Unikalioje parodoje – Lietuva litvakų kūryboje

Kauno rotušėje veikia stulbinamos apimties litvakų kūrybai ir Lietuvos 100-mečiui skirta paroda, kurioje pasitelkta vaizdinė ir dokumentinė medžiaga iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų.

Lietuvos kultūros klodas

Vienas pirmųjų į parodos atidarymą įžengęs Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius sakė: "Čionai neįmanoma neateiti. Juk mūsų bendrapiliečiai žydai paliko ir tebelieka gilius pėdsakus pasaulio ir mūsų kultūroje."

Žinomas kaunietis prisiminė daug metų bendravęs su žydų muzikantais. "Tarpukariu "Versaliu", o sovietmečiu "Vakaru" vadintame restorane apie 1961–1962 m. grojau gitara ansamblyje, kuriam vadovavo žydas Aranovičius, pianinu skambino Miša Kanzeris. O tarpukariu tokių žydų muzikantų, kaip Stupeliai, Pomerancai, Hofmekleriai, pavardės žinomos iki šiol. Aš juos laikau laikinosios sostinės vertybe. Tačiau žinau dar daugybę garsių kūrėjų pavardžių, kurie sudaro itin vertingą mūsų kultūros klodą, garsina Lietuvą visame pasaulyje", – sakė jis.

K.Ignatavičius neapsiriko – daugelis iš jo minėtų muzikantų pavardžių, jų fotografijos pateko ir į parodos stendus, ir į turtingą bei turiningą albumą – parodos katalogą.

Pasak parodos kuratorės ir minėto albumo – katalogo sudarytojos menotyrininkės dr. Vilmos Gradinskaitės, paroda yra unikali, nes pirmą kartą mūsų šalyje ir pasaulyje žvelgia į Lietuvą litvakų akimis. Jie savo kūryboje apgaubia Lietuvą ilgesiu ir meile, nors ji, Lietuva, buvo ne tik jų motina, gimtinė, paguoda, bet ir tragiškų netekčių vieta.

Paroda yra unikali, nes pirmą kartą mūsų šalyje ir pasaulyje žvelgia į Lietuvą litvakų akimis.

M.Šagalo eilėraštis

Anot dr. V.Gradinskaitės, parodoje atskleisti populiariausi Lietuvos vaizdiniai litvakų tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre.

"Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis šetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai ar Lietuva už spygliuotos tvoros. Poezijos mėgėjus sudomins iš jidiš kalbos versti eilėraščiai apie Vilnių ir Lietuvą. Beje, viename jų įžymusis Markas Šagalas rašo apie Vilniaus didžiąją sinagogą. Ne vieną įdomų faktą parodoje atras istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai", – kalbėjo menotyrininkė.

Parodoje galima pamatyti pasaulyje išgarsėjusių dailininkų Neemijos Arbit Blato, Makso Bando ir Isajos Kulvianskio Lietuvoje kurtus tapybos darbus, kitų žinomų litvakų dailininkų ankstyvąją tapybą.

Nustebins du nepelnytai pamiršti filmai, kuriuos galima pažiūrėti parodoje. Tai 1924 m. Lenkijos kino kompanijos sukurtas nebylusis filmas "Vilniaus legenda", kuriame vėliau, jį įgarsinus, siužetą pasakoja anuomet aktoriumi Niujorke dirbęs vilnietis Jozefas Bulovas. Antrasis filmas – 1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtas pirmasis spalvotas lietuviškas vaidybinis filmas-pamfletas "Marš, marš, tra-ta-ta!", kurio scenarijų rašė Grigorijus Kanovičius ir Ilja Rud-Gercovskis. Deja, to meto žiūrovai nesuprato ir neįvertino šios politinės satyros.

Ir vaikams, ir neregiams

Šią unikalią parodą lydi audiogidas, pritaikytas neregiams. Audiogidas pasakoja apie paveikslus, jų autorius, nuotraukas, skaito eilėraščius ir pan. Beje, jei parodoje yra tik eilėraščių citatos, tai audiogide įrašyti visi eilėraščiai. Be to, jauniesiems parodos lankytojams suteikta galimybė nekasdieniškai praleisti laiką prie magnetinių dėlionių – kurti Lietuvos peizažą ar Lietuvos miestelių – štetlų – vaizdus.

Pasak parodos kuratorės, ši paroda – įžanga į sostinėje steigiamą Litvakų kultūros ir tapatybės muziejų istoriniame hebrajų gimnazijos "Tarbut" pastate.

"Tai bus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys, kuriame bus surinktas po visą pasaulį išbarstytas Lietuvos žydų meninis ir kultūrinis paveldas, išryškintos pasaulinio garso kūrėjais tapusių išeivių iš Lietuvos sąsajos su jų lietuviška–žydiška kilme, tradicijomis ir kultūrine aplinka Lietuvoje. Planuojama, kad naujasis muziejus duris atvers 2020 m.", – sakė dr. V.Gradinskaitė.

Keliauja ne tik po Lietuvą

Kaune veikianti paroda, parengta anglų kalba, pernai buvo iškeliavusi į Kiniją, į 32 mln. gyventojų turinčio Činčino miesto  universitetą. Pasak dr. V.Gradinskaitės, kaip paiškėjo iš pokalbių su parodos lankytojais, kinai daugiau žinojo apie žydus nei apie lietuvius. Tad parodos kuratorei teko, kiek buvo įmanoma, užpildyti pastarąją jų spragą.

Atėjusieji į parodą Kauno rotušėje tikrai bus nustebinti tiesiog neįtikima jos turinio gausa ir įvairove, kurią sukūrė mažiau girdėti ar pasaulinio garso litvakų dailininkai, kompozitoriai, scenografai, fotogafai, muzikantai, skulptoriai, rašytojai ir kiti kūrėjai.


Kas? Paroda "Lietuva litvakų kūryboje".

Kur? Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje.

Kada? Veikia iki kovo 31 d. Vėliau keliaus į Šiaulius, Zarasus, Telšius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
juokinga--tie LIetuvoje gyvene ir i Izraeli isvyke zydai savinasi Lietuvos vardo keverzone,,;vadintis jie turetu Lietuvos Rusakai,nes visi iki vieno jie Lietuvoje prisistatydavo rusais ir kalbedavo rusishkai [jokiu zydu tarybineje okupuotoje Lietuvoje nebuvo]ir pavardes -vardai buvo surusinti.tik pajute galimybe vykti i palestina-izraeli mes isgirdom,michailas yra jau Moishe buvusi raisa tapo rone ar rachile,;nei vienas zzzz nesivadinoPetrausku ar daugela ,,ir kodel tokia KLASTOTE??ir apie minetus menininkus lietuviai negirdejo,,nes jie prisistatydavo rusais

Vilkmergietis

Vilkmergietis portretas
Miesto pavadinimas Čongčingas
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių