Abejotinos statybos baugina kaimynus

Kaune būta ne vieno skandalo dėl mieste išdygusių keistų statinių. Kai kuriems atsakingiems valdininkams teko ir su tarnyba atsisveikinti, tačiau, atrodo, tai negąsdina kitų mėginti realizuoti prieštaringai vertinamas idėjas.

Perspektyva baugina

Šį kartą nusitaikyta į teritoriją pačiame miesto centre – lygiagrečiai Vytauto pr. eina trumpa ir siaura Krėvos g. Tarp Vytauto pr. ir Krėvos g. numatomas naujas gyvenamųjų ir komercinių patalpų kvartalas. Dabar ši teritorija užstatyta sandėliais, kurie jau kuris laikas yra nenaudojami. Sujungus kelis sklypus numatoma statyti penkis penkių aukštų daugiabučius.

Bendras planuojamų butų skaičius – 250. Numatytas požeminis garažas tokiam pat skaičiui automobilių kiek penkiaaukščiuose butų, taip pat žalia teritorija, žaidimų aikštelė vaikams. Lyg ir patrauklus projektas, kol nepasivaikštai siauromis aplinkinėmis gatvėmis.

"Nelabai įsivaizduoju, kaip mes gyvensime. Krėvos g. yra siaura. Jei, kaip planuojama, prie pat gatvės iškils penkiaaukščiai, mes visiškai nematysime saulės. Krėvos g. niekas nevalo. Žiemą mes patys nusikasame sniegą. Kai nustumiame jį į pakraštį, patys vaikštome važiuojamąja dalimi. Mašinos čia beveik neprasilenkia", – daugiau nei 70 metų čia gyvenanti Živilė Bagdžiūnienė bandė įsivaizduoti ateitį.

Planai nesutampa

Kauno miesto bendrasis planas numato, kad transporto srautai centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – turi būti mažinami. Senamiestis ir Naujamiestis, kaip kultūros paveldo objektas, miestiečių susibūrimo vieta bei miesto įvaizdžio dalis, neturi būti perpildytas transporto srautais ir neturi kilti neigiamų padarinių. Miesto centro vystymo kryptis turėtų būti aplinkos humanizavimas, mažinant pernelyg stambių gatvių techninius parametrus.

"Toje teritorijoje kažkada buvo numatyta įkurti parką. To nepadarė, tai dabar užstatys namais. Jau dabar šiose mažose gatvelėse būna spūstys, išvažiuoti į Vytauto pr. tenka laukti po penkiolika ir daugiau minučių. Tai kas darysis, kai prisidės dar 250 automobilių? Ar vertinta, koks bus eismo intensyvumas, oro užterštumas?" – liejosi kitas Krėvos g. gyventojas Borisas Mazuch.

Dažnoje šeimoje yra ne po vieną automobilį. Jei kiekvienam butui naujajame kvartale numatyta po viena vietą automobiliui, galima tik įsivaizduoti, kaip aplinkinėse Krėvos, Totorių, Trakų g. išsirikiuos naujakurių transporto priemonės.

Su gimnazija nederino

Aplink Kauno senąsias kapines (Ramybės parką) yra trys švietimo įstaigos – Trakų g. Vinco Kudirkos progimnazija, vaikų darželis "Raudonkepuraitė" ir Aleksandro Puškino gimnazija Vytauto pr. ir Totorių g. sankryžoje.

Rytais eismas čia tampa ypač intensyvus. Tėvai veža moksleivius į progimnaziją, stabteli Trakų g., o palikę suka Totorių g. į Vytauto pr.

Totorių g. stoviniuoja tų tėvų automobiliai, kurie vaikus veža į A.Puškino gimnaziją. Šioje gatvėje eismas viepusis ir intensyvus. Matomumas Totorių ir Krėvos g. sankryžoje ypač komplikuotas.

"Pirmą kartą girdžiu apie gyvenamojo kvartalo planus, – nustebo A.Puškino gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius. – Viena vertus, mums tai gera žinia – turėsime daugiau mokinių, tačiau kaip čia sutvarkys transporto srautus, aš neįsivaizduoju."

E.Griškevičius prisiminė gimnazijos ketinimus ant vienos pastato sienos pakabinti informacinį stendą. Jiems neleista buvo to padaryti, nes mokykla yra Kultūros paveldo saugomoje teritorijoje.

"Ką nors norėdami daryti mes turime derinti su kaimynais, tačiau su mumis niekas nieko nederino", – nesiliovė stebėtis direktorius. Jis patvirtino, kad Totorių g. yra sunkiai pravažiuojama, o pagal rengiamą kvartalo detalųjį planą, būtent į Totorių g. išeina vienas išvažiavimas iš būsimo gyvenamųjų namų kvartalo.

