Artėjant Kovo 8-ajai – kalbos apie moterų nesolidarumą

„Moterims primenu: kai tik jums pradės sektis versle, jūs suprasite, kad kitos moterys yra didžiausias jūsų priešas. Nes tas, kuris pirmas įgels jums už nugaros, pasakys užgaulų juokelį, sukritikuos jūsų atliktą darbą, bus kita moteris“, – įsitikinusi verslininkė Skaidrė Vainikauskaitė.

Pasak šeštadienį Kaune vykusios moterims verslininkėms skirtos konferencijos organizatorės, tokio moterų elgesio priežastis galbūt reikėtų nurašyti vaikystėje patirtoms psichologinėms traumoms, nepilnavertiškumo kompleksams. „Kito sėkmė mūsų visuomenėje vis dar priimama skausmingai.

Kai tu turi du vaikus ir neturi nieko, o kita moteris turi du vaikus ir du prekės ženklus, uždirba pinigus, yra žinoma, kviečiama, paisoma jos nuomonės, sukyla neišsipildžiusios ambicijos, nuoskauda. Savo paties padėtį, savivertę dažnai suvokiame tik lygindamiesi su kitais. Paradoksalu, kad apie tai tenka šnekėti artėjant moterų solidarumo diena vadinamai Kovo 8-ajai, XXI a., tačiau moterų solidarumo labai trūksta“, – sakė edukacinės konferencijos „Aš – versli mama“ organizatorė, portalo verslimama.lt įkūrėja S.Vainikauskaitė.

Ji pastebėjo, kad mūsų visuomenėje nepriimta pasidžiaugti kito sėkme. Tai, pasak pašnekovės, yra visuomenės nebrandumo požymis. „Aš visą laiką raginu žmones nepraleisti galimybės pagirti kitą žmogų, kitą moterį, jeigu tik yra už ką. O jei jau reikia išsakyti kritiką, bendravimą reikėtų pradėti nuo teigiamos žinutės ir tik tada pereiti prie kritikos. Juk nėra pasaulyje vien juodų arba vien baltų dalykų – visada yra dvi pusės“, – sakė S.Vainikauskaitė.

Pašnekovės žodžiais, savo verslą moterys steigia dėl įvairių priežasčių. Vienos – kad neturėtų finansinių lubų, kitos – kad turėtų daugiau erdvės derinti profesinę ar tiesiog širdžiai mielą veiklą su laiku šeimai. „Tačiau apklausos rodo, kad pagrindinis motyvas, atvedantis moteris į verslą, yra savirealizacija. Daug moterų būtent motinystė nutiesia kelią į verslą, – sakė konferencijos organizatorė. – Paprastai moterys, paauginusios vaikus, sutvirtėja, subręsta dvasiškai, pamato, kaip nelengva derinti samdomą darbą su vaikų auginimo, auklėjimo veikla ir tuo pačiu palaikyti darnų ryšį, santykį su vyru. Ir jos ištraukia iš savęs neformaliąsias kompetencijas, kurias įgijo dar vaikystėje, tokias kaip maisto gaminimas, mezgimas, siuvimas ar kitokių rankdarbių kūrimas.“

Paklausta, ką veikia keturios jos pačios atžalos, kai mama – nuolatos renginiuose, su verslu susijusiose kelionėse, S.Vainikauskaitė atsakė: „Visi mano vaikai – jau paaugę. Vyriausias sūnus – 20 m. studentas, o dešimties ir septynerių metų dukros, šešerių metų jauniausias sūnus – taip pat savarankiški. Su jais šiuo metu yra tėtis.“ S.Vainikauskaitė patvirtino verslių moterų dažnai kartojamą tiesą: jei jos idėjų neremia vyras, verslą kurti labai sunku.

Konferencijos lektorė, socialinių mokslų daktarė Diana Lodienė, skaičiusi pranešimą apie savęs pozicionavimą, moterims priminė tiek mezgant verslo kontaktus, tiek einant į darbo pokalbį svarbius dalykus: „Labai daug priklauso nuo to, kaip mes pateikiame save. Savęs pozicionavimas – tai ir apranga, ir bendra išvaizda, ir pasitikėjimas savimi, ir kalba – viskas. Viena mano draugė, mama, dėl sergančio vyro paliko darbą, tačiau, iškilus tam tikriems sunkumams, nusprendė vėl ieškotis darbo. Tačiau nebuvo tam pasiruošusi psichologiškai: nuėjusi į pokalbį su potencialiu darbdaviu, ji galvoja ne apie darbą, bet apie savo problemas. Darbdavių neapgausi: jei nepasakysi garsiai, tai kūno kalba, bendra povyza išduos, kad nesi pasirengusi grįžti į darbą.“

Kitas dalykas, kurį pastebėjo pašnekovė, – kai kurios motinystės atostogų išėjusios mamos dar vaikeliui esant labai mažam ima galvoti apie darbą. „Sutikau mamą, kuri, vos vaikeliui sulaukus šešių mėnesių, prisipažino patirianti stresą svarstydama, ar jos darbo vieta dar bus jai sugrįžus į darbą po ilgų motinystės atostogų, – pastebėjo lektorė. – Mano patarimas yra mėgautis tuo, ką turi. Jei tik yra galimybė stebėti vaikelį augantį, visom mamom patariu pabūti su juo ilgiau. O darbų atsiras.“

Kaip pozityvų dalyką ieškant darbo D.Lodienė įvardijo dažniau jaunimo praktikuojamą iniciatyvą savo gyvenimo aprašymą potencialiems darbdaviams išsiųsti net ir tuo atveju, jei į tam tikrą poziciją darbuotojo ir nėra ieškoma: „Pati turiu savo įmonę ir gaunu tokių gyvenimo aprašymų. Tačiau kartais toks jaunimas, išsiųsdamas daug tokių gyvenimo aprašymų, eidamas susitikti su potencialiais darbdaviais, pamiršta pasidomėti, koks tai verslas, kokia tai įmonė. O tai padaryti reikėtų.“

Pasak D.Lodienės, nereikia nusiminti nuėjus į keletą darbo pokalbių arba išsiuntus keletą gyvenimo aprašymų ir negavus iš potencialių darbdavių jokio atsakymo – reikia turėti atkaklumo, bandyti dar ir dar kartą. Pati kaunietė yra gyvas to pavyzdys: trečius metus iš eilės Vytauto Didžiojo universitete bandant įstoti į doktorantūrą, priėmimo komisija, ją pamačiusi, stebėjosi moters atkaklumu.

Artimiausios edukacinės konferencijos „Aš – versli mama“ balandžio mėnesį vyks Vilniuje ir Stokholme. Į Švedijos sostinėje vyksiančią konferenciją kviečiamos Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančios verslios mamos.