Stiprūs vyrai šokio drabužiais

Paieškų kelias

Baletą ir apskritai šokį dažniau renkasi merginos, tačiau trys jaunuoliai iš Kauno – Jonas Gineika, Tadas Almantas ir Irmantas Ramanauskas – paneigia stereotipą.

Visi trys savo kiekvieną dieną skiria šokiui. J.Gineika bebaigiąs mokslus Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje. T.Almantas paskutinėse klasėse nusprendė mesti mokslus prestižinėje Kauno gimnazijoje ir tik prieš pusmetį atvyko čia, kad taptų šiuolaikinio/modernaus šokio profesionalu. I.Ramanauskas Kauną paliko gerokai seniau, čia jis mokosi klasikinio baleto jau nuo penktos klasės ir jau dabar jį galima pamatyti šokantį Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje kartu su šio teatro trupės šokėjais.

Kužda intuicija – ateityje jie garsins ne tik savo gimtąjį miestą, bet ir visą šalį. Šnekučiuotis su jaunais šokio intelektualais – vienas malonumas, o ir smalsu, kaip jie save atrado šokyje, ką šokis reiškia jiems, ar sieja savo ateitį su choreografija, šokiu?

J.Gineika – jau, galima sakyti, profesionalas, šiuolaikinio, modernaus šokio specialybės daug žadantis artistas, jo pasiekimuose – tarptautinių šokio konkursų laurai, taip pat ir tolesnės šokio studijos Briuselio šokio mokykloje P.A.R.T.S.

"Čia iš 1 154 norinčių studijuoti kandidatų, įstojo tik 44, didžiuojuosi, kad vienas iš jų esu aš", – sako jis ir džiaugiasi savo pasirinkimu, kai dar ketvirtoje klasėje suprato, kad iš Kauno turi vykti į Vilnių šokio žinių gilinti.

"Būdamas aštuonerių susižavėjau balerinų plastika, grakštumu. Visa širdele įsigeidžiau pažinti tą baltą baleto paslaptį, tą nežemišką, regis, aukščiau buities iškilusį pasaulį, – sako vaikinas ir prisimena, kad atsisveikinti su tėvais buvo nedrąsu ir nelengva. – Tačiau, man rodos, visi šeimoje intuityviai jutome, kad taip tiesiog turi būti."

Geriau pažinęs klasikinį baletą, pradėjo jame ieškoti savęs, o baigęs aštuonias klases iš klasikinio šokio perėjo į šiuolaikinio/modernaus šokio specializaciją. "Kaip šokėjas, kaip kūrėjas šį tą apie save atradau ir, manau, žiūrovui papasakoti šokėjo judesiu istoriją jau tikrai galiu", – prisipažįsta J.Gineika.

Ar sieja savo ateitį vien su šokiu? "Pasakyti sunku, nes pirmiausia jis man yra išraiška, bendravimo ir išsisakymo priemonė ir tik po to jis man reikalingas dėl fizinio judėjimo. Tad nežinau, ar šokis visad liks vienatine mano saviraiškos priemone, tačiau, tikiu, kad mano ateities be meno nėra", – sako vaikinas ir priduria, kad kūryba jam yra tiesiog būtina.