Ar pelėdos apgins savo teritoriją?

Ypatinga meno, kultūros ir istorijos aura garsėjančiam Pelėdų kalnui iškilo grėsmė: sovietinį pastatą įsigiję savininkai užsigeidė atsiriekti gabalą sklypo, kuris saugomas kaip kultūros paveldo vertybė.

Nori nuosavo sklypo

"Menų fakulteto teritorijoje norima suformuoti sklypą, kuriame greičiausiai iškiltų gyvenamieji namai ar koks nors kitas statinys. Šią teritoriją kaip nedalomą kultūrinį paminklą per daugybę metų pavyko išsaugoti. Tai istorinė vieta, labai svarbi ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Jeigu ir ją užstatysime, visiškai pasiduosime materialiems įgeidžiams", – savo ir menininkų bendruomenės nuogąstavimais dalijosi Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė.

Šalia istorinių pastatų ant Pelėdų kalno 1969 m. iškilusios dirbtuvės per privatizavimo bumą pateko į verslininkų rankas. Jau ne kartą įvairiais būdais bandyta atsirėžti sklypą prestižinėje Kauno vietoje šalia sovietinio statinio. Dabartiniai savininkai kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kad būtų peržiūrėta šios erdvės nedalomumo vertybė. Tiesa, kalbinti paveldosaugininkai verslininkų pretenzijas atmeta ir žada nenusileisti – ši unikali paveldo teritorija nedaloma.

Privatizuotas pastatas ne kartą keitė šeimininkus, nes ši ypatinga vieta vilioja visus. 2011 m. buvusį gamybinį pastatą įsigijo bendrovė "Litectus". Viešai skelbiama, kad ji užsiima gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto, nebaigtos statybos projektų ir įvairios paskirties žemės sklypų priežiūra ir plėtra. Su bendrovės vadovu vakar telefonu susisiekti nepavyko.

Ypatingas kalnas

Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas – senas tradicijas turinti meno mokykla, sauganti ir puoselėjanti kultūros paveldą ugdanti naująją menininkų kartą, tad jos bendruomenė suinteresuota išsaugoti šią ypatingą vientisą erdvę.

Vladimiro Dubeneckio sukurtas J.Vienožinskio menų fakulteto pastatų kompleksas dar 2001 m. įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Kompleksą sudaro architektūrinės, dailės, istorijos vertybės.

1922 m. piešimo kursų pagrindu dailininkas J.Vienožinskis čia įkūrė pirmąją Lietuvoje Kauno meno mokyklą, buvo pirmasis jos direktorius. Tai pirmasis objektas Kaune, statytas nepriklausomos valstybės lėšomis.

Mokykla iškilo buvusios Kauno tvirtovės IX baterijos (1883–1888 m.) teritorijoje, kur 1912–1915 m. buvo keliama Kauno tvirtovės vėliava.

Vienas iš pastatų ypač svarbus kalbant apie M.K.Čiurlionio kūrybinį palikimą, nes būtent čia tarpukariu buvo įkurta pirmoji Lietuvoje M.K.Čiurlionio galerija.

Visą istoriškai ir kultūriškai svarbią teritoriją juosia tvora, kurią puošia skulptoriaus Vinco Grybo sukurtos pelėdų skulptūros. Spėjama, kad dėl to kalną ir imta vadinti Pelėdų kalnu.
2011 m. Kaune diskutuota, kad romantiškoje Žaliakalnio vietoje – ant Pelėdų kalno – įsikūręs ir J.Vienožinskio menų fakultetas galėtų tapti miestiečių ir turistų poilsio bei pramogų traukos zona. Čia pat Juozo Zikaro namas, netoliese – Senamiestis, Laisvės al., o nuo kalno atsiveria įspūdingi vaizdai.

Dvasinio paveldo aura

"Pragmatizmas kartais yra sveikintinas, bet jis negali pasiglemžti visko. Ši teritorija svarbi ne vien pastatais, bet savo erdve. Tai viena didžiausių dvasinės auros paveldo vieta, davusi Lietuvai didžiulį intelektualinį dvasinį užtaisą", – įsitikinęs architektas Leonardas Vaitys.

Jo tėvas Jonas Vaitys – garsus Lietuvos dailininkas, kadaise dirbo šioje meno mokykloje. Šiuo metu Menų fakultete yra jo vardu pavadinta auditorija, o dailininko vardo fondas teikia premijas jauniesiems menininkams.

