- Aleksandras Stepanenka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
-
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
Šiandien Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kristaus Prisikėlimo cerkvės, stovi Apreiškimo Švč.Dievo Motinai katedra. Jos istorija siekia XX a. ketvirtąjį dešimtmetį: šventovė pašventinta ir atidaryta 1935-ųjų balandžio 22 d. – laikinojoje sostinėje esantys dvasios namai tapo Lietuvos ir Vilniaus vyskupijos katedra.
Valstybės indėlis
Iki to meto katedros statusą turėjo šiandienio Ramybės parko – buvusių kapinių – stačiatikių dalyje stovėjusi Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Ji galėjo talpinti ne daugiau kaip 200 tikinčiųjų, nors jų mieste priskaičiuota 3 tūkst. Naujai šventovei statyti parapijiečiai neturėjo lėšų, tačiau problemą išspręsti padėjo tuometė Lietuvos Vyriausybė.
Tarpininkaujant J. Em. metropolitui Jelevferijui 1930-aisiais ministrų kabinetas skyrė 75 tūkst. litų Kristaus Prisikėlimo cerkvei plėsti, vėliau papildomai buvo skirta dar 10 tūkst. litų.
1930 m. gegužės 11 d. bendrame parapijiečių susirinkime buvo nutarta plėsti Kristaus Prisikėlimo cerkvę. Buvo išrinkta speciali komisija, kurią sudarė nusipelnę Kauno miesto piliečiai: Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas juristas V.Engleris, K.Lengas, O.Velikienė, Vyčio Kryžiaus ir Šv.Georgijaus ordinų kavalierius, Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonas S.Fanstilis, I.Kogonchovskis.
Be šių asmenų, komisijai priklausė ir protojerėjai E.Koliskis ir V.Nedveckis, bažnyčios vyresnysis A.Sokolovas, Lietuvos kariuomenės Vyčio Kryžiaus ordinų kavalierius, atsargos generolas leitenantas I.Kravcevičius, G.Iljinas ir I.Tatarincevas.
Nuo 1930 m. komisija peržiūrėjo ir išanalizavo dešimt projektų, kol galiausiai sutarė: reikia ne plėsti senąją šventovę, bet statyti naują. 1932 m. sudaryta nauja katedros statybos komisija, kuriai vadovavo V.Engleris. Buvo paskelbtas katedros projekto konkursas, paskirta premija, tačiau pastarosios niekas nelaimėjo.
Komisijos dėmesio sulaukė du projektai: inžinieriaus P.Toročkovo ir inžinieriaus Edmundo Fryko, abu pripažinti vienas kitą papildančiais. Netikėtai greitai mirus inžinieriui P.Toročkovui, šį projektą perimti buvo pasiūlyta inžinieriui E.Frykui. Pastarasis sėkmingai susidorojo su užduotimi: sujungęs du projektus į vieną, jis suprojektavo Apreiškimo soborą Vladimiro-Suzdalės stiliumi su penkiais kupolais, fasado pusėje turėjo būti įrengtas kaimiško stiliaus prieangis su kolonomis ir trimis įeigomis į šventovę. Naująjį projektą patvirtinus komisijai, jam pritarė ir vyskupijos taryba bei metropolitas.
Iškilo greičiau, nei planuota
Vieta naujosios šventovės pamatams buvo išrinkta šalia kapinių Kristaus Prisikėlimo bažnyčios. 1932 m. rugpjūčio 21 d. J. Em. metropolitas Jelevferijus iškilmingai palaimino naujos bažnyčios, kurią pašventino kaip Švč.Dievo Motinos Apsireiškimo, statybą.
Naujos šventovės statybos darbai tęsėsi trejus metus. Padedant Lietuvos Vyriausybei (ji skyrė šventovės statybai daugiau kaip pusę statybos sumos), komisijos ir jos pirmininko V.Englerio pastangomis surinkus parapijiečių lėšų, šventovė pastatyta gerokai per trumpesnį laiką: statybos tęsėsi ne dešimt metų, kaip planuota, bet trejus. Iš viso statyba kainavo 170 tūkst. litų – 1935-aisiais tai buvo įspūdinga suma.
Šventovės vidus buvo išpuoštas ikonomis, kurių dauguma buvo gauta iš Petropavlovsko soboro (dabar – Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia). Ikonas restauravo dailininkai I.Rudolfas ir K.Ignatovičius, sumontavo šios srities specialistas I.Zinkevičius, kuris labai stengėsi iš turimos pavienės medžiagos sukurti meno kūrinį. Tarp Peterburgo dailininkų ant cinko tapytų ikonų būta ir vertingų šv.apaštalų paveikslų. Parašų po ikonomis nėra, bet žinoma, kad pirmųjų apaštalų Petro ir Povilo paveikslus nutapė profesorius V.Makovskis.
Šventovėje buvo sumontuotas altorius, skirtas Vilniaus kankiniams Antanui, Jonui ir Eustafijui. Šis altorius buvo sudarytas iš ikonų, gautų iš buvusios Telšių Šv.Nikolajaus cerkvės.
Nauja šventovė buvo numatyta 600 žmonių, bet joje galėjo tilpti ir daugiau besimeldžiančiųjų.
Šventė dvi dienas
1935 m. balandžio 21 d. 18 val. prasidėjusi iškilminga Apsireiškimo soboro šventinimo ceremonija tęsėsi dvi dienas. Prieš prasidedant naktinėms pamaldoms, soboras buvo pilnas žmonių, pasitiki J.Em. metropolito išėjo 28 šventikai. Į iškilmes atvyko daugybė žmonių – surengtos kryžiaus eitynės iš Raseinių. Maldininkai, atvykę iš kitų miestų, buvo apgyvendinti greta šventovės, buvusioje Rusų gimnazijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę3
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių37
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...
-
Į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė: pasiūlys išskirtinių gaminių Velykoms8
Prieš pat gražiausią pavasario šventę – šv. Velykas – į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė „Kaunas FOOD“. Kovo 29–30 dienomis vyksiančioje mugėje bus galima apžiūrėti, par...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...