Važos pasaka apie Kauną

Svetimšalis dailininkas, nutapęs spalvingą Kauno portretą, ir jauna fotografė, įamžinusi menininko gyvenimą nespalvotai. Šio netradicinio dueto kūrybos rezultatas – tapybos ir fotografijų paroda „Gija“, kurios autoriai – dailininkas Avrahamas Kanas ir fotografė Greta Katinaitė.

Ankščiau Gruzijoje gyvenusį, šiuo metu – Izraelio pilietį A.Kaną žmona ir draugai vadina senuoju vardu – Važa Malakmadzė. „Po mamos žydės mirties, Važa turėjo skaityti "Kadiš" – žydišką maldą, Dievo vardo garbinimą, o skaitant "Kadiš", reikia turėti žydišką vardą. Tad jis išsirinko vardą Avrahamas. O po kiek laiko pasiėmė ir mamos mergautinę pavardę – Kan“, – sakė dailininko žmona, parodos kuratorė Alina Tal Malakmadzė.

Moteris pastebi: Važa gimė iš didelės meilės. Jo mama – Baltarusijos žydė, nuvyko į Batumį paatostogauti. Būtent ten susipažino su būsimuoju Važos tėčiu. Tarp jų įsiplieskė stipri meilė ir Važos mama pasiliko Batumyje.

Nors dailininkas ir neturi meninio išsilavinimo, ir niekur tapybos nestudijavo, bet piešimas jį lydį nuo pat vaikystės. A.Kano dėdė ir teta buvo profesionalūs tapytojai, o būsimasis dailininkas, tuomet dar devynerių metų vaikas, dalyvavo SSRS rengtoje nacionalinėje piešimo olimpiadoje.

Prieš kelerius metus A.Kanui tapymas tapo itin svarbus: šiandien jis dirbąs nuolat, kartais – po dešimt valandų per dieną. Kūrybos vaisių nelinkęs slėpti: tapytojas yra surengęs keletą asmeninių parodų, taip pat savo darbus eksponavo ir grupinėse parodose Tel Avivo mieste, Izraelyje, taip pat ir Vokietijoje, Lenkijoje bei Kanadoje. Tik teisę pasakoti apie save jis mieliau perleidžia sutuoktinei.

– Kodėl parodoje pasirinkti Kauno miesto tapyti vaizdai? – paklausėme A.Tal Malakmadzės.

– Kartu su Važa praėjusių metų gruodį atvykome į Kauną (o aš esu itin didelė patriotė ir man Kaunas visuomet sukelia tik geriausius prisiminimus) keletui dienų. Jis buvo tiesiog sužavėtas Kauno vaizdais. Ėmė juos eskizuoti, o galutinius darbus baigė Izraelyje.

– Ar menas jam tampa pabėgimu nuo realybės?

– Visiškai ne. Tai yra realybės vaizdavimas, tokios, kokią mato. Tai yra jo išgyvenimai, konkrečios gatvės ir konkretūs žmonių išgyvenimai. Jo kūryba yra tarsi šalia realaus gyvenimo egzistuojantis lygiagretus pasaulis.

– Jūsų vyras, kaip Édouardas Manet, Edgaras Degas, Paulis Cézanne'as ar Vincente'as van Goghas yra savamokslis. Kaip manote, tai jam padėjo iškilti tarp kitų menininkų?

– Laikui bėgant jo braižas po truputį keičiasi. Jis yra išmėginęs ir realistinio meno stilių. Sakoma, kad kūrybos stilius pereina per naivaus, primityvaus ir simbolistinio meno platformas. Jo darbai yra itin pozityvūs. O ar padėjo iškilti tarp kitų menininkų? Važai padėjo jo pozityvumas, nuolatinis darbas. Jis sako: „Ar gali futbolininkas, kuris nesitreniruoja, tapti geru sportininku? Geru žaidėju? O ar gali smuikininkas, kas dieną nesipraktikuodamas, kaip griežti smuiku, būti puikus atlikėjas? Negali.“ Lygiai taip pat ir Važa, jis nuolat dirba ties tapymu, nuolat tapo ir toks atsidavimas darbui jam ir padėjo atsirasti ten, kur yra dabar.

Važos kūriniai yra plokštuminiai. Jis mėgta žiūrėti animacinius filmus, kuriuose taip pat viskas yra plokščia. Spalvos ryškios ir grynos. Kai buvome Lietuvoje, aplankėme ir Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų. Kaip menininkas, žiūrėdamas į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių simboliką, koloristiką, buvo sužavėtas.

– Kokia parodos idėja?

– Nemanau, kad šiais laikais galima pasakyti ką nors visiškai nauja. Ką norime pasakyti, atskleidžia ir parodos pavadinimas „Gijos“. Tai, kas riša mus, jungia, gravitacija, trauka, jėga neleidžianti mums nutolti, nebejausti platformos, šaknies, peties, širdies... Draugystė, meilė, supratimas – tai, kas kelia mus aukštyn, puoselėja, augina, auklėja... Nesuardomi jokia jėga ryšiai, atsitiktinumai, akimirkos, gyvenimai... Tokie, beje, trapūs, subtilūs. Gijos, neįkainojamos, gyvybę varančios gijos... Gyvenimo žemėlapis.

– A.Kano kūriniuose nemažai lietuviškų užrašų. Ar jis moka lietuviškai?

– Važa žino tik keletą lietuviškų žodžių. Tačiau žodžius, esančius paveiksluose, užrašė pats.

– Kūriniuose vyrauja pasakojimo motyvas. Daug žiūros kampų, daug istorijų. Kokia istorija autoriui pati svarbiausia?

– Daug yra karžygio, apsaugotojo, gladiatoriaus motyvų. Tačiau, piešiant Kauną, svarbiausią pasakojimą atlieka Kauno miesto simboliai – Vytauto bažnyčia, Laisvės alėja, Maironio paminklas ir kita. Kokia istorija pati svarbiausia Važai – apsaugos. Jo gyvenimas palytėtas daugelio juodų dėmių ir daugelio negandų, bet jo požiūris į visa tai – itin šviesus ir pozityvus. Važa tarsi praeina pro visas negandas ir nemalonumus, tarsi turėtų nematomus šarvus. Tokia nematoma apsauga ir atsispindi jo darbuose.

– Kūriniuose vyrauja daug religinių motyvų – koplytstulpiai, bažnyčios, cerkvės. Kodėl?

– Angelas dažnai grįžta į Važos darbus. Kaip dvasinio augimo, dvasinės laisvės, apsaugos simbolis. Kiti simboliai – bažnyčios, cerkvės, koplytstulpiai – pasirodo šiuose kūriniuose todėl, kad tokie įvaizdžiai, statiniai vyrauja tose vietose, kurias Važa tapė.

Kas? A.Kano (V.Malakmadzės) ir G.Katinaitės kūrinių paroda "Gijos".
Kur? Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Kada? Veikia iki rugpjūčio 19 d.