Paveldinė teritorija

Teritorijoje tarp Vytauto pr., Laisvės al. ir Autobusų stoties yra susiformavusios autentiškos gatvių ir kiemų erdvės. Pagal Kauno bendrąjį planą šioje teritorijoje vyrauja D1 ir kitos kategorijos gatvės. Pagal savo techninius parametrus, tai yra nedidelės siauros gatvės, nepritaikytos dideliems transporto priemonių srautams.

Krėvos g., kuri ribojasi su Laisvės al. ir Kauno senosiomis kapinėmis, yra dar žemesnės kategorijos periferinė gatvė, visiškai nepritaikyta dideliems transporto srautams.
"Detaliojo plano projekte numatyti tik kiekybiniai parametrai – automobilių stovėjimo vietų skaičius, tačiau visiškai nebuvo vertinama šalia esančios teritorijos infrastruktūra, inžineriniai tinklai. Taip pat nebuvo vertinama, kokią įtaką detaliojo plano projekto sprendiniai turės kokybiniams socialinės, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, visuomenės sveikatos saugos veiksniams", – abejonių laviną tęsė dar vienas gyventojas Modestas Vogulis.

Krėvos g. ne vienas namas yra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. "Mes norėjo pasistatyti priestatą, tačiau mums neleido. Mes ir nedarėme, kad nesugadintume saugomo namo. Čia be korupcijos neapsieita", – naujojo kvartalo planus vertino B.Mazuch.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio atstovai apsiribojo valdišku šios situacijos vertinimu. "Mes neturime teisės kalbėti Kultūros departamento paveldo vardu", – pareiškė Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Vilija Skėrienė, tačiau prisipažino girdėjusi apie naujojo kvartalo planus.

Išskirtinės sąlygos?

Automobilių srautai, jų užstatymo tankis ir pravažumas tik viena gyventojus neraminanti pusė. Ne mažiau klausimų kylą dėl numatomų statyti namų aukščio. Pagal planą jie turėtų būti 17,5 m aukščio.

Kultūros paveldo objektų bei vietovių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama saugomų teritorijų planavimo dokumentais ir nekilnojamojo kultūros paveldo specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

Šiuose planuose nustatytas užstatymo tankumas, intensyvumas, aukštingumas gali skirtis nuo reglamentų, patvirtintų bendrajame plane, ir būti griežtesni. Be to, bendrojo plano koncepcijoje yra numatyta, kad Naujamiestyje turi būti siekiama morfostruktūros (gatvių tinklo, užstatymo tipo, aukštingumo, intensyvumo ir kt. – red. past.) išsaugojimo.
Yra numatyta, kad už 3 m nuo sklypo galima statytis 8,5 m aukščio pastatus. Aukštesniems statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Gyventojų skaičiavimu ,17,5 m aukščio pastatą būtų galima statyti už 7,5 m nuo sklypo ribų.

Gyventojus neramina kvartalo plano projektuotojų atsakymas, kad šių atstumų galima nesilaikyti, gavus savininkų sutikimą. Tokie sutikimai yra, nes numatytos teritorijos žemės savininkas – Nacionalinės žemės tarnyba, o Krėvos g. – Kauno miesto savivaldybė. Tokį sutikimą projektuotojams esą išdavė Miesto tvarkymo skyrius.
"Mūsų atsakymas nebuvo susijęs su pastatų aukštingumu ir atstumais. Mes pasisakėme, kad numatomos konstrukcijos netrukdys gatvės eksploatacijai", – tikino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Galėjo būti filharmonija

Ne ką mažiau nustebintas planuojamu gyvenamųjų namų kvartalu buvo Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. "Į mūsų skyrių šis planas dar neatėjo. Planą rengia tos privačios teritorijos turėtojas. Mūsų skyrių toks planas pasiekia apkeliavęs 20–30 institucijų", – pareiškė N.Valatkevičius.
Jis pabrėžė, kad bet koks naujas objektas bet kurioje vietoje negali pabloginti jau esamos situacijos. Jei numatoma, kad situacija pablogės, turi būti numatytos kompensuojamosios priemonės. Tai esą gali būti platinama gatvė, statomi šviesoforai ar kas kita, kas optimaliausiai išspręstų problemą.

Numatytų pastatų aukštingumas N.Valatkevičiaus nepribloškė. Jis nurodė, kad toje teritorijoje yra ir aukštesnių pastatų. Skyriaus vedėjas priminė, kad sovietmečiu toje teritorijoje buvo vinių ir vielos gamykla "Nemunas". "Gamybinė teritorija ten nenumatyta", – nuramino N.Valatkevičius.

Pirmajame atkurtos nepriklausomybės dešimtmetyje šioje teritorijoje būta ir įdomesnių planų. Vienas jų – buvusios gamyklos teritorijoje statyti filharmoniją. Gyventojai mena, kad šių planų buvo atsisakyta dėl sunkiai išsprendžiamo transporto judėjimo ir parkavimo.