Atsiliepė žydų gelbėtojos artimieji

"Kauno diena" ne pirmą kartą padeda valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui rasti žydus gelbėjusių žmonių artimuosius. Taip atsitiko ir šį kartą, dienraštyje išspausdinus rašinį apie karo metais žydus gelbėjusią kaunietę Kotryną Jonikytę.

Gerbė gelbėjamus žmones

Apie ją rašoma 1967 m. išleistoje knygoje "Ir be ginklo kariai". Knygos sudarytoja Sofija Binkienė sudėjo į šį leidinį išgelbėtų per karą žydų atsiminimus, liudijimus, dokumentus. Šioje pirmoje Lietuvoje knygoje apie žydų gelbėtojus pateikti ir išgelbėtos kaunietės žydės Goldos Perienės prisiminimai, kuriuose ji mini Kotryną Jonikytę (1904–1980) kaip nepaprasto gerumo moterį, pasiaukojamai gelbėjusią žydus.

Anot G.Perienės, K.Jonikytės butas Vytauto prospekte buvo tranzitinė vieta, į kurią trumpam, o kartais ir dešimčiai dienų buvo atvedami gelbstimi žmonės – jie vadino savo gelbėtoją Kotrynėle. Pasak G.Perienės, Kotrynėlė kiekvieną gelbstimą žmogų sutikdavo lyg brangų svečią: ruošdavo vakarienę, pervilkdavo lovos patalynę.

G.Perienė savo prisiminimuose rašė: "Į mano pastabą, kad be reikalo ji taip daro – juk žmogus ateis tik vienai nakčiai, gal net nenusirengs, greičiausiai visą naktį prasėdės ir, vos auštant, kai tik baigsis komendanto valanda, išeis, ji man atsakydavo: "Aš laukiu žmogaus, kurio vadinamieji ponai nugalėtojai ir jų gerbėjai nelaiko žmogumi, todėl aš noriu pabrėžti, kiek jis man brangus, parodyti, kiek aš jį gerbiu."

Palaidota Romainių kapinėse

Į rašinį "Kauno dienoje" apie Vilniaus Gaono žydų muziejaus ieškomus K.Jonikytės artimuosius atsiliepė jos dukterėčia Laima Misevičienė, parašiusi laikraštyje nurodytu adresu minėto muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai Danutei Selčinskajai laišką, kuriame suteikė daugiau žinių apie savo tetą, gelbėjusią žydus.

Pasak D.Selčinskajos, dabar jau žinoma, kad K.Jonikytė ilgai gyveno viename bute, Vytauto prospekte, drauge su savo seserimi Bronislava Jonikyte-Sutkiene, t.y. į žydų gelbėtojos paiešką atsiliepusios L.Misevičienės mama.

"1964 m. namas, kuriame gyvenome Vytauto prospekte, buvo nugriautas – jo vietoje iškilo kino teatras "Planeta", – rašė L.Misevičienė. – Teta persikėlė gyventi pas dukterėčią Genę Plechavičienę, kuri turėjo butą Kaune, Taikos prospekte. Ten gyvendama ji mirė, palaidota Romainių kapinėse."

Pamaldi, labai kukli

Kotrynėlė nesukūrė šeimos, bet jai šeima buvo visi aplinkiniai žmonės, kuriuos ji mylėjo, dalydama savo didelę gerumo prasme širdį.

Anot L.Misevičienės, ji iškart pažino nuotrauką, išspausdintą "Kauno dienoje", nes tokia pati K.Jonikytės nuotrauka su gelbėtomis žydaitėmis yra išlikusi jos šeimos albume. Ir net su išgelbėtųjų įrašu.

"Įdomu dabar būtų sužinoti tetutės išgelbėtų žmonių likimus", – rašė L.Misevičienė. Jos teta drauge su kitais tautiečiais įvairiais būdais stengėsi padėti į mirtiną pavojų vokiečių okupacijos metais patekusiems žydams, nepaisydami patiems gelbėtojams grėsusios bausmės.


Šiame straipsnyje: Kotryna Jonikytėžydai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Arvydas

Arvydas portretas
Kokie gražūs moterų veidai fotografijoje! Ir poelgiai, iš kurių reikia mokytis, kuriais galime didžiuotis.

as bijociau

as bijociau portretas
drasi pasiaukojanti moteris ir bendrai imant fakta fashistu okupacijos metais gelbeti ZYDUS ! tai didele drasa nes tai buvo didele atsakomybe savo seimos atzvilgiu ! ta moteris DIDVYRE zinom kas jai GRESE! shventa moteris pagarba JAI!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių