina keisti gyventojų judėjimo įpročius.

Pasak P.Kero, Kauno miesto savivaldybė, pasinaudodama ES lėšomis, šiuo metu rengia Kauno miesto darnaus judumo planą. Šiam planui rengti pasitelktas tarptautinis ekspertų konsorciumas UAB "Civitta", MB "PUPA-strateginė urbanistika", Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Izraelio kompanija "ROM Transportation Engineering Ltd".

"Šiuo metu tiriami eismo ir keleivių srautai, miestiečių kelionių įpročiai. Vėliau surinktų duomenų pagrindu bus sukurtas Kauno miesto skaitmeninis modelis, kuris leis nustatyti pagrindines miesto susisiekimo sistemos problemas, optimizuoti susisiekimo infrastruktūros panaudojimą. Skaitmeninis modelis leis ne tik patikrinti, kaip miesto transporto sistemą veiks Darnaus judumo plano rengėjų siūlomi sistemos pakeitimai, bet ir iš anksto prognozuoti problemas, su kuriomis Kaunas gali susidurti ateityje miestui vystantis, didėjant automobilių srautams bei atsirandant naujiems infrastruktūros objektams", – programos svarbą aiškino P.Keras.

Pasibaigus projektui modelis bus perduotas Kauno miesto savivaldybei.

"Tarptautinė ekspertų komanda taip pat pateiks siūlymus, kaip skatinti miesto gyventojus mažiau naudotis privačiu motoriniu transportu, pasiūlant patogesnį viešąjį transportą ir dviračių infrastruktūrą. Norima sukurti tokią miesto susisiekimo sistemą, kuri Kauno mieste leistų per trumpiausią laiką pasiekti norimą kelionės tikslą, skatintų kuo mažiau naudotis privačiu automobiliu. Kauno miesto darnaus judumo planas taip pat nagrinės ir artimojo miesto priemiesčio susisiekimo problemas. Pateiks siūlymus, kaip gyvenantiesiems greta miesto sudaryti patogesnes sąlygas atvykti į miestą viešuoju transportu", – komentavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.