Antram gyvenimui prikelta P. Vaiciuškos vila Kačerginėje

Tarpukariu iškilusi P.Vaiciuškos (1876–1939) vila – kultūrinių ir istorinių vertingųjų savybių turintis paveldo objektas. Toli gražu ne kiekvienas lietuvis, turėdamas finansinių galimybių, ryžtųsi įsigyti tokį namą ir imtis jį restauruoti. Juk visuomenėje gajus įsitikinimas, kad „paveldosaugininkai vis tiek nieko neleis daryti“. Veikia ir argumentas, kad naują namą pasistatyti kainuoja pigiau.

Tačiau tai neišgąsdino viešosios įstaigos „Kauno maratono klubas“ vadovo Algirdo Pukio. Prieš trejus metus smarkiai apleistą, kiauru stogu P.Vaiciuškos vilą jis aukciono būdu nusipirko iš savivaldybės ir ėmėsi restauruoti. Pusantrų metų užtruko projekto derinimas, dar tiek pat – namo rekonstrukcija. Kai ėmėsi gaivinti pastatą, jos šeimininkus – jauną šeimą – draugai vadino keistuoliais.

„Didesnė dauguma žmonių bandė atkalbėti mus nuo restauracijos. Tačiau architektas Rimantas Giedraitis labai palaikė: jis sakė, kad neturėtų būti didelių problemų suderinti projektą. O daugelis pažįstamų žiūrėjo labai skeptiškai, sakė: kam jums tos problemos. Pirkit namą, kuriame iš karto galėtumėt gyventi, ir viskas. Bus greičiau ir pigiau. Teko priimti tokį sąlyginai neracionalų sprendimą: į seną namą investuoti daugiau nei būtų reikėję naujam įsigyti, – prisipažino A.Pukis. – Kartais, dar projekto derinimo stadijoje, kildavo abejonių, ar verta restauruoti. Tačiau atvažiuodavome čia, į namą, ir tada vėl atsirasdavo jėgų imtis restauracijos, ieškoti tam lėšų.“

Vilos savininko žodžiais, sunkiausia buvo iš anksto prognozuoti, kokius darbus reikės atlikti ir kiek tai kainuos: „Iš pradžių manėme, kad namo karkasas – geras, kad reikės atlikti tik kosmetinius darbus. Kai nuėmėme medines apkalas, paaiškėjo, kad namas yra prastesnės būklės nei tikėjomės: dalis rąstų buvo supuvę, stogas kiauras, pro ten ilgai bėgo vanduo, gegnės – sulūžusios. Reikėjo kapitalinio remonto. Kai atkasėm pamatus ir ruošėmės juos sutvirtinti, penki metrai pamato nugriuvo. Toje vietoje statėme naują pamatą. Dėl tokių darbų sąmata išaugo keliasdešimčia tūkstančių eurų.“

Kita problema – nestandartinio namo remontui buvo sudėtinga rasti statybininkus, kurie mokėtų dirbti su medžiu. Darbams atlikti vilos šeimininkai pasisamdė statybininkus iš Marijampolės, turėjusius nemažą darbo mediniuose pastatuose patirtį.

A.Pukis užsiminė: faktas, kad vila įtraukta į kultūros vertybių registrą, tik iš pradžių atrodė grėsmingai. „Iš pradžių nelabai supratau, ką tai reiškia. Kai pradėjome gilintis, su architektais peržiūrėjome visus punktus: saugomas fasadas, stogo smailė, langai, laiptai, dar kelios vidaus detalės. Kai viską tiksliai išsiaiškinome, nebeatrodė taip baisu“, – sakė pašnekovas.

Pasak vilos šeimininko, Kultūros paveldo departamento darbuotojai ne trukdė, o padėjo pasiruošti ir tinkamai atlikti restauraciją. Gerų patarimų jis sakėsi sulaukęs ir rajono savivaldybės Urbanistikos skyriuje. „Ten iš savivaldybės pirktą pastatą žinojo geriau nei mes patys“, – užsiminė A.Pukis.

Vilą šeima restauravo savo ir iš banko skolintomis lėšomis. A.Pukis tiksliai neįvardijo, kiek kainavo prikelti vilą antram gyvenimui: užsiminė, kad restauruojant panašų objektą galima tilpti į 300 tūkst. eurų sąmatą.

Restauruoti medinę vilą jį paskatino ir tai, kad kurį laiką jis su tėvais gyveno medinuke Žaliakalnyje. Namą tėvai taip pat restauravo.

„Aš ir kitiems patarčiau nebijoti imtis restauracijos. Ypač, jei žmonės myli seną medinį paveldą.  Pavyzdžiui, Žaliakalnyje yra daug medinukų, kuriuos reikėtų atgaivinti. Žinoma, reikia nusiteikti, kad restauracija truks puse metų arba metais ilgiau nei naujo namo statyba. Tačiau naujo namo statyba taip pat yra daug streso keliantis dalykas“, – sakė A.Pukis.

200 kv. m ploto medinėje viloje A.Pukis įsikūrė su šeima – žmona Egle ir sūnumis: trejų Jurgiu ir vienerių Vincentu. Pukių šeima žadėjo savo namų duris visuomenei atverti bent kartą metuose.

„Džiaugiamės jauno žmogaus, atstačiusio vertingos medinės architektūros pastatą, iniciatyva. Be tokių pastatų Kačerginė būtų nyki, negraži“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, įteikdamas Pukiams rajono garbės ženklą. Meras užsiminė, kad šiuo metu Kačerginėje savivaldybės lėšomis restauruojama kita – inžinieriaus Viktoro Rėklaičio vila.

P.Vaiciuškos vilos pristatyme atostogų metu dalyvavęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas pabrėžė, kad jam džiugu matyti atgijusią vilą, kurią jis prisimena nuo vaikystės, kuomet mylimoje Kačerginėje lankydavosi su tėvais, broliu.

„Duok Dieve, kad tai taptų ne vienetiniu atveju, o grandinine reakcija, ambicija, sveikomis varžytuvėmis kuo gražiau restauruoti medinį ar mūrinį vertingą Lietuvos paveldą. Kol kas aš tai matau kaip vienetinį atvejį, išimtį veikiau nei tendenciją“, – sakė ambasadorius.