"Mano tėvas buvo vienas iš direktorių karo ir pokario metais. Parodų gausa ir kita menininkams artima veikla ten tęsiama ir šiandien", – tradicijų tęstinumu pasidžiaugė L.Vaitys.
Anot jo, šioje vietoje J.Vienožinskio pastangomis gimė ne viena Lietuvos menininkų karta. "J.Vienožinskio mokinių mokiniai, tokie kaip aš, tebėra glaudžiai susiję su šia kelių kartų generuota energija", – pridūrė Pelėdų kalnui neabejingas architektas.

Padėtų sutvarkyti tvorą

Žinomas verslininkas ir visuomenės veikėjas Vladas Lašas įsitikinęs, kad ši miestui ypatinga erdvė jokiais būdais negali būti daloma.

"Tai kultūrinė erdvė, daug jaunų ir talentingų žmonių ten mokosi ir kuria. Tas privatus pastatas nėra tokia vertybė, kaip aplink esantys architektūriškai vertingi statiniai, tebesaugantys aurą tų žmonių, kurie ten daugelį metų mokėsi, kūrė, dirbo", – pastebėjo V.Lašas. Jo mama Eugenija Lašienė buvo ilgametė šios menininkų kalvės darbuotoja. V.Lašas yra įsteigęs E.Lašienės vardo fondą, remiantį jaunuosius menininkus.

Verslininkas įsitikinęs, kad Pelėdų kalną reikia ne tik išsaugoti kaip vientisą erdvę, bet ir labiau pritaikyti miesto bendruomenei. V.Lašas prasitarė dažnai pabendraujantis su šalia Menų fakulteto gyvenančiais bičiuliais, kurie norėtų pagelbėti nuo laiko pavargusiems šio kalno simboliams – pelėdoms. "Ne visos pelėdos dabar yra savo vietose, kai kurios – nuskridusios. Galėtume ir privačiomis lėšomis prisidėti prie jų atnaujinimo", – užsiminė žinomas verslininkas.

Komentaras

Svaigedas Stoškus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vadovas

Teisės aktai numato, kad kultūros paveldo saugoma teritorija nuo objekto yra neatsiejama. Kiek žinau, vieno statinio privatizavimas neaiškiomis aplinkybėmis ten yra įvykęs, to pastato iš savininkų niekas neatims, bet tai teritorijai mes keliame specialius reikalavimus ir visi veiksmai turi būti derinami su mūsų institucija.

Visuomenės interesas yra labai aiškiai apibrėžtas ir ginamas įstatymu. Tai ne mano ar kieno nors nutarimas, o aukščiausia įstatymų norma, ir viskas. Tvarkyti teritoriją niekas nedraudžia, tai ir reikia daryti, bet ten bet kas atsirasti negali. Žmonės, kurie yra įsigiję tą pastatą, nori aplink jį suformuoti sklypą, bet juodųjų skylių ten būti negali. Pasitaiko, kad mažinama kultūros paveldo teritorija, bet šiuo atveju teritoriją labai aiškiai apibrėžia tvora ir tos pelėdos. Tai istorinė teritorija, tad net neįsivaizduoju jos sumažinimo. Kitas atvejis – kultūros paveldo statusas naikinamas, jeigu teritorija praranda aktualumą, bet tai kauniečiams ir visai Lietuvai labai svarbus objektas, tad klausimas net nediskutuotinas.

Mynė teismo slenksčius

Pastatas Žaliojoje g. 10 (meno mokyklos teritorijoje) privatizuotas kultūros paveldo objekto teritorijoje. 2006 m. tuometė pastato savininkė bendrovė "Gliptikos" kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją ir Kauno miesto savivaldybę, prašydama sutikimo patalpoms rekonstruoti. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys atsisakė išduoti specialiąsias sąlygas, nes "Gliptika" žemės sklypu nedisponavo. Kultūros paveldo objekto – Meno mokyklos teritorija teisiškai registruota Kauno kolegijos vardu.

"Gliptikai" neleista teisiškai registruoti pastato, nes jis patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją. Tuomet bendrovė kreipėsi į teismą. Kauno miesto apylinkės teismas 2000-ųjų lapkritį atmetė ieškinį dėl leidimo teisiškai registruoti statinį "Gliptika" vardu.

2002 m. bendrovė pasiekė, kad apeliacine tvarka šis teismo sprendimas būtų panaikintas. Aukščiausiasis Teismas bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apygardos teismui.