"Respublikos" viešbučio savininkai vėl piešia grandiozinių statybų viziją, kuri kauniečių prakeiktą monstrą turėtų paversti patrauklių pastatų kompleksu. Ar praėjusiame amžiuje užšaldytos statybos pajudės iš mirties taško, o gal verslininkai eilinį kartą pučia miglą?
Prilygino stebuklui
Kauniečiams jau seniai įgrisusio, atvykėlius gąsdinančio "Respublikos" viešbučio sklypo detalusis planas šią savaitę atgulė ant Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos narių stalų. Politikai pritarė, kad dokumentas būtų patvirtintas, tad "Respublikos" savininkai galės greitai kreiptis dėl statybos leidimo, kuris leis atnaujinti prieš 21 metus užšaldytas viešbučio statybas.
Vienas "Respublikos" savininkų Gintaras Kviliūnas tikina, kad statybos gali prasidėti jau šiais metais, tačiau tuo mažai kas tiki – daug metų iš pastato savininkų lūpų pažadai liejosi lyg iš gausybės rago, tačiau realių veiksmų nesimato.
"Labai tikiuosi, kad darbai pagaliau prasidės, bet jei savininkams pavyks įgyvendinti pateiktus planus, tai prilygs pasaulio stebuklui. Na gerai, gal ir ne pasaulio, bet vietiniam stebuklui – tikrai", – bandė šmaikštauti Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Pastatą žada skelti perpus
Šį mėnesį Kauno akademinių reikalų taryboje apsilankę "Respublikos" atstovai ne pirmą kartą pasakojo, kad pagal jų viziją monolitinis monstras turėtų skilti į du pastatus: vidurinę dalį ketinama išgriauti, o liksiančius du dešimties aukštų bokštus paversti viešbučiu ir studentų bendrabučiu.
"Nežinau, ar jį reikėtų vadinti bendrabučiu, gal labiau tiktų studentų viešbučio pavadinimas", – svarstė G.Kviliūnas.
Planuojama, kad arčiau "Akropolio" liksiančiame studentams pritaikytame pastate turėtų dominuoti studentiški butai su dviem dviviečiais kambariais. Butams priklausytų atskiras tualetas, dušas, nedidelė virtuvėlė. Studentai galėtų okupuoti viršutinius šešis pastato aukštus, kiti keli aukštai numatyti administracinėms patalpoms, konferencijų salėms, kavinėms, gal bibliotekai, laboratorijoms ar net sveikatingumo centrui.
Pasak G.Kviliūno, kitame bokšte esą jau beveik sutiko įsikurti keturių žvaigždučių viešbutis.
Šalia "Respublikos" užsėsto sklypo esančius du žemės sklypus valdo kitos tų pačių žmonių rankose esančios bendrovės. Teigiama, kad viduriniame sklype išdygs biurų pastatas, o trečiasis, arčiausiai S.Daukanto g. esantis sklypas kol kas turėtų tarnauti kaip statybų aikštelė. Vėliau čia taip pat galėtų atsirasti biurų pastatas.
Nebenori tikėti pažadais
"Respublikos" savininkai smulkių sumanymo detalių atskleisti nėra linkę, todėl nenurodo nei konkrečių investuotojų, nei pagelbėti žadančių bankų, nei investicijų sumos. Slapukavimas duoda peno skeptikams manyti, kad verslininkų kalbos – eilinį kartą pučiama migla.
"Kol kas savininkai tik kalba, o veiksmų nematyti. Per daugybę metų pristatyti keli skirtingi rekonstrukcijos projektai, gal dešimt kartų žadėta, kad jau tuoj prasidės statybos, tačiau niekas neįvyksta. Kodėl turėtume kažkuo tikėti po 11 kartą duodamo pažado?" – skeptiškai "Respublikos" savininkų planus vertino architektas Gintaras Balčytis.
"Juk vieną vasarą jau buvo iškilmingai paskelbta statybų pradžia, kažkoks traktorius pradėjo važinėtis, bet pasirodo, kad ten tebuvo parodomoji akcija – traktorius kažką pakapstė ir išvažiavo", – prisiminė miesto meras.
"Mus kaltinti dėl neveikimo – negarbinga, – pareiškė G.Kviliūnas. – Pirmuosiuose dviejuose sklypuose statybos jau turėjo būti baigtos, turėjome bankų garantijas, tačiau viską sustabdė klaida detaliajame plane. Ją bandėme taisyti, bet savivaldybės administracija atsisakė tai daryti, o teismas išaiškino, kad reikia rengti naują."
Pažadų portfeliais nešini "Respublikos" viešbučio savininkai numynė visų aukščiausių savivaldybės vadovų kabinetų slenksčius. Kol kas verslininkai pažadėtų terminų nesilaikė nė karto. Praėjusį pavasarį jie tikino, kad detalieji planai bus suderinti rudenį, tačiau to nebuvo padaryta. G.Kviliūnas savo kaltės neįžvelgia ir šiuo atveju. Jis teigia, kad kaltas lėtai besisukantis biurokratinis aparatas, dėl kurio detaliojo plano rengimas tęsėsi pustrečių metų.
Studentui – 350 litų per mėnesį
Miesto valdžios ir architektų atstovai projektą skeptiškai vertina ne tik dėl to, kad jo plėtotojai prarado pasitikėjimą. Abejojama, ar bankai sutiktų duoti pinigų bendrabučiui įrengti, kuriame prognozuojama kaina vienam studentui per mėnesį – apie 350 litų.
G.Kviliūnas tikina, kad 350 litų – ne tokia ir didelė suma. Tiek patys išrankiausi studentai Kaune pakloja už lovą jau dabar stovinčiuose geriausios būklės bendrabučiuose.
"Nepamirškite, kad visi dabartiniai studentų bendrabučiai pastatyti subsidijuojant valstybei, o mes tai turime pastatyti bankams padedant. Tuos pinigus turėsime atiduoti. Studentų bendrabučio verslo projektu mes nelaikome, nes skaičiuojame, kad pelno iš to neuždirbsime, jį duos viešbutis ir apatiniuose aukštuose būsiantys biurai", – pasakojo G.Kviliūnas.
Viltis – užsieniečiai
VDU Studentų reikalų tarnybos direktorius Mantas Simanavičius mano, kad naujai išdygti galintis bendrabutis miesto centre greičiausiai neprapultų. Vytauto pr. esančio universiteto bendrabučio geriausiai sutvarkytuose kambariuose gyvenantys studentai šiuo metu per mėnesį turi pakloti po 240 litų, tačiau norinčiųjų gyventi bendrabutyje netrūksta.
"Čia apsistojantys užsieniečiai studentai sako, kad pas mus gyvenimo bendrabutyje kaina yra gana žema, o paslaugos gana geros, tad manau, kad naujame bendrabutyje kaina galėtų būti net didesnė", – svarstė M.Simanavičius
Iš užsienio atvykstančių studentų skaičius Kaune kasmet didėja. Visi jie pageidauja gyventi miesto centre, todėl dažnai nė nesvarstydami nuomojasi butus. G.Kviliūnas neslepia, kad "Respublikos" bendrabutis būtų labiausiai orientuotas į užsieniečius. Gyvenimas miesto centre labiau vilioja ir studentus lietuvius, tačiau tokią prabangą sau gali leisti retas tautietis.
Nesugeba susitvarkyti
"Tai yra akių dūmimas, nes pastatas neatitinka dabartinių reikalavimų, jį reikia visą griauti. Jie kalba apie neeilinius investuotojus, bet net tvoros nesugeba pastatyti. Visos tos pasakos sekamos tik todėl, kad tikimasi išsisukti nuo baudų mokėjimo", – kategoriškai kalbėjo "Respublikos" savininkų oponentas architektas Algimantas Kančas.
Daug metų dėl pastato ir teritorijos priežiūros "Respublikos" savininkus gėdinę, o vėliau žodžiais gąsdinę savivaldybės vadovai prieš porą metų viešbutį valdančiai bendrovei "Kauno arka" žemės mokestį apskaičiavo vadovaudamiesi maksimaliu žemės nuomos mokesčio tarifu. Todėl šis mokestis bendrovei pabrango kone iki 120 tūkst. litų per metus. Jos verslininkai sumokėti nesugeba ir savivaldybė nutempė į teismą.
Vienu metu "Kauno arka" bandė taisyti santykius su savivaldybe ir kaimynais: vaiduoklį užsandarino, teritoriją aptvėrė tvora, pasamdė saugos bendrovę. Tačiau netrukus tvoros ir užkardos vėl tapo lengvai įveikiamos, o "Respublika" tapo pavojinga vaikų žaidimo aikštele. G.Kviliūnas teisinosi, kad nuo nepageidaujamų įsilaužėlių neapsaugojo nei tvoros, nei apsaugos tarnyba.
Kur dėti "Respubliką"?
Niekam nereikalingą "Respublikos" viešbutį svarstė gelbėti pati Kauno miesto savivaldybė. Prieš ketverius metus nebaigtas statyti pastatas buvo laikomas kone realiausiu kandidatu tapti nauja savivaldybės administracijos buveine, kurioje galėtų sutilpti kone visi įstaigos padaliniai. "Respublika" netgi dalyvavo konkurse ir pirmojoje stadijoje įveikė vienintelį konkurentą – "Pramprojektą". Tačiau vėliau paaiškėjo, kad pastato nuoma atsieitų kosminius pinigus.
Pernai pradėta kalbėti, kad savivaldybė galėtų išpirkti pastatą, tačiau savininkai pareiškė, kad realios derybos galėtų prasidėti, jei savivaldybė būtų pasiruošusi pakloti bent 13 mln. litų. Pastato išpirkimo idėja jokiais realiais veiksmais nevirto. Vėliau būta kalbų, kad "Respublikos" savininkai greičiausiai neras nieko, kas už pastatą paklotų daugiau nei 5 mln. litų.
Viešbučio istorija
1988 m. viešbutį pradėjo statyti lenkų bendrovė "Budimex".
1990 m. viešbučio statyba pradėjo rūpintis įregistruota valstybės įmonė "Respublika". Po dvejų metų ji tapo viena iš bendros Lietuvos ir Šveicarijos įmonės "Respublika–Falkenhorst" steigėjų.
1993 m. statybos užkonservuotos.
1998 m. Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė likviduoti valstybinę įmonę "Respublika". Dėl to iš privatizavimo lėšų buvo skirta beveik 728 tūkst. litų firmos nuostoliams padengti.
2001 m. sutarta, kad savivaldybė firmai "Falkenhorst AG" visas savo akcijas parduos už 2,8 mln. litų, tačiau miestas negavo nė lito ir prarado visas teises į viešbutį.
2002 m. iškelta bankroto byla. Parduoti akcijų neliko galimybių.
2004 m. viešbutį įsigijo bendrovė "Kauno verslo rūmai".
2006 m. "Kauno verslo rūmai" kartu su bendrove AAA viešbučio valdymui įkūrė "AAA Respublika". Steigėjai kalbėjo, kad viešbutis duris pravers 2007 m. Į viešbutį žadėta investuoti 100 mln. litų.
2009 m. vietoje bendrovės "AAA Respublikos" atsiranda "Kauno arka".
Naujausi komentarai